Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Irenos Paulauskienės (pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui L. Z., jo atstovui advokatui Rimantui Jonynui, trečiojo suinteresuoto asmens A. S. atstovei advokatei Inai Navickienei, vertėjai Violetai Marčiulionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracija ir A. S.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą.

1996 ir 2001 metais pareiškėjas buvo paprašytas pristatyti papildomus nuosavybės teises į žemę patvirtinančius įrodymus iš archyvų, nes buvo užvestos dvi nuosavybės teisių atkūrimo bylos: pareiškėjo tėvo A. Z. (A. Z.) ir pareiškėjo senelio J. Z. (J. Z.). Pristatydamas prašomus dokumentus pareiškėjas pakartotinai nurodė, kad turi tėvo surašytą testamentą ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, tačiau jam buvo nurodyta, kad šie dokumentai atkuriant nuosavybės teises į žemę neturi reikšmės.

Tai, kad pareiškėjo tėvas jam testamentu paliko savo turto dalį, patvirtina ir namų teisinės registracijos byla ir kiti dokumentai, pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnybai 1996-12-05.

2004 metų pradžioje telefonu pareiškėjas buvo paprašytas skubiai pristatyti paveldėjimo dokumentus, todėl 1991-08-01 testamentą ir 1992-04-03 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą pareiškėjas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pristatė 2004-04-25. Tuo metu jo taip pat neinformavo, kad šiuos dokumentus jis pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Tik 2007 m. birželio mėnesį VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pareiškėją informavo, kad yra suformuoti žemės sklypai, kuriuose gali būti atkuriamos nuosavybės teisės ir kad pareiškėjui tenka tik dalis tos žemės. Tik tada pareiškėjas sužinojo, kad jos seseriai A. S. yra atkuriamos nuosavybės teisės į kitą žemės dalį, tačiau teisių atkurti nuosavybės teises į tėvo A. Z. (A. Z.) iki nacionalizacijos valdytą žemę jo sesuo neturi, nes ji nėra tėvo turto paveldėtoja.

Per teismo posėdį pareiškėjas palaikė savo argumentus ir papildomai nurodė, kad jam 2004 metais paskambino iš žemėtvarkos tarnybos ir paprašė pateikti paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat nurodė, kad nežinojo, jog jo sesuo A. S. taip pat pretenduoja į jų tėvui nuosavybės teise priklausiusią žemę.

2007-01-08 ji gavo VAVA raštą Nr. S22-1337, kuriame nurodyta, kad nuosavybės teises į buvusio savininko A. Z. (A. Z.) turėtą nuosavybę planuojama atkurti tik L. Z., vadovaujantis 1991-08-01 testamentu, kuriuo A. Z. (A. Z.) visą turtą paliko pareiškėjui L. Z..

Pagal teisės aktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, asmenys, turintys teisę į nuosavybės atkūrimą, iki 2003 m. gruodžio 31 d. valstybės įgaliotoms institucijoms turėjo pateikti prašymus, nuosavybės teises, giminystės ryšį su savininku bei kitus reikšmės nuosavybės atkūrimui turinčius patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas nesilaikė įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytos tvarkos, ne laiku pateikė papildomus dokumentus (2003-06-19 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymas Nr. IX-1634).

L. Z. tik 2004-06-28, t. y. praleidęs įstatymu nustatytą terminą, pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą prijungti prie bylos paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir testamentą. Kaip matyti, testamento nuorašas notariškai taip pat buvo patvirtintas tik 2004-06-25. Tuo metu Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius neatsižvelgė į tai, kad naujų (papildomų) dokumentų, kurie daro įtaką procesui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, priėmimo terminas jau yra pasibaigęs, šiuos dokumentus priėmė ir taip pažeidė įstatymą, o kartu ir nepagrįstai atėmė iš A. S. teisę į nuosavybės atkūrimą. Tik jai apie šią situaciją sužinojus ir pateikus 2007-10-17 prašymą, padaryta klaida buvo ištaisyta ir nuosavybės atkūrimas pradėtas vykdyti tiek pareiškėjui, tiek ir A. S..

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąją turtą įstatymo 10 str. nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems įstatymu nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tokiu būdu iš įstatymo formuluotės aiškiai matyti, kad teismas ne privalo, o gali praleistą terminą atnaujinti ir tai tik tada, kai nustatomos svarbios jo praleidimo priežastys. Iš pareiškimo neaišku, kokios priežastys sutrukdė pareiškėjui nustatytu laiku pateikti, jo manymu, nuosavybės atkūrimo procesui svarbius dokumentus – testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjas nurodė esą dėl šių dokumentų pateikimo jis ne kartą klausė žemėtvarkos skyriaus specialistų, tačiau šie atsakę, kad dokumentai nereikalingi, o pats jis esą nežinojo teisės normų.

Pareiškėjas svarbia priežastimi įvardijo nežinojimą ir klaidinimą. A. S. neaišku, iš kokių dokumentų minėti VAVA pareigūnai turėjo pagrindą spręsti apie tai, kad tik pareiškėjas turi teisę į visą nuosavybės atkūrimą, jei pareiškėjas jiems neteikė šią teisę patvirtinančio svarbiausio dokumento – testamento. Taip pat neaišku, ar pareiškėjas su kuo nors šia tema kalbėjo, ar tik bando šiuo metu tuo prisidengti.

A. S. pripažįsta, kad pareigūnai kiek neoperatyviai sureagavo į naujai, praleidus terminą, pateiktus dokumentus, tačiau tai iš dalies pateisinama dėl didelio nuosavybės atkūrimo bylų kiekio, bet nesuteikia pagrindo pareiškėjo reikalavimą patenkinti. Taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, net nebuvo priimtas įstatymas, suteikęs teisę terminą atnaujinti. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta pakankamai viešai ir piliečiams aktuali informacija skelbiama nuolat. Jei pareiškėjas nežinojo teisės normų, jis turėjo teisę ir galimybę kreiptis teisinės pagalbos ir gauti reikalingą informaciją. LR CK 1.6 str. nustato, kad „įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo“.

Įstatymų leidėjas nustatė labai ilgus terminus (jie nuolat buvo pratęsiami) reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teises galėtų realizuoti ir tie asmenys, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia galimybe tam tikrą laiką nesinaudojo. Svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios asmenims sudarė rimtas kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis kliūtimis vertinamos tik tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad elgdamasis rūpestingai ir apdairiai neturėjo sąlygų veiksmui atlikti – papildomiems dokumentams pateikti – iki pasibaigiant įstatyme nustatytiems terminams. Minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais esant objektyvioms, nuo pretendentų valios nepriklausančioms priežastims. Svarbiomis negali būti pripažintos subjektyvaus pobūdžio, pretendento pasirinkto elgesio nulemtos priežastys. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių konkrečiais įrodymais pagrįstų, objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių jam laiku pateikti pageidaujamus dokumentus, todėl nėra pagrindo jo elgesį vertinti kaip rūpestingą bei sąžiningą ir praleistą terminą atnaujinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-08 nutartis byloje Nr. A (16)-551/2007).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 103–105, 112–113, 115 punktų nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1992-02-25 pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. Z. (A. Z.) iki nacionalizacijos valdytą žemę (b. l. 79). A. Z. (A. Z.) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 85).

2004-06-28 pareiškėjas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (b. l. 62) prijungti prie bylos paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą (b. l. 9–10) ir 1991-08-01 testamentą (b. l. 3–8), kuriuo pareiškėjo tėvas A. Z. (A. Z.) visą turtą paliko pareiškėjui. Šiuos nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pareiškėjas pateikė pasibaigus Įstatymo 10 straipsnyje nustatytam terminui.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas pateikti dokumentus, turi įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime ir jos atstovas per teismo posėdį svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybę, kad Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono žemės reformos tarnybos skyriaus ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojai jam pateikus minėtus dokumentus nurodė, kad šie dokumentai neturi jokio ryšio su nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir jų nepriėmė. 2004 m. jam pateikus testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą, žemėtvarkos darbuotojai nepasakė, kad terminas jiems pateikti yra praleistas ir į dokumentus nebus atsižvelgta.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pateikto skundo argumentų ir pareiškėjo paaiškinimų, pareiškėjas neįrodė, kad terminą pateikti dokumentus jis praleido dėl objektyvių priežasčių.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nežinojimas, kad testamentas ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimas yra susiję su paveldėjimo teisių atkūrimo byla, nepripažintinas svarbia aplinkybe pagal Įstatymo 10 straipsnį, nes tai yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, priklausanti nuo paties pareiškėjo valios, kadangi jis galėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos išsiaiškinant dokumentų svarbą. Be to, darbuotojams nepriėmus dokumentų, juos buvo galima išsiųsti paštu, tačiau to pareiškėjas nepadarė.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad buvo svarbios priežastys, objektyviai trukdžiusios jam realizuoti savo teisę ir nustatytais terminais pateikti tėvo A. Z. (A. Z.) testamentą ir paveldėjimo liudijimą pagal testamentą, todėl jo prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo L. Z. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.