Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š. ir N. T. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. Po D. K. mirties liko turtas – santuokoje įsigytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes buvo dar nepilnametis. Pareiškėjo tėvas J. K. taip pat į notarų biurą nesikreipė, nors po sutuoktinės D. K. mirties liko gyventi jų santuokoje įsigytame name, toliau naudojosi bendrai įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, sutuoktinės asmeninio naudojimo daiktais, tvarkė aplinką, namus, prižiūrėjo daržą, sodą, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas, būdamas nepilnametis, gyveno kartu su tėvu. (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjo tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) Po J. K. mirties liko turtas – faktiškai pardėtas valdyti santuokoje įgytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis A(duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi tėvų gyvenamajame name, padedamas seserų tvarkė namą, aplinką, tėvų kapus, naudojosi tėvams priklausiusiais baldais, namų apyvokos daiktais, asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarai jį atsisako išduoti, nes jo tėvas J. K. nebuvo priėmęs palikimo po savo sutuoktinės D. K. mirties, nors faktiškai pardėjo turtą valdyti ir pareiškėjas nepriėmė palikimo po savo tėvo J. K. mirties. Todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. K. po savo sutuoktinės D. K. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo I. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad ji su A. K. pareiškimu sutinka. Jokių pretenzijų į turtą po motinos ir tėvo mirties neturi. Prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo N. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad ji su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Jokių pretenzijų į turtą po motinos ir tėvo mirties neturi. Prašo pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų motina D. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 9). Po D. K. mirties liko turtas – santuokoje įsigytas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15). Po motinos mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes buvo dar nepilnametis. Pareiškėjo tėvas J. K. taip pat į notarų biurą nesikreipė (b. l. 20), nors po sutuoktinės D. K. mirties liko gyventi jų santuokoje įsigytame name (b. l. 18 19), toliau naudojosi bendrai įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, sutuoktinės asmeninio naudojimo daiktais, tvarkė aplinką, namus, prižiūrėjo daržą, sodą, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas, būdamas nepilnametis, gyveno kartu su tėvu. Vadinasi pareiškėjo tėvas J. K. yra teisėtas savo sutuoktinės D. K. turto paveldėtojas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) Po J. K. mirties liko turtas – faktiškai pardėtas valdyti santuokoje įgytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15, 16-17). Po tėvo mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 20), tačiau liko gyventi tėvų gyvenamajame name, padedamas seserų tvarkė namą, aplinką, tėvų kapus, naudojosi tėvams priklausiusiais baldais, namų apyvokos daiktais, asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Vadinasi pareiškėjas A. K. yra teisėtas savo tėvo J. K. turto paveldėtojas. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarai atsisako jį išduoti, nes pareiškėjas A. K. praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti pareiškimui į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, kadangi pareiškėjo atstovės paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Kadangi pareiškėjo tėvas J. K. ir pats pareiškėjas praleido terminą paduoti pareiškimus į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kadangi pareiškėjo prašomus nustatyti faktus patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.