Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-154-446/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-09-03
Bylos Nr.
1-154-446/2010
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00242-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
D. P.
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-154-446-2010Proceso Nr. 1-67-1-00242-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.27.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMES RAJONO APYLINKES TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsejo 3 d.Kelme
Kelmes rajono apylinkes teismo teiseja Vilma Rašciuviene,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant prokurorui Svajunui Kuizinui,nukentejusiajam D. P.,civilinio ieškovo atstovams R. V., D. M.,gynejui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimes 1951 m. rugpjucio 13 d. Šilales rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, išsilavinimas vidurinis, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis A. J. 2010 m. liepos 14 d. apie 10 val. 30 min. Kelmes (duomenys neskelbtini), R. B. priklausanciame bute bei policijos tarnybiniame automobilyje MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, panaudodamas fizini smurta, pasipriešino valstybes tarnautojui Šiauliu apskrities VPK Kelmes rajono PK VTS PP tyrejui D. P., atliekanciam tarnybines pareigas, veikianciam teisetai istatymo nustatytos kompetencijos ribose, nepakluso teisetiems pareiguno reikalavimams, išpurvino uniformine liemene bei marškinius, sužalojo D. P. ir apgadino tarnybini automobili MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2010 m. liepos 14 d. ryte girtavo su kaimynu, budamas neblaivus susipyko su sunumi A. B., kuris iškviete policija. Atvykus policijos pareigunui jis nenorejes vykti i policija, todel priešinosi antrankiu uždejimui. Jis tycia smugiu nesudave pareigunui, taciau galejo ji sužaloti muistydamasis ir megindamas iš jo ištrukti. Kažkokiu budu D. P. pavyke jam uždeti antrankius. Kai policijos pareigunas sodino ji i tarnybini automobili, jis taip pat priešinosi – užkišdamas koja už duru neleido jas uždaryti, megino išlisti pro pravira policijos tarnybinio automobilio langa. Jis buvo apsvaiges nuo alkoholio, todel ne visas ivykio aplinkybes gerai prisimena. Pamena, kad tarnybiniame automobilyje nukrito kažkokia plastmasine detale, taciau jis nenori sutikti, kad ta detale jis nulaužes. Neprisimena, kad trenke D. P., taciau neneigia, kad tai galejes padaryti netycia besipriešindamas, pareigunui galejo kliuti iš koju jam besispardant. Nepastebejes, kad butu supurvines pareiguno uniforma ar užgaves pareigunui veida. Prisimena, kad prašes pareiguno, kad šis leistu pareiti i kambari persirengti, žadejes nesipriešinti. Kai jiedu grižo i kambari ir D. P. nueme jam antrankius, jis atsigule i lova ir pasake, kad niekur nebeis. Prisimena, kad megino iššokti per balkona, bet policijos pareigunas ji sulaike, perverte per lova, uždejo antrankius ir išveže. Prisipažista priešinesis policijos pareigunui, neneigia, kad jam besipriešinant pareigunui galejo buti padaryti kokie nors nubrozdinimai, taciau tiesiogiai jokiu smugiu pareigunui nesudave, tarnybinio automobilio neapgadino. Del tokio savo elgesio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. kalte irodyta.

Nukentejusysis D. P., (duomenys neskelbtini), parode, kad 2010 m. liepos 14 d. ryte i kaltinamojo namus nuvykes gaves R. B. pranešima del agresyvaus A. J. elgesio. Kieme ji pasitiko R. B., kuri nurode, kad jos sugyventinis A. J. išvare ja iš namu grasindamas kirviu. Lauke girdejosi A. J. grasinimai visus užmušti. R. B. perspejo, kad A. J. turi kirvi, agresyviai nusiteikes. Kai jis iejo i buta, kuriame gyveno A. J., pastarasis sugriebe rankomis už uniformines liemenes, klause, ko jis atejes i svetima buta, bande išstumti ji iš kambario. A. J. jis pastume nuo saves, šis atbulas parvirto ant lovos, eme spardytis kojomis. Matydamas, kad A. J. agresyviai elgiasi, nutare uždeti antrankius. Prispaudes A. J. prie lovos, megino uždeti antrankius, A. J. muistesi, priešinosi, bande jam suduoti. Po to jis panaudojo specialias dujas. Uždejes antrankius A. J. išvede iš namo, nuvede prie tarnybinio automobilio. Bandant isodinti i automobili pro galines dešines puses dureles, jis, iškišdamas koja, neleido uždaryti automobilio dureliu, koja teko jega istumpti automobilio vidun. Uždarytas automobilyje A. J. daužesi, antrankiais nubraiže automobilio dureliu plastikine apdaila. Po kurio laiko jis apsiramino, pasake, kad jam veržia antrankiai. Pagailo jo, todel antrankius jis nuemes. Atsisedus i priekine sedyne, užvedus automobilio varikli, jis pasakes A. J., kad reikes važiuoti i policijos komisariata, tuomet A. J. vel pradejes siauteti. Atsidares automobilio langa, bande iššokti per ji, nepavykus itraukti atgal i automobilio vidu, jis išlipo iš automobilio, apibego aplink ir istume A. J. i vidu. Kol jis vel apibego aplink automobili, A. J. per priekiniu sedyniu tarpa pralindo ir atsisedo i vairuotojo kede. Jis prispaudes A. J. prie sedynes, radio ryšiu bande iškviesti pastiprinima, taciau A. J. išpleše jam iš ranku mikrofona, muistesi, panaudojus gumine lazda, kuria prispaude A. J. prie sedynes, pastarasis bande ja atstumti. Po kurio laiko A. J. apsiramino, todel jis parvede A. J. i buta, kad šis atsigertu, apsiautu batus. Užsiminus, kad reikes važiuoti i policija, A. J. vel pradejo koliotis, atsigule ant lovos. Paprašius buto šeimininkes iškviesti pastiprinima, A. J. pašoko iš lovos, bande iššokti per balkona, taciau jis A. J. sulaike, pagulde ant lovos ir prispaudes laike, kol atvažiuos pastiprinimas. Per visa ta laika A. J. muistesi, jo atžvilgiu vartojo keiksmažodžius. Atvažiavus kolegoms, kaltinamajam buvo uždeti antrankiai ir jis išvežtas i policijos komisariata. Grumtynes su A. J. truko apie 1 valanda. A. J. perlipant i automobilio prieki buvo sulaužytas jo asmeninis mobiliojo ryšio telefono pakrovejas, A. J. daužantis automobilio viduje apibraižytos automobilio dureles, sulaužyta daiktu detuve. Lauke lijo, todel jo tarnybine uniforma besigrumiant su A. J. buvo ištepta purvu. Šio ivykio metu jam buvo padarytos kraujosruvos kaireje rankoje, sumušta kaire alkune. Prašo priteisti 10000 Lt neturtines žalos, nes patyre fizini skausma, del ko vartojo vaistus, patyre daug nemaloniu išgyvenimu, stebint kaimo gyventojams, lietuj lyjant buvo priverstas stoveti purve. Jaute pažeminima, mano, kad šis ivykis pakenke jo autoritetui. Be to, kaltinamasis ji kandžiojo, kas jam buvo ypatingai nemalonu.

Liudytoja N. M. parode, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), tame paciame name, kuriame gyvena kaltinamasis. 2010 m. liepos 14 d. per savo buto langa mate, kaip pareigunas išvede A. J.. Policijos pareiguno automobilis stovejo netoli jos virtuves lango, todel ji aiškiai girdejo pareiguno ir A. J. žodžius. Lauke A. J. stumdesi, nenorejo lipti i automobili, pareigunas paemes ji už koju, istume vidun, uždare dureles. Mate, kad pareigunas pasodino A. J. i tarnybinio automobilio gala, uždare dureles. A. J. šukavo, norejo išlipti laukan, bande atidaryti automobilio dureles. Pareigunas jau norejo išvažiuoti, bet kaltinamasis persisvere per pradaryta galiniu dureliu langa, iškišo pro ji kojas, tada pareigunas sustojo, išlipo, stume A. J. kojas i vidu. Ar A. J. buvo perlipes i automobilio prieki, ji nemate, nes trukde medžiu šakos, gerai mate, kas vyko automobilio gale. Mate, kad A. J. veržesi i automobilio prieki, bande atidaryti automobilio dureles. Pareigunas vaikšciojo iš vienos automobilio puses i kita, nes kaltinamasis vis bande išlipti iš automobilio. Girdejo A. J. rekavimus, pareiguno perspejimus, reikalavimus. Lauke smarkiai lijo. Ji aiškiai girdejo, kaip A. J. praše leisti persirengti drabužius, sake, kad nieko nedarys. Pareigunas jam leido eiti persirengti, kaltinamasis gražiai išlipo ir abu nuejo i namo vidu. Po kurio laiko atvažiavo kitas pareigunu ekipažas ir du pareigunai išsivede kaltinamaji. Per ta laika, kol atvyko antrasis ekipažas, girdejo A. J. šukaujant, kad ji skriaudžia, muša.

Iš daiktu apžiuros protokolo (b.l. 10-14) matyti, kad automobilio MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), salone nulaužtos vienos iš triju daiktu detuviu, pritvirtintu prie lubu, dureles, kurios padetos ant priekines keleivio sedynes; tarp priekiniu sedyniu matyti istatytas nulaužtas automobilinis mobiliojo ryšio telefono ikroviklio kištukas; automobilio galineje dalyje galiniu dešines puses dureliu vidine apdaila ties rankena yra nubraižyta; uniforminiai policijos pareiguno marškiniai priekineje dalyje sutepti, nešvarus; uniformine liemene ištepta ties kišene.

Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (b.l. 19) matyti, kad D. P. nustatytas nubrozdinimas kairio riešo srityje, kraujosruvos dilbiuose, kaires alkunes srityje, krutines kaireje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2010 m. liepos 17 d. apie 10 val. 30 min. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie galejo buti padaryti penkiu ar daugiau trauminiu poveikiu pasekoje, galejo buti padaryti ir griunant.

Byloje nera pateikti alkotesterio parodymu duomenys, taciau iš policijos pareiguno tarnybinio pranešimo (b.l. 4-5), nukentejusiojo parodymu, paties kaltinamojo paaiškinimu matyti, kad jis buvo apsvaiges nuo alkoholio.

Nukentejusysis D. P. – (duomenys neskelbtini), jokiais asmeniniais ryšiais su kaltinamuoju nera susijes, jo parodymais abejoti nera pagrindo. Šio pareiguno parodymus patvirtino liudytoja N. M., kuri su kaltinamuoju nera susipykusi, apkalbeti ji pagrindo neturi. Kaltinamasis pripažino, kad jis 2010 m. liepos 14 d. ryte buvo stipriai apsvaiges nuo alkoholio, todel kai kuriu ivykio aplinkybiu neprisimena.

Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad 2010 m. liepos 14 d. 10 val. 30 min. policijos pareigunui (duomenys neskelbtini) D. P. i kaltinamojo A. J. gyvenamaja vieta atvykus pagal telefonini kaltinamojo sugyventines R. B. pranešima del agresyvaus kaltinamojo elgesio, A. J., priešindamasis pristatymui i policijos komisariata, panaudojo fizini smurta prieš tyreja D. P. – sugriebe policijos pareigunui už uniformines liemenes, muistydamasis, spardydamasis, bandydamas pabegti išpurvino uniformine liemene bei marškinius, sužalojo D. P., apgadino tarnybini automobili.

Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybe tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizini smurta pasipriešino valstybes tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekanciam asmeniui. Tiesioginis ir pagrindinis šio nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekancio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveiki konkreciam tokias funkcijas atliekanciam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvus kaltininko veiksmai. Subjektyvieji požymiai – tiesiogine tycia, kai kaltininkas supranta savo veikos pavojinga pobudi ir nori taip veikti. Nukentejusysis D. P., budamas policijos pareigunas, vykdydamas savo pareigas, veike neperžengdamas Policijos veiklos istatyme suteiktu igaliojimu ribu. Policijos pareigunu veiksmai, atvykus ištirti telefonini pranešima, nekele gresmes kaltinamajam, policijos pareigunas nesielge neteisetai, priešingai, jis vykde savo pareigas ir funkcijas, A. J. pradejus elgtis agresyviai, i tai privalejo adekvaciai reaguoti. Teises aktu apibrežti, teiseti pareiguno veiksmai, jeigu jais ribojamos žmogaus teises ir laisves, negali buti pripažinti pavojingu kesinimusi. Specialiuju priemoniu panaudojimas – antrankiu uždejimas A. J. po jo pademonstruotos agresijos negali buti laikomas neteisetu, pavojingu kesinimusi i kaltinamojo asmenybe.

Aptartu irodymu visuma suponuoja išvada, kad A. J. samoningai priešinosi policijos pareigunui, jo atžvilgiu naudojo smurta noredamas sutrukdyti pareigunui atlikti savo pareigas, todel jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, sudetis.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilini ieškini.

Šiauliu apskrities VPK pareiške civilini ieškini (b.l. 33) ir prašo priteisti iš kaltinamojo už automobilio MITSUBISHI PAJERO SPORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepataisomai sugadinta salono daiktu detuve ir išoriškai pažeista galiniu dešines puses dureliu apdaila 3100 Lt. Kaltinamasis su tokio dydžio ieškiniu nesutinka, nurodydamas, kad tokios žalos jis nepadare. Civilinis ieškinys pagristas pateiktais rašytinias irodymais byloje, todel jis tenkintinas pilnumoje. Iš UAB „Girilis“ išlaidu samatos (b.l. 30), pažymos (b.l. 67), UAB „Ertona“ išankstines saskaitos (b.l. 68) matyti, kad automobilio salono detuves kaina 900 Lt, dureliu apdailos – 2100 Lt, paslaugu – 100 Lt, nurodytos detales neremontuotinos, jas butina keisti, norint atstatyti automobilio bukle prieš jas pažeidžiant. Šiauliu apskrities VPK žala padaryta neteisetais kaltinamojo veiksmais, žala neatlyginta, todel civilinis ieškinys priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentejusysis D. P. pareiške civilini ieškini (b.l. 54) ir prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtines žalos atlyginimui.

Pagal BPK 28 str. 1 d. nukentejusiuoju pripažistamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizine, turtine ar moraline žala. Nukentejusiojo statusas nepriklauso nei nuo jo amžiaus, lyties, socialines padeties, nei nuo profesijos ar užsiemimo. Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigunas, taip pat be jokiu salygu pripažistamas nukentejusiuoju baudžiamojoje byloje. Tiek tais atvejais, kai viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo patiria fizines, turtines ar neturtines žalos del nusikalstamos veikos, kai jo statusas nera prieš ji daromos nusikalstamos veikos sudeties butinasis požymis, tiek tais atvejais, kai pareigunas patiria fizines, turtines ar neturtines žalos, kai jo statusas yra prieš ji daromos nusikalstamos veikos sudeties butinasis požymis, jis turi visas BPK 28 str. 1 d. numatytas nukentejusiojo teises, taip pat BPK 44 str. 10 d. numatyta teise gauti del nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginima. Nukentejusysis teisme pareiške civilini ieškini del neturtines žalos jam atlyginimo. Savo ieškini grinde šiais motyvais: del prieš pareiguna panaudoto fizinio smurto nukentejusysis teige patyres psichologines ir fizines kancias, išgyvenimus, emocini stresa, sumenkinta jo reputacija, kadangi ivykis rodytas per televizija, aprašomas spaudoje, kolegu ir artimuju užduodami klausimai apie ivyki privercia ji išgyventi nemalonius prisiminimus.

Nukentejusiojo D. P. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo netenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas neturtines žalos turinys visada turi buti irodytas ir pagristas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentejusysis del savo negalavimu nesikreipe i medikus, teismui nepristate irodymu, patvirtinanciu jo išgyvenimus, stresa, sutrikusia savijauta. Nukentejusysis yra policijos pareigunas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialus reikalavimai. Jo išsakyti neturtines žalos požymiai keltu gresme atliekant jam profesines pareigas, taciau jis šiuo metu ir toliau vykdo savo profesines funkcijas. Policijos pareigunai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamu veiku prevencijai, teises pažeideju sulaikymui, nusikaltimo auku apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, ju veikla jau paties istatymu leidejo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todel teises aktuose yra numatyta ir ju teisine, ir fizine apsauga, kompensaciju mechanizmas del tarnybos metu patirtos žalos. Byloje nera pateikta duomenu, kad nukentejusysis del patirtu sužalojimu butu gydesis, vartojes vaistus, butu pažemintas ar pablogejusi jo reputacija, sumažejusios galimybes jam atlikti savo pareigas. Ivykes incidentas yra normali profesine pareiguno veiklos rizika. Nera duomenu, kad jis butu kreipesis del sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos i policijos administracija ar draudimo istaigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 str., atsižvelgiant i pareigunu darbo specifika (del vykdomu tiesioginiu darbiniu funkciju padidinta psichologine itampa, didesne fizines agresijos tikimybe) pareigunai turi teise, kad ju medicinines reabilitacijos, sveikatos gražinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos butu apmoketos iš valstybes biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Duomenu, jog tokios priemones pareigunui buvo taikomos, byloje nera. Kadangi D. P. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo nepagristas, todel netenkintinas.

Kaltinamojo A. J. atsakomybe lengvinancia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi. Girtumas laikytina kaltinamojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kadangi pats kaltinamasis pripažino, kad tik apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos jo veiksmams prieš policijos pareiguna.

Kaltinamasis A. J. nusikalto ir teisiamas pirma karta, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentejusiojo pareiguno atsipraše, nors ir abejoja galejes padaryti 3100 Lt turtines žalos, taciau sutinka ja atlyginti, šiuo metu jis yra bedarbis, todel jam skirtina švelniausia bausmes rušis, numatyta BK 286 str. sankcijoje. Atsižvelgiant i tai, kad yra jo asakomybe sunkinanciu aplinkybiu, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, todel jam skirtini ilgesnes nei vidutines trukmes viešieji darbai, numatyti BK 46 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteisti viešaisiais darbais 10 (dešimciai) menesiu, ipareigojant neatlygintinai išdirbti 30 valandu per menesi visuomenes labui.

Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti – iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Šiauliu apskrities VPK civilini ieškini tenkinti pilnumoje. Priteisti iš A. J. Šiauliu apskrities VPK 3100 (tris tukstancius viena šimta) litu žalos atlyginimui.

D. P. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.

Teiseja Vilma Rašciuviene