- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-21
- Bylos Nr.
- AN2-204-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00642-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pažeidėjas
- L. Ž.
- Advokatai
- Mindaugas Kaziukonis
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. atstovo advokato Mindaugo Kaziukonio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7934-2024, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos vyresnioji tyrėja B. Misevičienė, nustačiusi tai, kad 2024 m. vasario 17 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini), L. Ž., vairuodamas automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę ir kirto horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7934-2024 L. Ž. skyrė administracinę nuobaudą – 170 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo atmestas L. Ž. atstovo advokato skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 20 d. nutarimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde yra prašoma sutrumpinti L. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės atėmimo terminą iki 1 mėnesio.
3.1. Nors apeliantas teigia sutinkantis su skundžiamos nutarties pozicija dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti ir į KET 10 punkto reikalavimus, kur, be kitų aspektų, nurodyta, kad eismo dalyviai negali trukdyti eismui. Trukdymo ar netrukdymo eismui faktas gali būti patvirtintas arba paneigtas tik vertinant faktines aplinkybes konkrečioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad policijos pareigūnų pasirinktas važiavimo greitis, priešingai nei teigė apeliantas, nebuvo netinkamas, pabrėžtina, jog šiuo atveju visgi nebuvo nustatyta: 1) kokiu greičiu važiavo policijos pareigūnai; 2) kokį atstumą šiuo greičiu jie nuvažiavo; 3) ar už policijos pareigūnų automobilio, dėl pasirinkto važiavimo greičio, susidarė automobilių kamštis; 4) kokį atstumą ir kokiu greičiu L. Ž. važiavo paskui policijos automobilį; 5) ar pasirinkdamas tokį važiavimo greitį policijos automobilis trukdė eismui. Minėtas aplinkybes galima nustatyti tik peržiūrėjus policijos automobilio filmuotą medžiagą (medžiagą filmuotą tiek į priekį, tiek atgal) bei peržiūrėjus policininkų turimų „Body“ kamerų filmuotą medžiagą. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo peržiūrėta apie 30 sekundžių trukmės filmuota medžiaga, iš jos neįmanoma nustatyti visų pirmiau nurodytų aplinkybių, kuriomis teismo posėdyje gynėsi L. Ž. Dėl to galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aktyviai dalyvavo tiriant turimus įrodymus ir byla nebuvo išnagrinėta nei objektyviai, nei visapusiškai.
Šalies argumentai
3.3. Apeliaciniame skunde prašoma iš Institucijos išreikalauti policijos automobilio filmuotą medžiagą ir policijos automobilį vairavusių policininkų uniformose įtaisytų „Body“ kamerų filmuotą medžiagą tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos administracinio nusižengimo aplinkybės. Atlikus šiuos veiksmus ir pasitvirtinus L. Ž. nurodytiems argumentams, prašoma sutrumpinti paskirtą administracinio poveikio priemonę.
3.4. Apeliantas pažymi, kad L. Ž. dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažįsta, jo neginčija ir nuoširdžiai gailisi. Be to, nors jo veiksmai nesukėlė jokių sunkių pasekmių, tačiau L. Ž. suvokia, kad jie buvo nepateisinama klaida, kuri niekada nepasikartos. Pabrėžtina, jog jis neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos. Vis dėlto, yra būtina atkreipti dėmesį į tai, jog teisės vairuoti transporto priemones netekimas itin stipriai paveiks L. Ž. įprastinį gyvenimą ir vykdomą darbinę veiklą. Dėl to manytina, kad nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra per griežtas bei neproporcingai ribojantis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Institucija pabrėžia tai, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai važiuoja galimai leistinu greičiu. Akivaizdu ir tai, jog greitis nėra per lėtas, o lenkimo manevras atliktas kai leistinas maksimalus greitis apribotas iki 50 km/h. Be to, įvertinus paties L. Ž. veiksmus, yra darytina išvada, jog jam leistinas greitis yra toks, kokį jis pats sau nusistato. Pažymima tai, jog lenkimo manevras atliktas ten, kur tai draudžia ne tik ištisinė kelio ženklinimo linija, tačiau ir kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“.
4.2. Nors pareiškėjas teigia, kad teismui pateikti tik 30 sekundžių trukmės vaizdo įrašai, tačiau pažymima, jog Institucija pateikė du vaizdo įrašus – iš priekinės ir iš galinės automobilio kamerų, kurių kiekvienas trunka po 2 minutes.
4.3. Remdamasi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, Institucija nurodo, jog L. Ž. veiksmai nekvestionuotinai užtraukia administracinę atsakomybę ir šiuo atveju nesvarbu, ar lenkiant buvo sukelta eismui pavojinga situacija, ar ne. Įstatymų leidėjas, nustatydamas ANK straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimą siekia ne išimtinai nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų. Be to, L. Ž. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą. Dėl to vertintina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisingas bei priimtas tinkamai išanalizavus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Ž. nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) – terminu, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 652 straipsnio 1 dalis).
6. Visų pirma pasisakytina dėl apelianto prašymo iš Institucijos išsireikalauti vaizdinę medžiagą, kuri, pasak L. Ž., įrodytų jo nurodomas aplinkybes bei patvirtintų prašymą sumažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog šis apelianto prašymas yra nepagrįstas, o byloje esantys duomenys yra pakankami paneigti apeliacinio skundo motyvus.
7. Akcentuotina, jog policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų išreikalavimas šioje byloje būtų iš esmės bereikšmis, kadangi nurodyti įtaisai būtų buvę įjungti tik sustabdžius L. Ž. vairuojamą transporto priemonę ir policijos pareigūnui prie jo priėjus, taigi niekaip nepatvirtintų ar nepaneigtų apelianto nurodomų aplinkybių dėl policijos pareigūnų automobilio greičio prieš apelianto padarytą KET pažeidimą. Nors administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai iš tikrųjų nėra itin ilgi, tačiau iš jų akivaizdžiai matyti, jog meteorologinės sąlygos įvykio metu buvo prastos: lijo lietus, kelio danga buvo šlapia, taigi sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog policijos pareigūnai turėjo pareigą pasirinkti saugų ir priimtiną važiavimo greitį. Nurodyti vaizdo įrašai patvirtina ir tai, jog policijos pareigūnų pasirinktas važiavimo greitis tuo metu nebuvo nepateisinamai lėtas, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, o už policijos pareigūnų ir apelianto važiavusių transporto priemonių skaičius savaime nepagrindžia teiginių, jog būtent netinkamas policijos pareigūnų automobilio greitis nulėmė spūstį kelyje.
8. Papildomai pažymėtina, kad KET 140.7 punkte nurodyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis savo veiksmais pažeidė KET 140.7 punkto nuostatas, tačiau nurodo, jog šį elgesį išprovokavo policijos pareigūnų nepriimtini veiksmai. Apygardos teismas pabrėžia, kad apeliantas iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, kurios pateisintų būtinybę aplenkti policijos pareigūnų automobilį, be nurodyto nepatogumo ir, apelianto teigimu, pernelyg lėto važiavimo greičio. Atkreiptinas dėmesys į KET 136 punktą, kuriame yra rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Spręstina, jog šioje byloje nenustatytos aplinkybės, pateisinančios L. Ž. veiksmus lenkiant policijos pareigūnų automobilį per ištisinę liniją iš kairės, o apeliantui kilusios neigiamos pasekmės dėl jo veiksmų negali būti nepagrįstai perkeliamos kitiems eismo dalyviams teigiant, jog jie išprovokavo tokius veiksmus ir turėtų bent iš dalies dėl jų atsakyti. Dėl to šie skundo motyvai atmetami.
9. Kaip matyti iš Institucijos 2024 m. kovo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-7934-2024 (b. l. 6–9), L. Ž. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi L. Ž. skundas dėl Institucijos nutarimo buvo atmestas ir nurodyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas palikta nepakeista.
10. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
11. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tai, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar ją sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien tik atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, yra nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į šių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.
12. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 20 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Aptariamu atveju L. Ž. specialiosios teisės terminas yra lygus 3 mėnesiams, t. y., atitinka ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyto termino minimumą.
13. Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymą lėmusias aplinkybes ir nepagrįstai nesušvelnino Institucijos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės bei jo atžvilgiu nepritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad įvertinus tiek L. Ž. apeliacinio skundo motyvus, tiek skundžiamos nutarties argumentus, pastebėtina, jog apylinkės teismas atkreipė dėmesį į aplinkybes, kurias L. Ž. nurodo apeliaciniame skunde, t. y., faktą, jog šiuo atveju nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei apelianto pateiktus argumentus dėl tariamos policijos pareigūnų provokacijos. Vien tik tai, jog teismas šias aplinkybes įvertino kitaip nei to tikėjosi apeliantas, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar priimta neatsižvelgus į aptariamo klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis. Apygardos teismas sutinka su išvadomis bei atliktu duomenų vertinimu ir sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrįsto pagrindo švelninti L. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą.
14. Pažymėtina, kad prašymo tenkinimas bei administracinio poveikio priemonių terminų trumpinimas iš esmės reikštų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, kur yra numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) gali paskirti mažesnę baudą nei ANK sankcijoje numatyta minimali bauda arba asmeniui paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys, jog mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas, yra siejami su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimui. Išimtis iš nurodytų bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų yra taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
15. Vertintina, kad aptariamu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, kurios leistų apeliacinį skundą tenkinti ir L. Ž. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dar labiau sušvelninti apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl policijos pareigūnų tariamai neteisėto veikimo yra apygardos teismo atmetamos, o kiti jo nurodomi nepatogumai dėl specialiosios teisės reikalingumo jo kasdieniame gyvenime neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl negali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti pirmiau nurodytą ANK straipsnį. Tai, kad paskirta administracinio poveikio priemonė apsunkina apelianto gyvenimą ar kelia tam tikras problemas jo asmeniniame gyvenime yra laikytina adekvačiais padariniais jo padarytiems teisės pažeidimams ir savaime nereiškia, kad apelianto padėtis yra nepagrįstai apsunkinama. Dėl to konstatuotina, jog L. Ž. administracinio poveikio priemonė buvo paskirta laikantis ANK nurodytų administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių ir atsižvelgus bei įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, dėl to nėra pagrindo keisti skundžiamą nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.