Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-219/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-04-13
Bylos Nr.: 2-219/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Vincas Verseckas
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Lithun“
Pareiškėjas: A. N. P., R. Š.

Kategorijos

110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-219/2007 Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lithun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos A. N. P. prašymu panaikinti draudimai pareiškėjos turtui, ir ieškovo akcinės bendrovės ,,Lithun“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos R. Š. prašymu panaikinti draudimai pareiškėjos turtui, civilinėje byloje Nr. 2-1475-40/2001 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithun“ ieškinį atsakovui 91-ąjai GNSB dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovo AB ,,Lithun“ ieškiniui užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2001 m. liepos 19 d. nutartimi areštavo atsakovo 91-osios GNSB 407 923,60 Lt vertės turtą, o 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikė papildomas ieškinio užtikrinimo priemones: atsakovui 91-ajai GNSB uždraudė sudaryti sandorius dėl bendrijai nuosavybės teisėmis priklausančio turto bei turtinių teisių perleidimo tretiesiems asmenims bei juos registruoti VĮ ŽKNTKR Vilniaus filiale (dabar – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas). Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinys yra patenkintas, sprendimas yra įsiteisėjęs, bet neįvykdytas.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. N. P. kreipėsi į teismą su prašymu: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytus draudimus paveldėto po A. T. B. mirties buto, esančio Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-30, ir rūsio R-12, esančio Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7, atžvilgiu; 2) panaikinti draudimus atsakovui 91-ajai GNSB sudaryti sandorius dėl bendrijai nuosavybės teisėmis priklausančio turto ir turtinių teisių perleidimo pareiškėjai; 3) panaikinti draudimą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui registruoti sandorius, kuriais 91-oji GNSB perleidžia tretiesiems asmenims nuosavybės teisėmis priklausantį turtą bei turtines teises. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo A. T. B. mirties yra jo įstatyminė įpėdinė ir 2006 m. rugsėjo 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo 91-osios GNSB pajų, tėvo įmokėtą į bendrijos kasą už buto, esančio Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-30, statybą. Įsiteisėjusia Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-15485-656/2006, pareiškėjai buvo perduotos nuosavybės teisės į minėtą butą su rūsiu. Pareiškėja nurodė, jog jos teises į nekilnojamąjį turtą nepagrįstai varžo Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi pritaikyti apribojimai, nes VĮ Registrų centras neregistruoja pareiškėjos daiktinių teisių į šį turtą.

Pareiškėja R. Š. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti ieškinio užtikrinimo priemones dalyje dėl arešto ir draudimų, pritaikytų Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi mansardos (palėpės) patalpoms, esančioms Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-27A, kurias 91-oji DNSB perleido pareiškėjai Taikos sutartimi. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 31 d. ir 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartimis panaikino draudimus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui: butui, esančiam Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-27, sandėliukui R-22 ir sublokuotoms garažo patalpoms, esantiems Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7. Pareiškėja nurodė, kad nebuvo išspręstas klausimas dėl draudimų panaikinimo tik pareiškėjai priklausančioms mansardos patalpoms, esančioms Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-27A.

Ieškovas AB ,,Lithun“ prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 ,,Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (toliau taip pat ir Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d nutarimas Nr. 280) 10 punkto 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos A. N. P. prašymą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytus draudimus turtui – butui su rūsiu R-12, esantiems Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-27A. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nustatytų apribojimų taikyti turtui, kuris šiuo metu nėra atsakovo nuosavybė (CPK 156 str. 1 d. 1 p.), nes Vilniaus m. 1-osios apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-15485-656/2006, ir pareiškėjai A. N. P. perduotos nuosavybės teisės į butą su rūsiu R-12, esančius Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-27A, yra įsiteisėjusi, išieškojimas iš šio turto ieškovo naudai negali būti ir nėra vykdomas. Teismas netenkino ieškovo AB ,,Lithun“ prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes sprendžiant dėl ieškinio užtikrinimo priemonių panaikinimo nėra sprendžiama dėl Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d nutarimo Nr. 280 10 punkto 1 dalies nuostatų civilinėje byloje taikymo. Teismas nurodė, kad, ieškovui sudarant statybos rangos sutartį, nebuvo kliūčių numatyti priemones prievolių užtikrinimui, tai galėjo būti garantija, laidavimas ar įkeitimas.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos R. Š. prašymą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytus draudimus turtui – mansardos patalpoms, esančioms Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7 – 27A. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartimi buvo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatyti draudimai butams, esantiems Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7 Nr. 3, 7, 17, 33, 36, 11, 1, 6, 27, 26, 19, 8, 15, 29, 31, 32, 34, 24, 10, 14, 13, 16, tačiau liko neišspręstas klausimas dėl draudimų panaikinimo pareiškėjai priklausančioms mansardos patalpoms, esančioms Vilniuje, M. Marcinkevičiaus g. 7-27A, kurias bendrija buvo įsipareigojusi perduoti pareiškėjai pagal buto statybos sutartį ir dėl kurios buvo sudaryta Taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2983-656/2006. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti apribojimus turtui, šiuo metu nesančiam atsakovo nuosavybe (CPK 156 str. 1 d. 1 p.). Teismas netenkino ieškovo AB ,,Lithun“ prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes, sprendžiant dėl ieškinio užtikrinimo priemonių panaikinimo, nėra sprendžiama dėl Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d nutarimo Nr. 280 10 punkto 1 dalies nuostatų civilinėje byloje taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas AB ,,Lithun“ atskiraisiais skundais prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį, kuria patenkintas pareiškėjos A. N. P. prašymas panaikinti draudimus pareiškėjos turtui; išspręsti klausimą iš esmės, atmesti pareiškėjos prašymą; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį, kuria patenkintas pareiškėjos R. Š. prašymas panaikinti draudimus pareiškėjos turtui; išspręsti klausimą iš esmės, atmesti pareiškėjos prašymą; 3) sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 10 punkto 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniui, 6.3 straipsnio 4 daliai, 6.59 straipsniui, 6.200 straipsnio 1 daliai, 6.245 straipsnio 3 daliai, 6.246 straipsniui, 6.256 straipsnio 1 daliai, 6.256 straipsnio 4 daliai.

Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai pritaikė 1964 m. CPK 161 straipsnį ir nepagrįstai netaikė CPK 150 straipsnio 5 dalies, nenagrinėjo aplinkybių dėl ieškinio užtikrinimo priemonių nepakankamumo. CPK 150 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, tuo tarpu esant neįvykdytam Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 19 d. sprendimui, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taip palikdamas nepakankamai užtikrintą ieškinį.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino 1964 m. CPK 156 straipsnio 1 dalies 1 punktą, netaikė CK 4.49 straipsnio 1 dalies, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai perduotas turtas nebuvo bendrijos nuosavybė, todėl jam netaikytini Vilniaus apygardos teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatyti apribojimai, nes bendrija nebūtų galėjusi perduoti to, kas jai nepriklausė nuosavybės teise.

3. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 10.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniui, 6.3 straipsnio 4 daliai, 6.59 straipsniui, 6.200 straipsnio 1 daliai, 6.245 straipsnio 3 daliai, 6.246 straipsniui, 6.256 straipsnio 1 daliai, 6.256 straipsnio 4 daliai. Minėto teisės akto 10 punkto 1 dalis ir šiuo teisės aktu remiantis patvirtintų 91-osios GNSB įstatų 10 punktas nurodo, kad gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariams nuosavybės teise, kai kiekvienas bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teises į butą. Minėto Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d nutarimo Nr. 280 nuostatos sukuria situaciją, kai bendrija, statydama gyvenamuosius namus, prisiima įvairių piniginių įsipareigojimų rangovams, tačiau, neturėdama turto (t. y. visą turtą registruodama narių vardu), niekaip neužtikrina savo prievolių įvykdymo kreditoriams ir iš esmės negali tinkamai įvykdyti jokių prisiimtų prievolių pagal sutartis su kitais asmenimis. Išieškojimas iš tokio juridinio asmens tampa neįmanomas, nes bendrijos nariai neatsako už bendrijos prievoles (GNSB pavyzdinių įstatų 9 p.). Tai pažeidžia CK nustatytus prievolių vykdymo bei atsakomybės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teismo motyvas, kad ieškovui, sudarant statybos rangos sutartį, nebuvo kliūčių numatyti priemones prievolių užtikrinimui, negali būti pagrindu atmesti ieškovo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes minėto Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d nutarimo Nr. 280 taikymas tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu, sprendžiant, kas yra savininkas turto, kuriam prašoma panaikinti apribojimus.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo tenkinti ieškovo AB ,,Lithun“ atskiruosius skundus.

Pareiškėjų A. N. P. ir R. Š. atstovė atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, kuriomis panaikinti draudimai pareiškėjų turtui, nesutinka su ieškovo AB ,,Lithun“ prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d nutarimo Nr. 280 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir CK normoms, nes realiai pinigus už butus mokėjo ir paskolas pasiėmė namo gyventojai, todėl būtent jie yra butų įgijėjai ir nėra jokio pagrindo abejoti Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d nutarimo Nr. 280 nuostatomis, nustatančiomis, kad bendrijos narys, išmokėjęs pajų, įgyja nuosavybės teisę į butą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini.

91-oji GNSB yra įsteigta kaip fizinių asmenų susivienijimas, turintis tikslą bendrijos narius aprūpinti butais. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, butų statyba buvo finansuojama narių lėšomis bei iš banko gautais kreditais, kuriuos įsipareigojo grąžinti. Pagal GNSB įstatų prasmę ir tikslus bei jų įgyvendinimą butai buvo statomi bendrijos nariams. 91-osios GNSB įstatų 10 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamosios patalpos priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise, kai pastarasis sumoka visą pajų.

2006 m. kovo 2 d. tarp 91-osios GNSB ir A. N. P. pasirašytas buto M. Marcinkevičiaus g. 7-30 ir sandėliuko R-12 Vilniaus mieste priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 46, t. 3), pagal kurį GNSB perdavė A. N. P. nuosavybėn minėtą butą ir sandėliuką. Šis priėmimo-perdavimo aktas nėra sandoris, kurio pagrindu yra įgyjama nuosavybė. Tai yra dokumentas, patvirtinantis faktą, kad A. N. P. įgijo nuosavybės teisę sukuriant naują daiktą, t. y. pastatant butą ir sandėliuką (CK 4.47 str. 5 p.).

2005 m. rugpjūčio 16 d. R. Š. 91-oji GNSB perdavė nuosavybėn butą, sandėliuką, dvi sublokuotas garažo patalpas bei bendro naudojimo mansardą (b.l 52, t.3). Šis priėmimo-perdavimo aktas taip pat patvirtina faktą, kad R. Š. įgijo nuosavybę CK 4.47 straipsnio 5 punkto pagrindu.

Taigi šie nekilnojamojo turto objektai, kuriuos 91-oji GNSB perdavė A. N. P. ir R. Š. , nebuvo ir negalėjo būti GNSB nuosavybe, nes jie buvo statomi bendrijos nariui pagal jo įsipareigojimus finansuoti statybą. Todėl dėl išdėstytų argumentų atskiruosiuose skunduose nurodyti motyvai, kad pastatyti butai nuosavybės teise priklauso 91-ajai GNSB ir todėl bendrija tik būdama šių butų savininkė galėjo juos perduoti nuosavybėn kitiems asmenims - bendrijos nariams - yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 10.1 punkto, numatančio teisę gyvenamojo namo statybos bendrijos nariui įsigyti gyvenamąjį plotą nuosavybės teise, prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei CK 6.38 straipsniui, 6.3 straipsnio 4 daliai, 6.59 straipsniui, 6.200 straipsnio 1 daliai, 6.245 straipsnio 3 daliai, 6.246 straipsniui, 6.256 straipsnio 1 daliai, 6.256 straipsnio 4 daliai. Šį savo prašymą AB ,,Lithun“ iš esmės grindžia tuo, kad minėto teisės akto 10.1 punkto nuostatos pažeidžia asmens teisių gynybą, nes neužtikrina iš GNSB realiai gauti prievolės įvykdymą.

AB ,,Lithun“ prašymas netenkintinas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 10.1 punkto nuostatos nepažeidžia asmens teisių į gynybą, kaip argumentuoja pareiškėjas, negalėjimu iš GNSB išsiieškoti jam priteistos sumos. Gyvenamojo namo statybos bendrijos yra juridiniai asmenys, kurie, kaip ir visi kiti juridiniai asmenys, atsako pagal savo prievoles jiems nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 9 punkte taip pat numatyta, kad GNSB atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu. Vadinasi, jeigu juridinis asmuo neturi turto, tai jis yra nepajėgus įvykdyti prievolę. Taigi asmuo, sudarantis sutartis su juridiniais asmenimis, kurie neturi turto ir negali įvykdyti prievolių, patys prisiima didelę riziką. AB ,,Lithun“, sudarydama rangos sutartį dėl aplinkos sutvarkymo bei parduodama prekes 91-ajai GNSB, kuri neturi pakankamai turto, kad galėtų tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atsiskaityti už atliktus darbus bei gautas prekes, pati prisiėmė riziką, sudarydama sutartis su tokiu subjektu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civiliniuose santykiuose situacija, kai subjektas, neturintis turto, prisiima sutartimis įsipareigojimus, nėra išimtinė, todėl tokiais atvejais yra apsidraudžiama garantija, laidavimu arba vengiama su tokiu subjektu sudaryti sandorius. Prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą iš esmės yra grindžiamas tuo, kad GNSB neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išdėstytų argumentų pagrindu sprendžia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 10.1 punkte numatyta teisė GNSB nariui įsigyti gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise, neprieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms prievolės neįvykdymo pasekmes, civilinę atsakomybę, ir nepažeidžia asmenų teisės į gynybą.

Byloje esanti medžiaga patvirtina faktą, kad pareiškėjai A. N. P. nuosavybės teise yra perduotas butas, esantis M. Marcinkevičiaus g. 7-30, o ne M. Marcinkevičiaus g. 7 Nr. 27A, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje vietoje ,,panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2001-11-16 nutartimi numatytus draudimus turtui – butui su rūsiu R-12, esančiam M. Marcinkevičiaus g. 7 nr. 27A, Vilniuje“ įrašant ,,panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2001-11-16 nutartimi numatytus draudimus turtui – butui su rūsiu R-12, esančiam M. Marcinkevičiaus g. 7-30, Vilniuje“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį, kuria pareiškėjos A. N. P. prašymu panaikinti draudimai pareiškėjos turtui, patikslinti nutarties rezoliucinėje dalyje vietoje ,,panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2001-11-16 nutartimi numatytus draudimus turtui – butui su rūsiu R-12, esančiam M. Marcinkevičiaus g. 7 Nr. 27A, Vilniuje“ įrašant ,,panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2001-11-16 nutartimi numatytus draudimus turtui – butui su rūsiu R-12, esančiam M. Marcinkevičiaus g. 7-30, Vilniuje“ ir šią nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį, kuria pareiškėjos R. Š. prašymu panaikinti draudimai pareiškėjos turtui, palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Milašienė Marytė Mitkuvienė Vincas Verseckas