Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Š. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, G. M., L. M., A. M. ir L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja tvirtina, kad tik visai nesenai sužinojo ir suprato, kad jeigu turtas valdomas faktiškai ir į notarą nesikreipta tokiu atveju būtina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi kitu atveju nebus užvesta paveldėjimo byla notaro kontoroje ir tokio turto pareiškėja Š. M. negalės paveldėti ir įsiregistruoti savo vardu. Bet kokiu atveju, aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą pareiškėjos tėvas A. M. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti ir su palikėjo S. M. turtu elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Tuo pačiu ir Š. M. po tėvo A. M. mirties žemės sklypą faktiškai valdo ir jį prižiūri iki šios dienos. Kadangi Š. M. tėvas po savo tėvo S. M. mirties laiku nesikreipė į notarą, dėl palikimo priėmimo, tokios pačios pareigos neįvykdė ir pareiškėja po savo tėvo A. M. mirties. Todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, po savo tėvo S. M. mirties (duomenys neskelbtini), kadangi jis praleido 6 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Š. M. priėmė palikimą, po savo tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini), kadangi ji taip pat praleido 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.

Taip pat nurodo, kad, kad velioniui S. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini). Ant minėto žemės sklypo stovi S. M. priklausantis sodo namelis. Pareiškėja Š. M. nurodo, kad jos tėvas A. M. po S. M. mirties, sodo namelyje gyveno, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo sodo bendrijos mokesčius, todėl už sodo sklypą ir namelį nesusidarė skolos. Taip pat ir pareiškėja po savo tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) ne kartą mokėjo (duomenys neskelbtini) sodo bendrijos mokesčius, tiek einamuosius, tiek skolas, kurios buvo susidariusios tėvo A. M. mirties. Todėl būtent ir susidarė tokia situacija, kad faktiškai palikėjo S. M. turtą prižiūrėjo ir faktiškai valdė jo sūnus A. M., o po jo mirties, tokio nekilnojamojo turto valdymą perėmė pareiškėja Š. M.. Patvirtino, kad į civilinę bylą įtraukti kiti S. M. anūkai, tai L. M., A. M. ir G. M. pareiškėjos žiniomis neprieštarauja šiam pareiškimui. Pažymėjo, kad pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes. Kaip jau minėta, jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi nėra daugiau suinteresuotų asmenų, išskyrus šiame pareiškime nurodytus asmenis, kurie su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiktų.

Byloje gautas suinteresuoto asmens A. M. patvirtinimas apie procesinių dokumentų gavimą, kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos senelis S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), senelė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos seneliai turėjo du vaikus - pareiškėjos tėvą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos dėdę R. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas turėjo du vaikus - pareiškėją Š. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos brolį A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos dėdė R. M. turėjo du vaikus - G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėja po savo tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), taip pat nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo per trijų mėnesių terminą.

Pareiškėjos tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), po savo tėvo, pareiškėjos senelio, S. M., kurio deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo per šešių mėnesių terminą. Dėl palikimo priėmimo po S. M., mirties (duomenys neskelbtini), taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos senelis S. M. buvo įgijęs nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1995-01-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P51/95-0081 (toliau – žemės sklypas). Ant minėto žemės sklypo, S. M. pasistatė vasarnamį – sodo namelį, kuris yra neįregistruotas. Pareiškėjos žiniomis, jos dėdė R. M. buvo pasiėmęs pareiškėjos senelį S. M. pas save gyventi, todėl buvo parduoti jos seneliui priklausantys butai, adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), ir žodiniu susitarimu pirmiau minėtas žemės sklypas atiteks pareiškėjos tėvui A. M., kadangi sodo name pareiškėjos tėvas A. M. gyvendavo, ir žemės sklypu bei vasarnamiu nuolatos rūpinosi. Pateiktų testamentų registro išrašų duomenimis nustatyta, kad dėl kad po S. M., mirties (duomenys neskelbtini), ir po A. M. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos, pareiškimai dėl palikimo priėmimo negauti, duomenų apie sudarytus testamentus byloje nėra. Taigi, byloje nėra duomenų, kad palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, byloje įtraukti suinteresuoti asmenys prieštaravimų teismui dėl pareiškėjos pareiškimo į bylą neteikė. Nustatyta, kad palikėjo S. M. sutuoktinė (pareiškėjos senelė) J. M. mirė (duomenys neskelbtini), iki žemės sklypo įteisinimo datos. Palikėjos tėvas mirė ištuokoje, kurios data (duomenys neskelbtini), t. y. irgi iki žemės sklypo įteisinimo datos.

Pareiškėja nurodo, kad po S. M. mirties, jo vaikai A. M. ir R. M. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų, laikė, kad turtas pereina įpėdiniams automatiškai. Pati pareiškėja po senelio mirties, dėl palikimo bylos nesikreipė, nes manė, kad tai padaryti turi velionio vaikai. Pareiškėja nurodo, kad žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), nuolat rūpinosi po savo tėvo A. M. mirties, kadangi buvo susitarta, kad pardavus velionio S. M. butus, būtent žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo atitekti jos tėvo šeimai, dėl ko žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), po S. M. mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi jo sūnus A. M., o po A. M. mirties (duomenys neskelbtini), šiuo sklypu rūpinasi iki šiol pareiškėja.

Ant minėto žemės sklypo stovi S. M. priklausantis sodo namelis, kuriame jos tėvas A. M. gyveno, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo sodo bendrijos mokesčius, todėl už sodo sklypą ir namelį nesusidarė skolos. Pareiškėja po savo tėvo A. M. mirties taip pat ne kartą mokėjo (duomenys neskelbtini) sodo bendrijos mokesčius, tiek einamuosius, tiek susidariusias skolas, ką patvirtina į bylą pateikta sodininkų bendrijos 2025-08-12 pažyma. Teismo vertinimu, faktiškai palikėjo S. M. turtą po jo mirties prižiūrėjo ir faktiškai valdė jo sūnus A. M., o po jo mirties, tokio nekilnojamojo turto valdymą perėmė pareiškėja. Pareiškėja tvirtina, kad tik visai nesenai sužinojo, kad jeigu turtas valdomas faktiškai ir į notarą nesikreipta, tokiu atveju būtina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi kitu atveju nebus užvesta paveldėjimo byla notaro kontoroje ir tokio turto pareiškėja negalės paveldėti ir įsiregistruoti savo vardu. Žemės sklypą pareiškėjos tėvas A. M. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti ir su palikėjo S. M. turtu elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Tuo pačiu ir Š. M. po tėvo A. M. mirties žemės sklypą faktiškai valdo ir jį prižiūri iki šios dienos. Kadangi Š. M. tėvas po savo tėvo S. M. mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tokios pačios pareigos neįvykdė ir pareiškėja po savo tėvo A. M. mirties.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip pat teismas pabrėžia, kad būtent S. M., mirties (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo šiuo atveju pritaikytos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius (LR 1964 m. CK 569 straipsnis, 587 straipsnis).

Bylos duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus prie pareiškimo pateiktus rašytinius įrodymus, yra pagrindas sutikti su pareiškėjos nurodytu, kad jos tėvas A. M. valdė savo tėvo S. M. – palikėjo turtą, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir atliko kitus veiksmus siekiant jo turtą išsaugoti, o po A. M. mirties tokius veiksmus atliko pareiškėja Š. M.. Byloje nėra duomenų, kad palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, nuostatas bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomi faktai nustatomi (1964 m. CK 569 straipsnis, 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Byloje susidarė 39,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos valstybei iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti nustatytais juridinę reikšmę turinčius faktus: kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) d., po savo tėvo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti; kad pareiškėja Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,21 Eur (trisdešimt devynių eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Juridiniai faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.