Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-15 · Byla Nr. N-575-793-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
N-575-793-12
Teisminio proceso Nr.
4-41-3-00527-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Pažeidėjas
G. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-793/2012Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00527-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu G. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį skirta 300 litų bauda už tai, kad 2010 m. gegužės 31 d., apie 4 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. 14 namo kieme prie ūkinio pastato, jis pagrobė du metalinius strypus, kurių vertė 10 litų, ir daržo įrankį šaknims rauti, kurio vertė 10 litų, priklausančius A. P.. Teismas konstatavo, kad padarytas pažeidimas įrodytas G. G. prisipažinimu bei byloje esančiais dokumentais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. G. prašo iš naujo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, jam dalyvaujant. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, apeliantas buvo uždarytas tardymo izoliatoriuje ir pats atvykti į teismo posėdį negalėjo. Pažymi, kad jam paskirta nuobauda yra per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

G. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto įsitikinimu, pakirta nuobauda yra per griežta. Be to, nurodo, jog jam nebuvo suteikta teisė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė – administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog tokiam asmeniui buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Taigi, būtina sąlyga bylai išnagrinėti yra traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje, arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, jog apeliantas neturėjo galimybės dalyvauti 2010 m. rugpjūčio 23 d. vykusiame bylos nagrinėjime, kadangi buvo sulaikytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl galimai padarytas procesinis pažeidimas buvo ištaisytas ir G. G. suteikta teisė teikti paaiškinimus bei kitus įrodymus dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 50 straipsnyje numatyta, jog smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų.

Pažymėtina, kad G. G. buvo paskirta minimali ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta piniginė bauda. Dar labiau ji galėtų būti mažinama tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių G. G. paskirta 300 litų bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas