Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Virginijos Žindulienes,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šilales raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasiu išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, nevedes, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001-04-23 Telšiu rajono apylinkes teismo pagal LR BK 118 str. 3 d. laisves atemimu 3 metams 6 menesiams, pritaikius BK 47¹ str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, 2003-10-30 Telšiu rajono apylinkes teismo nutartimi veika perkvalifikuota i 2000 m. BK 149 str. 3 d., BK 91 str. 3 d., paskirta 2 metai 6 menesiai laisves atemimo, pritaikius LR BK 92 str., bausmes vykdymas atidetas 2 metams; 2) 2003-04-29 Telšiu rajono apylinkes teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams 9 menesiams, vadovaujantis LR BK 43 str. 3 d. subendrinus su 2001-04-23 Telšiu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu, laisves atemimas 3 metams 9 menesiams, 2003-08-21 Šiauliu apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota i 2000 m. BK 178 str. 2 d. ir paskirta 2 metai 6 menesiai laisves atemimo, vadovaujantis LR BK 64 str., subendrinus su 2001-04-23 nuosprendžiu, galutine bausme laisves atemimas 3 metai 8 menesiai, 2004-01-14 Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 1 metus 1 menesi 26 dienas; 3) 2004-11-16 Telšiu rajono apylinkes teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 1 metams 8 menesiams, remiantis LR BK 64 str. 1, 3 d. galutine bausme laisves atemimas 1 metai 11 menesiu, 2006-05-15 paleistas iš Vilniaus 2-uju pataisos namu atlikes bausme, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. M. 2006 m. liepos 29 d., apie 5 val. 30 min., A. C. bute, esanciame adresu (duomenys neskelbtini), išgertuviu metu kilus konfliktui del telefono, gindamasis nuo neteisetu smurtiniu nukentejusiojo E. B. veiksmu, tycia dure peiliu 2 kartus nukentejusiajam E. B. i pilva ir nugara, del ko E. B. nuo durtines – pjautines kiaurymines pilvo sienos kaires puses žaizdos, lydimos plonžarnes pasaito, kairio inksto kraujagysliu, pilvapleves sienos bei užpilvaplevinio tarpo pažeidimu, besikomplikavusiu nedideliu umiu išoriniu ir umiu vidiniu nukraujavimu, šoku po nukraujavimo, 2006 m. liepos 29 d., 5 val. 50 min., atvežtas i Telšiu apskrities ligonines priemimo skyriu, mire. Tokiu budu V. M. tycia, peržengdamas butinosios ginties ribas, nužude E. B..

Kaltinamasis V. M., apklausiamas teisiamojo posedžio metu, kaltu del jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parode, jog 2006 m. liepos 28 d. nakti jis su E. B., O. K. ir L. K. girtavo pas A. C. bute, buvo stipriai išgeres, todel apie 24 val. užmigo. Pabudo nuo E. B. jam suduoto smugio. E. B. jam gulinciam sudave smugius i krutine ir galva. Tada jis atstume nuo saves E. B. ir atsikele iš lovos. Jam atsikelus, konfliktas tesesi, E. B. vel smugiavo jam i veida ir krutine, todel jis, noredamas apsiginti nuo E. B., kuris buvo aukštesnis ir stipresnis, pagriebe nuo televizoriaus kažkoki daikta ir dure juo E. B. i pilvo šona. Kokiu daiktu dure E. B., jis nesuprato, nes dar nebuvo pilnai atsibudes, be to, buvo išsigandes nuo patirtu smugiu, taciau mano, jog tai galejo buti ivykio vietoje rastas peilis. Kai jis sudave E. B. smugi i pilvo sriti, E. B. atšoko ir išbego iš kambario. Po keliu minuciu išejes i lauka, jis pamate ant šaligatvio gulinti kraujuojanti E. B.. Po smugio i pilva, E. B. daugiau smugiu nesudave. Neatsimena, kad butu dures E. B. i nugara, taciau neatmeta galimybes, kad grumtyniu metu galejo brukštelti peiliu E. B. per nugara prieš suduodant smugi i pilva. E. B. nužudyti nenorejo, smugiavo jam i pilva gindamasis nuo jo smugiu.

Nukentejusioji ir civiline ieškove V. B. parode, kad nužudytasis E. B. yra jos sunus, kaltinamojo ji nepažista ir apie pati ivyki nieko papasakoti negali. Ji rupinosi sunaus laidotuvemis, išleido apie 4000 Lt, byloje pateikti tai patvirtinantys irodymai 3109 Lt sumai, papildomai dar išleido: kunigui ir bažnyciai – 200 Lt, karsto nešejams – 150 Lt, giedoriams – 300 Lt, už autobuso nuoma – 100 Lt, už kostiuma velioniui – 150 Lt. Gavo 750 Lt laidojimo pašalpa, kurios iš bendros sumos neateme.

Liudytoja L. K. parode, kad 2006 m. nakti iš liepos 28 d. i liepos 29 d., ji, O. K., V. M., V. B. ir A. C. girtavo namuose pas A. C.. Kai V. M. užmigo, E. B. iš miegancio V. M. drabužiu kišenes ištrauke jo telefona. V. M. tai pajuto, eme bartis ir E. B. sedinciam lovoje V. M. sudave kumšciu kelis smugius i krutine. Ji megino juos raminti, taciau kai V. M. ir E. B. pradejo stumdytis, ji išejo namo. V. M. nesudave E. B. nei vieno smugio, jis tik atstume E. B. nuo saves, praše E. B. padeti telefona i vieta, vienas kitam jie negrasino. Jai išeinant iš buto, V. M. gulejo lovoje ir ruošesi keltis.

Liudytojas O. K. parode, kad 2006 m. liepos 28 d. vakare jis, E. B., L. K. ir V. M. girtavo pas A. C.. V. M. tame paciame kambaryje užmigo. E. B. sugalvojo parduoti V. M. telefona ir iš miegancio V. M. kelniu kišenes ištrauke jo telefona. V. M. prabudo ir pasake, kad telefono neparduos. E. B. labai supyko ir sudave kelis smugius kumšciu gulinciam V. M. i veida. V. M. bande stotis iš lovos, o E. B. jam smugiavo. Po to V. M. atsistojo priešais E. B., jie vel susibare, E. B. vel puole kumšciais V. M. ir trenke keleta smugiu kumšciais V. M. i veida. E. B. smugiavo V. M., o V. M., gindamasis, pagriebe kažkoki daikta ir sudave juo E. B. viena smugi i pilva. V. M. sudave smugi iš karto po to, kai jam sudave smugi kumšciu E. B.. Daugiau nemate, kad V. M. butu sudaves smugiu E. B.. Kas buvo veliau, nemate, nes išbego iš buto.

Liudytoja A. C. parode, kad 2006 m. liepos menesio pabaigoje, apie 23 val., grižo namo neblaivi ir nuejo miegoti. Neprisimena, kas buvo ateje pas ja i namus ir ka veike. Atsibudusi ryte pamate išvartytus baldus ir panašias i krauja demes ant grindu prie sofos.

Ekspertas Rimantas Rauktys patvirtino savo pateiktas išvadas ir parode, kad durtine – pjautine kiaurymine pilvo priekines sienos kaires puses žaizda padaryta aštriu durianciu – pjaunanciu daiktu, galimai peiliu, vienu smugiu, paveikiant priekine pilvo sienos kaire puse. Žaizda padaryta keliolika – keliasdešimt minuciu iki mirties. Padarytas sužalojimas atitinka sunku sveikatos sutrikdyma, nes yra pavojingas gyvybei, o išsivyscius komplikacijoms – vidiniam ir išoriniam nukraujavimui, šokui po nukraujavimo, tai ir buvo mirties priežastimi. Smugis buvo suduotas iš dešines i kaire, iš viršaus – žemyn, padarytas kairio inksto kraujagysliu sužalojimas bei pilvapleves užpakalines sienos ir užpilvaplevinio tarpo sužalojimas. Peilis turejo buti ibestas pilnai ir tiketina, kad peilis buvo ibestas pilnai paspaudžiant, nes pilvaplepes ertmes ilgis didesnis nei peilio geležte. Durtine – pjautine krutines lastos užpakalines sienos kaires puses žaizda galejo buti padaryta tuo paciu peiliu ir tuo paciu metu, šis sužalojimas atitinka nesunku sveikatos sutrikdyma.

Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, jog ivykio vieta yra Telšiuose, prie (duomenys neskelbtii), kur ant šaligatvio stebimos rudos spalvos demes, panašios i krauja, (duomenys neskelbtini) esanciame (duomenys neskelbtini) kambaryje matyti buteliai nuo degtines, maisto likuciai, demes, panašios i krauja, virtuveje po stalu rastas virtuvinis peilis su rudos spalvos dememis, panašiomis i krauja (t. 1, b.l. 9-18).

Specialisto išvada Nr. M 196/06 (07) patvirtina, jog E. B. mire nuo durtines – pjautines kiaurymines pilvo sienos kaires puses žaizdos, lydimos plonžarnes pasaito, kairio inksto kraujagysliu, pilvapleves užpakalines sienos bei užpilvaplevinio tarpo pažeidimu, besikomplikavusiu nedideliu umiu išoriniu ir umiu vidiniu nukraujavimu, šoku po nukraujavimo. Durtine – pjautine kiaurymine pilvo priekines sienos kaires puses žaizda padaryta vienu smugiu, aštriu durianciu – pjaunanciu daiktu, galimai peiliu. Be to, E. B. kune rastas ir kitas sužalojimas – durtine-pjautine krutines lastos kaires puses užpakalines sienos akla žaizda. Abi žaizdos padarytos keliolika-keliasdešimt minuciu iki mirties (t. 1, b.l. 20-24).

Iš daikto apžiuros protokolo matyti, jog apžiuretas ivykio vietos apžiuros metu rastas ir paimtas peilis, ant kurio matomos rudos spalvos demes, panašios i krauja (t. 1, b.l. 35-37).

Iš specialisto išvados Nr. G 233/06 (07) matyti, jog V. M. padaryti sužalojimai - poodines kraujosruvos kakle, padarytos kietais bukais daiktais, galimai ant kaklo esancia grandinele, smaugiant ar tempiant, ne mažiau dvieju trauminiu faktoriu poveikyje – galejo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybemis ir metu, sužalojimai atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma (t. 1, b.l. 120).

Iš V. M. parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog V. M. parode, kur ir kaip sudave E. B. smugi peiliu i kairi šona (t. 1, b.l. 140-144).

Kaltinamasis V. M. prisipažino nužudes E. B. durdamas jam peiliu i kaire pilvo puse. Savo parodymus jis patvirtino ivykio vietoje (1 t., b.l.140-144). Kaltinamojo V. M. nurodytos ivykio aplinkybes iš esmes atitinka liudytojo O. K., maciusio, kaip V. M., gindamasis, pagriebe kažkoki daikta ir sudave juo E. B. viena smugi i pilva, parodymus, liudytojos L. K., maciusios konflikto pradžia, parodymus, ivykio vietos apžiuros protokole (1 t., b.l. 9-18) užfiksuotas aplinkybes, tame tarpe aplinkybe, jog ivykio vietoje rastas virtuvinis peilis su dememis, panašiomis i krauja, bei specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 20-24) nustatytas aplinkybes. Specialisto išvadoje konstatuota, jog E. B. kune rasti du durtiniai-pjautiniai sužalojimai, vienas iš ju – pilvo sienos kaireje puseje, kitas – krutines lastos kaires puses užpakalineje sienoje. V. M. teigia prisimenas tik dures E. B. i pilvo kaire puse, taciau neatmeta galimybes, jog, prieš suduodamas smugi i pilva, galejo E. B. grumtyniu metu brukštelti peiliu per nugara. Apklausiamas netrukus po ivykio, jis parode, jog smoge E. B. nuo spinteles paimtu daiktu keleta kartu (1 t., b.l. 126-128), o iš minetos specialisto išvados matyti, jog abu durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti tuo paciu laikotarpiu, todel daroma išvada, kad abu durtinius-pjautinius sužalojimus E. B. padare V. M.. Kadangi kaltinamasis ir neneigia, jog galejo E. B. padaryti abu sužalojimus, nera pagrindo laikyti, kad jo parodymai prieštarauja specialisto išvadai. Tokiu budu visi byloje esantys irodymai negincijamai patvirtina, jog kaltinamasis V. M. konflikto metu sudave E. B. peiliu du smugius, tame tarpe viena smugi i pilvo sriti. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, E. B. mire nuo durtines – pjautines kiaurymines pilvo sienos kaires puses žaizdos, todel tarp V. M. veiksmu ir E. B. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis V. M. nuo pat bylos tyrimo pradžios teige, jog E. B. sudave smugi i pilvo sriti gindamasis nuo jo smurto. O. K., vienintelis liudytojas, mates E. B. sužalojimo momenta, parode, jog E. B. muše V. M., ir tuo metu, kai E. B. kumšciais smugiavo V. M., šis, gindamasis, pagriebe kažkoki daikta ir sudave juo E. B. viena smugi i pilva. Liudytoja L. K., maciusi konflikto pradžia, parode, jog E. B. muše V. M., kuris nesudave E. B. nei vieno smugio, o tik atstume E. B. nuo saves. Tokie kaltinamojo ir paminetu liudytoju parodymai bylos tyrimo eigoje buvo nuoseklus ir atitinka vieni kitus, todel jais netiketi nera pagrindo. Tokiu budu iš kaltinamojo V. M., liudytoju O. K., L. K. parodymu matyti, jog E. B. muše kumšciais V. M., t.y., kesinosi i jo sveikata. Tai patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, jog V. M. kune rasti sužalojimai, atitinkantys nežymu sveikatos sutrikdyma (t. 1, b.l. 120). Kaip matyti iš minetu asmenu parodymu, ivykio metu E. B. elgesys buvo gana gresmingas. Jis ištrauke iš miegancio V. M. kelniu kišenes telefona, sakydamas, jog ji parduos, o V. M. pareikalavus telefona gražinti, keleta kartu kumšciais smugiavo gulinciam V. M., po to, V. M. atsistojus, vel kumšciais muše V. M.. Toks smurtavimas ka tiktai prabudusiam V. M. tikrai turejo atrodyti gresmingas, todel kaltinamojo ir liudytojo O. K. tvirtinimas, jog V. M. gindamasis smoge E. B., atitinka ir ivykio metu susiklosciusia situacija. Esant tokioms aplinkybems, kolegija daro išvada, jog V. M. mirtinai sužalojo E. B. ne iš asmeniniu paskatu, o gindamasis nuo neteisetu smurtiniu nukentejusiojo E. B. veiksmu.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 28 straipsnyje istatymu leidejas itvirtino asmens teise i butinaja ginti. Butinoji gintis apibrežiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo istatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save (ar kitas teises bei interesus) nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos. Sutinkamai su LR BK 28 str. 3 d., butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tycia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio bei pavojingumo. Šiu nuostatu aspektu vertinant V. M. veiksmus, daroma išvada, jog kaltinamojo V. M. gynyba aiškiai neatitiko E. B. kesinimosi pobudžio bei pavojingumo. Tokia išvada daroma atsižvelgiant i tai, kad E. B. smurto pasekoje V. M. buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, smurtaudamas E. B. jokiu irankiu nenaudojo, negrasino nužudymu ar kitokiu susidorojimu, jo smurtas, nors ir buvo pakankamai intensyvus, taciau nebuvo toks pavojingas, kad V. M. butu turejes pagrinda ši smurta vertinti kaip realiai pavojinga jo gyvybei. Kadangi kaltinamasis V. M., suvokdamas, jog nera realaus pavojaus jo gyvybei, gindamasis nuo E. B. smugiu, sudave pastarajam peiliu du smugius, tame tarpe i pilvo sriti, kur yra gyvybiškai svarbus organai, daroma išvada, kad jis suprato, jog atims E. B. gyvybe, t.y., tycia nužude E. B., nors suvoke, jog gynybai nera butini tokie padariniai. V. M. teigia ivykio metu nesuprates, kad irankis, kuri jis pagriebe nuo televizoriaus ir smoge E. B., buvo peilis, taciau, iš jo parodymu akivaizdžiai matyti, jog jis suvoke, kad kuno sužalojimui panaudoja iranki, t.y., suvoke savo veiksmu pavojinguma bei tai, kad jo naudojamos gynybos priemones neatitinka kesinimosi pavojingumo. Visu paminetu aplinkybiu pagrindu kolegija daro išvada, kad kaltinamasis V. M. nužude E. B. peržengdamas butinosios ginties ribas, todel jo veika iš LR BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojama i LR BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

V. M. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis pripažistama tai, jog jis prisipažino nusikaltes ir del to nuoširdžiai gailisi, bei, kad veika padaryta peržengiant butinosios ginties ribas. V. M. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera. Iš bylos aplinkybiu matyti, jog, nors iš vakaro jis ir girtavo, taciau po to maždaug nuo 24 valandos iki 5 valandos miegojo, ir ivykio metu, kaip jis pats teigia, nebesijaute girtas. Nors nera pagrindo laikyti, jog V. M. ivykio metu buvo visiškai išsiblaives, taciau nera ir duomenu, jog V. M. busena po išgertuviu turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Del to nelaikoma jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe tai, jog nusikalstama veika padare apsvaiges nuo alkoholio, ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant V. M. bausme atsižvelgiama i bendruosius bausmiu skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 straipsnyje, i tai, kad nera jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, yra dvi atsakomybe lengvinancios aplinkybes, taip pat atsižvelgiama i kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, turincias reikšmes skiriant kaltinamajam bausme: i tai, jog jis ivykde labai sunku tycini nusikaltima, sukelusi neatstatomus padarinius – žmogaus mirti, nusikaltimas baigtas, ivykdytas ginantis nuo neteisetu nukentejusiojo veiksmu, taip pat atsižvelgiama i kaltinamojo asmenybe: V. M. anksciau teistas tris kartus, viena karta baustas administracine tvarka. Ivertinusi visas šias aplinkybes bei vadovaudamasi LR BK 28 str. 3, 4 d. nuostatomis, kolegija daro išvada, jog V. M. skirtina sankcijoje už padaryta nusikalstama veika numatyta minimali laisves atemimo bausme. Nera pagrindo V. M. taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesne bausme, negu numatyta straipsnio sankcijoje, nes jis nusikalto nepraejus ne trims menesiams po paleidimo iš laisves atemimo vietos, per ta laika ivykde administracini pažeidima, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos.

Nukentejusioji ir civiline ieškove V. B. prašo priteisti 4000 litu laidojimo išlaidu. 3109,86 Lt laidojimo išlaidas patvirtina byloje esantys dokumentai (1 t., b.l. 66-70), be to, ieškove nurodo mokejusi kunigui ir bažnyciai – 200 Lt, karsto nešejams – 150 Lt, giesmininkams – 300 Lt, už autobuso nuoma – 100 Lt, už kostiuma velioniui – 150 Lt, ir šioms išlaidoms, kuriu suma 900 litu, dokumentu negavusi. Kadangi ieškoves nurodytos dokumentais nepagristos laidojimo išlaidos yra butinos, reikalavimas jas priteisti laikomas pagristu. Tokiu budu, bendra laidojimo išlaidu suma yra 4009,86 Lt. Kadangi ieškove gavo 750 litu laidojimo pašalpa, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 3259,86 Lt (4009,86 – 750).

Daiktiniai irodymai - peilis, kraujo meginiai, E. B. sportines kelnes, švarkas, trumpikes ir sportiniai bateliai – sunaikinti kaip beverciai, nes nukentejusioji V. B. nurode, kad šie daiktai jai nereikalingi, V. M. sportines kelnes ir sportiniai bateliai – gražinti V. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3 d., 129 str. 1 d. ir nuteisti laisves atemimu 5 metams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2006 m. liepos 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2007 m. kovo 15 d.

Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista – suemima.

Priteisti iš V. M. V. B. 3259,86 litu turtines žalos atlyginimui.

Daiktinius irodymus – peili, kraujo megini, E. B. sportines kelnes, švarka, trumpikes ir sportinius batelius – nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti, V. M. sportines kelnes ir sportinius batelius – gražinti V. M..

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.