- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- 2YT-558-617/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00745-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banku, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ "Turto bankas", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banku, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto įgijimo asmeninės nuosavybės teise fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. L., patikslinusi pareiškimo reikalavimus, pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina J. D., mirusi ( duomenys neskelbtini ), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal 1992-02-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir iki mirties valdė 1/3 dalį buto ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja G. L. paaiškino, kad jos mamai J. D. vykdomojo komiteto sprendimu 1982 metais buvo skirtas butas ( duomenys neskelbtini ), Švenčionyse. Paskirtame bute gyveno mama J. D., pareiškėjos sesuo E. N. ir J. J., kiekviena iš jų turėjo po atskirą kambarį. 1984 m. mama susituokė su S. C., tačiau faktiškai su S. C. negyveno. 1992 m. J. D., E. N. ir J. J. lygiomis dalimis išsipirko butą, kuriame gyveno. Žino, kad mama už jai tenkančią buto dalį ( 1/3 ) mokėjo investiciniais čekiais ir santaupomis. Išpirkto buto dalyje – viename iš trijų kambarių, mama nuolat gyveno iki pat savo mirties 1995-12-23. Mama butą remontavo, mokėjo mokesčius. Dėl turto atsiradusio po mamos mirties 1995-12-23 paveldėjimo, ji iš karto į notarą nesikreipė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019-12-13 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ( pareiškėja ) priėmė palikimą po savo motinos J. D. mirties. Tada ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau notarė paveldėjimo liudijimo neišdavė, kadangi mama dalį buto įgijo santuokoje su S. C.. Nors mama ir buvo su S. C. susituokusi, faktiškai su juo negyveno. Žino, kad S. C. buvo mamos klasiokas, kad jis kaip ir mama buvo kilęs iš Panevėžio, ir, kad po tėvo mirties kažkaip su mama „susirašė“. S. C. Švenčionyse su mama niekada negyveno, kartais atvažiuodavo iki mamai susergant, o kai mama susirgo – „dingo“ ir tiek. Žino, kad S. C. Panevėžyje statėsi namus, ir tai buvo tarsi priežastis dėl ko mama su S. C. negyvena kartu ir bebendrauja. Kiek ji lankydavosi pas mamą S. C. nematė. Paskutinį kartą C. matė apytikriai 4-5 metus iki mamos mirties, su S. C. nebendravo ir jokių santykių su juo nepalaikė. S. C. net neatvažiavo į mamos laidotuves, nors kiek jai žinoma, apie mamos mirtį žinojo. Ir po mamos mirties S. C. nė karto nebuvo atvažiavęs, jokių pretenzijų dėl buto dalies niekada nereiškė, S. C. net raktų nuo buto neturėjo. Buto dalį remontavo, prižiūrėjo ir tvarkė jos mama pati. Tik po kreipimosi į notarę, iš notarės sužinojo, kad S. C. mirė 2007 metais. Mama už jai tenkančią buto dalį ( 1/3 ) mokėjo investiciniais čekiais ir santaupomis, po mamos mirties ji priėmė palikimą, tačiau paveldėjimo liudijimas jai neišduotas. Prašo pareiškimą patenkinti visiškai.
Pareiškėjos atstovas advokatas G. V. palaikė pareiškėjos G. L. pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-12-13 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja G. L. priėmė palikimą po motinos J. D. mirties 1995-12-23. Pareiškėjos motinai J. D. asmeniškai, tuometinio Švenčionių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1982-07-15 nutarimu suteiktas komunalinis butas, esantis ( duomenys neskelbtini ) Švenčionyse. 1992-01-29 pirkimo – pardavimo sutartimi, J. D. nuosavybės teise įsigijo 1/3 buto, esančio ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių m. Pateikta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad minėta butą įsigijo trys asmenys J. D., pastarosios dukra E. N. ir J. J.. Notarei I. B., tvirtinant 1992-01-29 buto pirkimo-pardavimo sandorį, nekilo jokių klausimų dėl J. D. sutuoktinio S. C. teisių į perkamą butą. 1992-01-29 pirkimo – pardavimo sutartyje, buto pirkėjais nurodytas aiškiai apibrėžtas šalių ratas – J. D., E. N. ir J. J., butas buvo įgytas iš asmeninių bendrasavininkių lėšų, miręs J. D. sutuoktinis S. C. į įsigyjamo buto dalį nepretendavo, įsigytu turtu nesinaudojo ir mirus sutuoktinei į buto dalį nepretendavo, todėl prašo pareiškimą patenkinti ir nustatyti, kad pareiškėjos motina J. D., mirusi ( duomenys neskelbtini ), asmeninės nuosavybės teise įgijo pagal 1992-02-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir iki mirties valdė 1/3 dalį buto ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių m.
Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Turto bankas nurodė, kad, pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, prašo bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ).
Pagal buto dalies pirkimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnį, turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors ir įformintas vieno iš jų vardu. Iš Švenčionių rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1982-07-15 nutarimo Nr. 163 matyti, kad J. D. suteiktas komunalinis butas, esantis ( duomenys neskelbtini ), Švenčionys ( Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2020-02-27 raštas Nr. ( 8.12 ) V-5-506 ). Iš 1992-01-29 pirkimo – pardavimo sutarties Registro Nr. 1-212 ) matyti, kad Švenčionių rajono valdybos atstovas K. D., veikiantis rajono valdybos 1991-11-29 įgaliojimo Nr. 403 pagrindu pardavė, o J. D., gim. ( duomenys neskelbtini ), E. N., gim. ( duomenys neskelbtini ), J. J., gim. ( duomenys neskelbtini ), nupirko butą, esantį ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių m. Pareiškėja paaiškino, kad jos motinos sutuoktinis S. C. su J. D. po santuokos sudarymo faktiškai negyveno ir nebendravo, jis nuolat gyveno Panevėžyje, J. D. už jai tenkančią buto dalį mokėjos savo lėšomis ( investiciniai čekiais ir santaupomis ), motinos sutuoktinis S. C. jos motinos įsigytame bute negyveno ir motinos įsigyta buto dalimi nesinaudojo, po motinos mirties (( duomenys neskelbtini )) į motinos buto dalį nepretendavo. S. C. mirė ( duomenys neskelbtini ). Palikimą, atsiradusi po palikėjos J. D. mirties (( duomenys neskelbtini )) priėmė palikėjos dukra G. L..
Šių duomenų visumą leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. D., būdama santuokoje su S. C., 1992-01-29 asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/3 dalį buto, esančio ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių. Esant tokioms aplinkybėms teismas yra pagrindas G. L. pareiškimą patenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. L. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) mirusi ( duomenys neskelbtini ), asmeninės nuosavybės teise pagal 1992-02-29 pirkimo-pardavimo sutartį ( Registro Nr. 1-212 ) įgijo ir iki savo mirties (( duomenys neskelbtini )) valdė 1/3 dalį buto ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), esančio ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių m., Švenčionių r.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.