- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-03
- Bylos Nr.
- N-756-1562-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal N. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarties N. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. kovo 27 d. N. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 61.2, 61.3, 68 ir 70 punktų reikalavimus, 2006 m. kovo 24 d. 21 val. 18 min. Medvalakio g., Palangoje, vairavo automobilį Ford Fiesta, v. n. ACS 587, būdama neblaivi, vengė medicininės apžiūros neblaivumui, apsvaigimui nustatyti, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininko 2006 m. kovo 27 d. nutarimu N. R. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį bei 123 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutine nuobauda 2500 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 30 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu N. R. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pakeisti jai paskirtą nuobaudą ir pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jai nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Patikslintu skundu pareiškėja prašė administracinę bylą nutraukti.
Skunde N. R. nurodė, kad dėl pažeidimo ji nuoširdžiai gailisi. Be to, Medvalakio gatvėje ji teigė faktiškai nevairavusi, o buvo sulaikyta kieme. N. R. teigė, kad 2006 m. kovo 24 d. apie 20 val. ji atvažiavo į svečius pas draugus, automobilį pastatė kieme prie draugų namų. Vėliau išvedė į kiemą savo šuniuką ir pamatė, kad veikia jos automobilio signalizacija, todėl priėjo prie automobilio, norėdama ją išjungti. Tuo metu prie jos priėjo nepažįstamas vyriškis, ėmęs priekaištauti dėl svetimame kieme pastatyto automobilio ir veikiančios signalizacijos. Tarp jų kilo barnis ir vyriškis iškvietė policiją. N. R. nurodė, kad ji buvo sulaikyta prie automobilio. Byloje nėra įrodymų, kad ji buvo neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo. Kuomet nenustatytas girtumo laipsnis, negali būti taikoma administracinė atsakomybė, be to, jos elgesys negali būti traktuojamas kaip medicininio patikrinimo vengimas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, tarnybiniais pranešimais, išrašu iš informacijos žurnalo, liudytojų K. V., A. T., L. S. ir S. Š. parodymais, konstatavo, kad N. R. 2006 m. kovo 24 d. 21 val. 18 min. Medvalakio g., Palangos mieste, vairavo transporto priemonę neblaivi, vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje bei 123 straipsnio 6 dalyje. Teismo nuomone, liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs bei atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes, netikėti nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos neblaivumo patikrinimo vengimą įrodo tai, kad ji neleido apžiūrėti, kai gydytoja norėjo nustatyti pulsą, patikrinti vyzdžius, nustatyti nistagmą, be to atsisakė atlikti Šultės testą, pūsti į alkotesterį.
Liudytojų A. V. ir V. G. parodymus teismas atmetė, kadangi jie prieštaravo byloje surinktiems įrodymams. Be to, remdamasis S. Š. parodymais bei Palangos miesto policijos komisariato pateikta kiemo schema, teismas pažymėjo, kad iš 21 namo kiemo nesimato kiemo, esančio prie 17 namo.
Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjos elgesys policijoje ir medicininės apžiūros metu paneigia jos teiginį, kad N. R. gailisi dėl padaryto pažeidimo. Be to, ji bando klaidinti teismą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ji iš karto padarė tris administracinius teisės pažeidimus. Be to, ji nėra mokyta ir testuota pagal programą apie alkoholio žalą žmogaus organizmui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuobauda N. R. paskirta pagal įstatymą, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo procedūros. Taikyti N. R. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu N. R. prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde, be skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų motyvų, N. R. nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų A. V. ir V. G. parodymus, motyvuodamas tuo, kad iš Medvalakio 21-ojo namo nesimato kiemo, esančio prie 17-ojo namo ir jie negalėjo matyti įvykio. Apeliantės nuomone, tai netikslumas, įsivėlęs dėl to, kad minėtų liudytojų stebėjimo vieta buvo palaikyta vieno iš jų nuomojamo buto, esančio 21-ajame name, vieta, tuo tarpu jie įvykį stebėjo rūkydami prie 17-ojo namo, kurie yra vienas greta kito.
Taip pat apeliantė nurodo, kad ji atsakomybėn patraukta tik pagal K. V. parodymus, kuris neigia savo bičiulystę su N. R. buvusiu sutuoktiniu, su kuriuo apeliantės santykiai yra priešiški. Jo nurodomų faktų, kad apeliantė vairavo automobilį neblaivi, nematė nei policijos pareigūnai, nei kiti liudytojai. Be to, Palangos miesto policijos komisariato informacijos registracijos žurnale nurodyta, kad policiją iškvietė S. Š., tačiau jis teismui paaiškino policijos nekvietęs, paties eismo įvykio nematęs. Išvada, kad N. R. vairavo automobilį, padaryta tik remiantis pareigūno L. S. prielaidomis. Apeliantė teigia, kad ji ir pirmosios instancijos teisme nesutiko su teiginiu, kad jos automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pateikia draudimo kopiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo gauti tiek apeliantę kaltinantys, tiek ją teisinantys parodymai. Tokioje situacijoje teismas sprendžia kokiais parodymais galima vadovautis kaip patikimais įrodymais, o kurie parodymai laikytini neatitinkančiais tikrovės. Pirmosios instancijos teismas šių parodymų vertinimo klausimą išsprendė teisingai. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių galėtų būti abejojama liudytojų K. V., A. T., L. S. parodymų, kuriuose nėra prieštaravimų, patikimumu. Tuo tarpu N. R. skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad prie jos kieme priėjo nepažįstamas vyriškis, ir tik teismo posėdyje iškėlė versiją, jog K. V. yra jos buvusio sutuoktinio draugas, su kuriuo asmeninis konfliktas esą kilęs dėl šios priežasties. K. V. parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, jie atitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojai policijos pareigūnai A. T. ir L. S., patvirtindami K. V. pateiktą informaciją apie bylos aplinkybes, parodė, kad įvykio vietoje rado automobilyje sėdinčią neblaivią vairuotoją, o iš automobilio stovėjimo padėties (automobilis stovėjo skersai, degė automobilio šviesos) buvo matyti, jog automobiliu stengtasi arba išvažiuoti, arba jį tinkamai pastatyti. Kas iškvietė policijos pareigūnus esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė liudytojų A. V. ir V. G. parodymus, kaip prieštaraujančius kitiems įrodymams. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad šių asmenų stebėjimo vietą teismas klaidingai palaikė vieno iš jų nuomojamo buto, esančio Palangoje, Medvalakio g. 21-me name. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų liudytojo V. G. parodymų seka, kad jis su savo draugu A. V. įvykį matė būtent nuo 21-mo namo laiptinės, prie kurios rūkė (b. l. 75). Gi liudytojas S. Š. parodė, jog 17-tas namas užstoja kiemą ir iš 21-mo namo, kuris yra už 17-to namo negalima matyti kas vyksta 17-to namo kieme (b. l. 88). Tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo nutartyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai A. V. ir V. G., neva sekę visą įvykio eigą, atvykusiems policijos pareigūnams neprisistatė ir apie įvykį iš karto nepaaiškino.
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad N. R. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes ir pasitikrinti neblaivumą. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 26 kopijos (b. l. 16) matyti, kad apeliantė nesileido gydytojo apžiūrima, atsisakė atlikti testus. Dėl šių priežasčių gydytojas klinikinių simptomų pagrindu negalėjo nustatyti N. R. girtumo laipsnio, nors iš jos burnos per atstumą buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintos ,,Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos“, galiojusios apeliantei inkriminuoto pažeidimo tyrimo metu (toliau – ir Tvarka) 39 punktą asmuo gali atsisakyti medicininės apžiūros, tačiau tai laikoma jos vengimu. Tvarkos 38 punkte nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje arba šlapime turi būti tiriama tuomet, jei įvertinant neblaivumo (girtumo) būseną nepakanka klinikinių simptomų, taip pat šie tyrimai atliekami, jei to prašo tiriamasis. Šiuo gi atveju, gydytojas atitinkamos išvados negalėjo padaryti ne todėl, kad jam nepakako klinikinių simptomų, o todėl, kad N. R. atsisakė medicininės apžiūros. Apeliantės prašymas tirti kraują ar šlapimą nėra niekur fiksuotas, pasirašyti aktą ji atsisakė, jokių pastabų ir paaiškinimų dėl jo nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. R. vengė neblaivumo patikrinimo yra pagrįsta ir teisėta. Pagal ATPK 126 straipsnio 6 dalį apeliantė ir buvo nubausta būtent už neblaivumo patikrinimo vengimą, įtarus, jog automobilį vairavo neblaivi, t. y. už KET 70 punkto reikalavimų pažeidimą.
KET 61.3 punkte nurodyta, jog motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. R. policijos pareigūnams automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pažymėjimo nepateikė, taigi ji pagrįstai nubausta ir pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį. Tokio dokumento pateikimas apeliacinės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės nešalina.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai vadovavosi ATPK 297 straipsnio nuostatomis. Apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
N. R. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį ir Palangos miesto policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.