Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės Lolitos Narmontienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., ir nuteistas 1 m. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose,

R. E. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir nuteistas 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose,

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. –laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. –laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

A. Š. paskirtos bausmės Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., R. E. ir A. Š. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad apiplėšė įsibrovę į patalpą, o būtent, jie, veikdami bendrininkų grupėje, 2009-11-09 apie 21.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuėjo prie V. L. priklausančio nuosavo namo. V. K. likus lauke stebėti aplinką, R. E. pasibeldė į namo duris ir nukentėjusiajam V. L. jas atidarius, R. E. ir A. Š. įsiveržė į vidų. R. E. jėga pasodino nukentėjusįjį V. L. ant grindų ir saugojo jį sėdintį o A. Š. ieškojo name vertingų daiktų. Juos suradus, R. E. kartu su A. Š. išėjo iš namo, užrakinus nukentėjusįjį name iš lauko pusės. Taip pagrobė V. L. turtą: 142 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661“, 140 Lt vertės palydovinės televizijos imtuvą, 127 Lt vertės vandens siurblį, 83 Lt vertės akumuliatorių kroviklį, 100 Lt vertės vyrišką striukę, 20 Lt bendros vertės dvi vyriškas rankines, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

2009-11-09 apie 21.00 val., įsibrovęs į V. L. priklausantį nuosavą namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plėšimo metu pagrobė AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. L. vardu, skirtą finansinei operacijai inicijuoti, bei voką su PIN kodu, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, kol 2009-11-09 nuo 23.22 val. iki 23.23 val. panaudojo tai finansiniai operacijai inicijuoti, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.;

2009-11-09 23 val. 22 min. 45 sek., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tai yra įdėjo į AB „SEB“ banko bankomatą, esantį Pilies g. 23, Vilniuje, svetimą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. L. vardu, ir surinko PIN kodą, siekdamas gauti 500 Lt sumą, tačiau finansinė operacija buvo nutraukta, nes sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, 2009-11-09 23 val. 22 min. 58 sek., neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tai yra įdėjo į bankomatą, esantį Pilies g. 23, Vilniuje, svetimą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. L. vardu ir surinko PIN kodą, siekdamas gauti 500 Lt sumą, tačiau finansinė operacija buvo nutraukta, nes sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis, 2009-11-09 23val. 23 min. 40 sek., įdėjęs į bankomatą, esantį Pilies g. 23, Vilniuje, svetimą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. L. vardu ir surinko PIN kodą, patikrino sąskaitos likutį. Taip neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.

2009-11-09 23 val. 22 min. 45 sek. ir 23 val. 22 min. 58 sek., Pilies g. 23, Vilniuje, du kartus neteisėtai inicijuodamas finansines operacijas, siekdamas išgryninti 500 Lt bei bandydamas užvaldyti turtą suklaidinant elektorinę sistemą ir banką, į „SEB“ banko bankomatą įdėjo V. L. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, tai yra operacinei sistemai ir AB „SEB“ bankui save pateikė kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes finansinės operacijos buvo nutrauktos, kadangi sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų. Taip pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1d ir 182 str. 1 d.

R. E., pripažintam kaltu dėl plėšimo, t.y. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d. padarymą, paskirti 4 metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. Š., pripažintam kaltu dėl plėšimo, t.y. už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d. padarymą, paskirti 4 metus laisvės atėmimo. Pagal LR BK 214 str. 1 d. paskirti 1 metus laisvės atėmimo. Pagal LR BK 215 str. 1 d. paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 5 d., paskirtas bausmes subendrinti apimant ir iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti 4 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Kolegijos manymu pritartina prokurorės skundo argumentui, jog apylinkės teismas nuosprendyje netinkamai konstatavo, kad V. K. veiksmai plėšimo veikoje atitinka vienos iš bendrininkavimo rūšių – padėjėjo požymius (LR BK 24 str. 6 d.), nes šie veiksmai atitinka vykdytojo požymius (LR BK 24 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. K., R. E. ir A. Š., veikdami bendrininkų grupėje, 2009-11-09 apie 21.00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuėjo prie V. L. priklausančio nuosavo namo. V. K. likus lauke stebėti aplinką, R. E. pasibeldė į namo duris ir nukentėjusiajam V. L. jas atidarius, R. E. ir A. Š. įsiveržė į vidų. R. E. jėga pasodino nukentėjusįjį V. L. ant grindų ir saugojo jį sėdintį o A. Š. ieškojo name vertingų daiktų. Juos suradus, R. E. kartu su A. Š. išėjo iš namo, užrakinus nukentėjusįjį name iš lauko pusės. Tokiu būdu nuteistieji pagrobė V. L. turtą: 142 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1661“, 140 Lt vertės palydovinės televizijos imtuvą, 127 Lt vertės vandens siurblį, 83 Lt vertės akumuliatorių kroviklį, 100 Lt vertės vyrišką striukę, 20 Lt bendros vertės dvi vyriškas rankines. Apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. K. dalyvavo nusikaltime, duodamas R. E. ir A. Š. patarimus, nurodymus – pasakodamas apie tai, kad nukentėjusysis galimai turi pinigų už parduotas žemes, kurioje vietoje jis gyvena, kaip patekti į jo namą, taip pat V. K. savo veiksmais saugojo ir pridengė bendrininkus – R. E. ir A. Š. įsibrovus į nukentėjusiojo namą, laukė bendrininkų lauke, saugodamas, kad niekas iš pašalinių nesutrukdyti daryti nusikalstamą veiką. Kolegija pažymi, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais susitaria daryti nusikalstamą veiką, ir bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką bendra vykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (šiuo atveju įeina į namą ir išsineša nukentėjusiajam priklausančius daiktus), bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. V. K. suprato R. E. ir A. Š. veiksmų esmę – svetimo turto užvaldymą ir pats sąmoningai dalyvavo padarant šią veiką, betarpiškai prisidėdamas realizuojant nusikalstamą ketinimą apiplėšti nukentėjusįjį V. L., nes būdamas įvykio vietoje laukė bendrininkų lauke, saugodamas, kad niekas iš pašalinių nesutrukdyti daryti nusikalstamą veiką., o sulaukęs bendrininkų R. E. ir A. Š. kartu sutartinai pasišalino iš vagystės vietos. Minėtos aplinkybės reiškia, kad V. K. veiksmai buvo būtina sąlyga tam, kad R. E. ir A. Š. netrukdomi apiplėštų nukentėjusįjį ir pasišalintų iš nusikaltimo vietos, todėl nepriklausomai nuo kiekvieno iš kaltininko veiksmų apimties visi jie turėjo vieningą tikslą ir atsako kaip plėšimo bendravykdytojai.

Kolegija pažymi, kad prokurorė skunde teisingai ir pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, vadovautis BK 61 str. nuostatomis ir bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per švelnios ir neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str. bei 54 str.

Pirmosios instancijos teismas visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino veikimą bendrininkų grupėje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K., R. E. ir A. Š. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, R. E. ir V. K. neturėjo ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Be to, R. E. ir A. Š. anksčiau teisti, A. Š. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, o V. K. nors anksčiau neteistas, tačiau aktyviai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, galima daryti išvadą, kad R. E. ir A. Š. visuomeninės nuostatos nekinta, ankstesnės bausmės neprivertė jų susimąstyti ir imtis priemonių keisti savo gyvenimo būdą. Teismas turėjo vadovautis BK 61 str. nuostatomis ir bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Teismo paskirtos bausmės V. K., R. E. ir A. Š. už padarytą plėšimą yra aiškiai per švelnios ir neatitinka BK 41 str. nuostatų dėl bausmės paskirties, todėl turi būti griežtintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės Lolitos Narmontienės apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. K. nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir bausmių V. K., R. E. ir A. Š. skyrimo.

V. K. pripažintam kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 ( trejiems)metams ir 8 mėnesiams .

R. E. pripažintam kaltu dėl plėšimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d. padarymą, paskirti laisvės atėmimą 4 metams.

A. Š., pripažintam kaltu dėl plėšimo pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d. padarymą, paskirti laisvės atėmimą 4 metams, pagal LR BK 214 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 1( vieneriems ) metams, pagal LR BK 215 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą ( vieneriems) metams 6 mėnesiam, pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 5 d., paskirtas bausmes subendrinti apimant ir iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti laisvės atėmimą 4 ( keturiems) metams ir 8 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.