Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė, išnagrinėjusi pažeidėjo Petro L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pažeidėjas P. L. M. prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, nurodydamas, jog dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos turėjo ir turi patirti tam tikrus nepatogumus – susisiekimo, kvalifikacijos kėlimo, rūpinimosi sunkiai sergančia mama, apsunkinimas. Mano, jog administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

2016-08-23 Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-10-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas), P. L. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01 (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda - 600 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.

2017-10-30 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (nutartis įsiteisėjo 2017-11-21) P. L. M. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo netenkintas, nustačius, jog administracinės nuobaudos tikslai praėjus daugiau nei pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino dar nėra pasiekti.

Pažeidėjas pateiktame prašyme nurodė naujas aplinkybes, jog yra įgijęs tiek vidurinį išsilavinimą, tiek apdailininko (statybininko) kvalifikaciją, įgijo kompetenciją dirbti apsaugos darbuotoju, nuo 2016-08-19 dirba UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu užima robotizuotos suvirinimo sistemos operatoriumi, charakterizuojamas teigiamai, taip pat ketina vykti į kvalifikacijos kėlimo kursus, o to padaryti neįmanoma be nuosavo transporto, šių kursų baigimas yra kone privaloma sąlyga išlaikyti darbo vietą. Paskirtą baudą yra sumokėjęs, teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu nepadarė jokių teisės pažeidimų, baigė papildomus vairuotojų mokymosi kursus. Tiek šios aplinkybės, tiek pati nuobauda, buvo priežastys, išauklėjusios pažeidėją taip, kad jis laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų teisės pažeidimų ne tik pats, bet ir draugų rate.

Remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012), taip pat bendrame kontekste atsižvelgiama ir į tai, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu. Kaip jau buvo minėta ir 2017-10-30 nutartyje, P. L. M. padarė ne pirmą šiukštų KET pažeidimą, jam buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas, daugiau nei penkis kartus viršijantis leistiną normą, dėl ko šiuo metu už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Nors pažeidėjas nurodo, kad jis paskirtą baudą sumokėjo, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbo, kvalifikacijos kėlimo, rūpinimosi sunkiai sergančia motina, be to, jis nepadarė naujų teisės pažeidimų, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. P. L. M. deklaratyviai teigia, jog nuobaudos tikslai yra pasiekti, kad iš savo padaryto teisės pažeidimo pasimokė, padarė išvadas, suprato, kokių nepatogumų patyrė būdamas nubaustas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius. Jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys neatspindi pažeidėjo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, juose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis yra draugiškas, paslaugus, darbines užduotis vykdo laiku ir kokybiškai, drausmės pažeidimų neturi. Tačiau šios aplinkybės neatskleidžia jokio P. L. M. asmenybės pokyčio ir neleidžia teigti, kad jo elgesys pasikeitė, kad dėl jo yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, sudarantys pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis baigė papildomą vairuotojų mokymą, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės iš esmės parodo ne ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuobaudos tikslų pasiekimą, o tik pažeidėjo siekį atitikti įstatymo numatytus reikalavimus, norint susigražinti teisę vairuoti.

P. L. M. taip pat nurodo, jog dirba tikslu gauti legalias pajamas, neturėdamas teisės vairuoti negali vykti kelti kvalifikacijos, ir neturint galimybės baigti kursų, jis jaučia nuolatinį nerimą dėl galimybės prarasti darbo vietą, be to, teisė vairuoti reikalinga dėl sunkios mamos sveikatos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda ir turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamų neigiamų pasekmių, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. P. L. M. nesilaikė visuomenėje priimtų normų, savo interesus ir asmenines problemas iškėlė aukščiau kitų eismo dalyvių saugumo intereso, žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint užsitikrinti pragyvenimo šaltinį, siekiant pasirūpinti šeimos nariais (sunkiai sergančia mama), tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankama priežastimi, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, būtų pasiekti visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Nors prašyme pažeidėjas nurodo, kad padarytas pažeidimas ir paskirta nuobauda buvo griežta pamoka, padėjusi įsisąmoninti tokio elgesio pavojingumą, bei priežastis, išauklėjusi pažeidėją taip, kad jis laikytųsi įstatymų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė.

Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikant, kad aplinkybės, nustatytos 2017-10-30 Utenos rajono apylinkės teismo nutartyje, nėra išnykę, P. L. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. L. M. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.