Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-04-15 · Byla Nr. TS-15-878/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
TS-15-878/2021
Teisminio proceso Nr.
1-51-1-00211-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nuteistasis
H. M.
Kategorijos
Byla Nr. TS-15-878/2021
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00211-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; (S) 2.5.14.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 15 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 357-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

H. M. bausmės pradžia – 2019 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 14 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. lapkričio 3 d. Bausmę šis nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) 2021 m. kovo 17 d. priimtu nutarimu Nr. 357-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam H. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2021 m. liepos 17 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis turi įgijęs tik menką darbo patirtį, pataisos namuose jis taip pat nedirba, o dėl darbo kreipėsi tik prieš pat lygtinio paleidimo svarstymą. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis nevykdo. Nuteistasis tik iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo emocijos yra stabilios, tačiau jam būdinga disforinė nuotaika, stebimi ir depresijos požymiai. Nuteistojo savęs vertinimas yra aukštas, jis yra kiek egocentriškas. Bausmės vykdymo metu nuteistasis nesikreipė į psichologus dėl individualių konsultacijų. Nuteistasis yra manipuliatyvus, jis bando pateikti save tik iš gerosios pusės. Nuteistajam trūksta konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių, jis labiau susitelkia vien tik į teigiamas pasekmes. Nuteistasis geba pažiūrėti į savo elgesį kritiškai, nors kai kuriais klausimais jam trūksta įžvalgumo, o pats yra linkęs save pateisinti. Vis dar išlieka nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių – išsilavinimo, mokymosi, įsidarbinimo problemos (neturi oficialios darbo patirties, išsilavinimo ir specialybės); problemos dėl lėšų ir jų tvarkymo (turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, turi lėšų valdymo sunkumų); gyvenimo stiliaus ir draugų problemos; mąstymas ir elgesys (impulsų kontrolės sunkumai, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 52 balais pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir sumažėjo, tačiau šią riziką sudaro 2 statiniai ir net 50 dinaminių balų, kurie dar gali būti sumažinti. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam H. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis H. M. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; išaiškinti Komisijos nariams jų teises, pareigas bei atsakomybę už priimtus nutarimus ir kartu įpareigoti juos susipažinti su Lietuvos Respublikos Konstitucija; išaiškinti Komisijos nariams, jog asmens nuomonė, charakterio trūkumai, psichologinis požiūris negali būti laikoma neigiamais asmenybės bruožais, kadangi kiekvienas žmogus turi individualias savybes. Anot nuteistojo, Komisija savo nutarime nenurodė nė vienos rimtos priežasties, dėl kurios jam negalėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Komisija jį pažemino dėl menko jo išsimokslinimo. Iš esmės jis net nesuprato Komisijos nutarimo motyvų, jie jam nebuvo išaiškinti. Komisijos nutarimas yra surašytas bendro pobūdžio šabloninėmis frazėmis, jame vartojama psichologijos terminologija. Komisija, sureikšmindama jo menką išsilavinimą, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos Konstituciją, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Jis turi teisę kurti šeimą ir nebūti nuo jos nepagrįstai atskirtas. Jo socialinė padėtis ar finansiniai įsipareigojimai negali būti kliūtis grįžti pas savo šeimą, taip pat jo išsilavinimas negali būti kliūtis taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios jo turimos teisės yra absoliučios ir niekas negali jų užgožti ar atimti. Komisija nurodė, jog bausmės vykdymo metu jis nesikreipė į psichologus, todėl jam nėra suprantama, kaip buvo nustatytas jo asmenybės „psichologinis portretas“, asmenybės trūkumai, susiję su emociniais sutrikimais ir nuotaikų kaita. Komisija savo nutarime nurodė, jog dėl darbo jis kreipėsi tik prieš pat Komisijos posėdį, tačiau toks Komisijos motyvas nėra pagrįstas, kadangi nuo praėjusių metų sausio mėnesio dėl pandemijos pataisos namuose buvo sustabdyti visi darbai ir įdarbinimo procesai. Todėl šiuo atveju Komisija visiškai nepagrįstai teigia, jog šios bausmės vykdymo metu jis vengė kreiptis dėl darbo. Laisvėje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sutuoktinę ir tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia jam išlaikyti. Jis turi darbą užsienio valstybėje, yra pirmą kartą nuteistas ir jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama tik 52 balais, o bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Jis nori gyventi laisvėje ir būti naudingas visuomenei, nenori būti kitų išlaikomas, todėl prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis H. M. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo H. M. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 52 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką, iš kurių tik 2 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 50 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų ir kartu privalėtų žymiai sumažinti.

Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis H. M. mokosi, iš dalies vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, būtina pažymėti, jog nuteistasis H. M. vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi jis nedalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“ ir Socialinių įgūdžių lavinimo programoje. Prašymų dėl dalyvavimo šiose programose nuteistasis taip pat nepateikė. Iš 2021 m. kovo 17 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-52 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 5 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis H. M. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Anksčiau šis nuteistasis nebuvo teistas ir realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą. Būtina įvertinti tai, jog padarytos nusikalstamos veikos tyčinis pobūdis bei sunkumas atitinkamai rodo didelį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri esmingai pakeistų jo mąstymą bei elgseną ir kartu leistų manyti, jog ateityje šis nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog laisvėje nuteistasis neturi jokio nuosavo būsto, išėjęs į laisvę, jis ketina apsistoti pas savo pusseserę. Taigi galima teigti, jog laisvėje nuteistasis gyvenamosios vietos atžvilgiu bus priklausomas nuo aplinkinių žmonių geranoriškumo ir bet kuriuo metu gali likti be gyvenamosios vietos, o tai jau itin stipriai apsunkintų jo integraciją į visuomenę. Nuteistasis turi įgijęs 9 klasių išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis nuo 2021 m. vasario 9 d. mokosi 10 klasėje. Paties nuteistojo teigimu, jis turi labai menką darbo patirtį. Būdamas Lietuvoje jis yra neoficialiai dirbęs tik apie 3-4 mėnesius žirgyne pagalbiniu darbininku. Lietuvoje jis nėra niekada oficialiai dirbęs. Nuteistasis nurodęs, jog jis yra oficialiai dirbęs apie 2 metus J. K., tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis pateikė prašymą dėl darbo, tačiau jis dar nėra įdarbintas. Kaip pagrįstai nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, išsilavinimo, specialybės bei oficialaus darbo patirties Lietuvoje neturėjimas laisvėje gali reikšmingai apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę, kadangi jam bus sudėtinga susirasti darbą. Be to, pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo abejoti dar labiau skatina tai, kad laisvėje nuteistasis nevengė nelegalaus darbo ir neoficialių pajamų.

Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteisti žalų atlyginimai, tačiau apie šių jo finansinių įsipareigojimų vykdymą jokių duomenų nėra. Šios aplinkybės rodo nuteistojo atsainų požiūrį į savo turimas finansines prievoles bei vengimą jas vykdyti. Paties nuteistojo teigimu, iki šios bausmės vykdymo jis oficialiai dirbo užsienio valstybėje, kur gavo pakankamą darbo užmokestį, tačiau šiuo metu jau neturi jokių santaupų. Kaip jau minėta, bausmės vykdymo metu nuteistasis nedirba ir negauna jokių pajamų iš darbo užmokesčio, tačiau nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. sausio 14 d. nuteistasis į savo asmeninę sąskaitą gavo 252,93 Eur ir juos visus išleido. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis yra nevedęs, turintis 6 vaikus, apie kurių išlaikymą jokių duomenų nėra. Bausmės vykdymo metu nuteistasis bendrauja su savo artimaisiais telefonu bei laiškais. Dabartinis nuteistojo nusikaltimas padarytas išgertuvių metu, kilus konfliktui. Nuteistasis savo kaltę pilnai pripažįsta, tačiau ją stipriai sumenkina. Analizuojant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, susidaro dvejopas įspūdis, jog nuteistasis šios bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, nepadarė administracinių nusižengimų ir nepasiduoda kitų nuteistųjų neigiamai įtakai, tačiau laisvėje visgi jis lankydavosi aplinkoje, kurioje kyla konfliktai ir nuolat vartojamas alkoholis. Pokalbio metu nuteistojo emocijos yra stabilios, tačiau jam būdinga disforinė nuotaika, stebimi ir depresijos požymiai. Autoagresyvaus ar suicidinio elgesio patirtį nuteistasis neigia, o jo savęs vertinimas yra aukštas, tačiau jis yra kiek egocentriškas. Nuteistasis nesijaučia atsiribojęs, tačiau jo bendravimas yra daugiau vengiančio tipo. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis nesikreipė į psichologus individualioms konsultacijoms, nors ir buvo supažindintas su tokia galimybe. Nuteistajam bendravimo sunkumų nekyla, jis geba išreikšti savo nuomonę, tačiau yra linkęs manipuliuoti, nuolat bando save pateikti vien iš gerosios pusės. Nuteistajam trūksta konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių, jis labiau susitelkia vien tik į teigiamas pasekmes. Nuteistasis geba kritiškai pažiūrėti į savo elgesį, nors kai kuriais atvejais jam itin trūksta įžvalgos, o pats yra linkęs save pateisinti. Nuteistojo nuostatos dėl pataisos įstaigos pareigūnų darbo yra ganėtinai dviprasmiškos.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo vieną kartą paskatintas. Drausmine tvarka jis nebuvo baustas. Vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi paskatinimą, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Savo skunde nuteistasis išskirtinai apeliavo ir skyrė itin didelį dėmesį nurodydamas, kad Komisija jį diskriminavo dėl menko jo išsilavinimo, profesijos neturėjimo ir kitų jo asmenybės savybių. Susipažinus su Komisijos nutarimo turiniu bei nuteistojo asmens bylos duomenimis, teismas minėtus nuteistojo skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus, deklaratyvius, kadangi Komisija savo nutarimą grindė pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, kurie šiuo atveju nuteistąjį apibūdina vien tik neigiamai. Skunde nuteistasis dar prašė išaiškinti Komisijos nariams jų teises, pareigas bei atsakomybę už priimtus nutarimus ir kartu įpareigoti juos susipažinti su Lietuvos Respublikos Konstitucija; išaiškinti Komisijos nariams, jog asmens nuomonė, charakterio trūkumai, psichologinis požiūris negali būti laikoma neigiamais asmenybės bruožais, kadangi kiekvienas žmogus turi individualias savybes. Tokie nuteistojo prašymai taip pat negali būti tenkinami, kadangi pagal BPK 360 straipsnio 4 dalį, teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima tik vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas BPK 360 straipsnio 4 dalies 2 punkte nenurodytas klausimas.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo H. M. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti gausybė itin opių kriminogeninių veiksnių – dabartinis teisės pažeidimas; išsilavinimo, mokymosi, įsidarbinimo problemos (neturi oficialios darbo patirties, išsilavinimo bei specialybės); problemos dėl lėšų ir jų tvarkymo (turi skolų, ieškinių, piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, turi lėšų valdymo sunkumų); gyvenimo stiliaus ir draugų problemos; mąstymas ir elgesys (impulsų kontrolės sunkumai, agresyvus elgesys, savitvardos praradimas, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka). Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis H. M., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo H. M. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis H. M. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo H. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 357-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo H. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 357-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo H. M. asmens bylą Nr. 16960 grąžinti Alytaus pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Inga Liubinienė