Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, spręsdama pareiškėjo V. K. (toliau - pareiškėjas) 2013-04-18 skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad: pareiškėjas 1996-07-31 įregistravo uždarąją akcinę bendrovę „Altolėkis“. 2012-06-14 internetinėje svetainėje „skundai.lt“ buvo paskelbta informacija, kuri žemina pareiškėjo garbę ir orumą, yra šmeižikiška, diskredituoja pareiškėją kaip asmenį ir įmonės vadovą kitų žmonių akyse; <...> 2012-03-24 Kauno AVPK Santakos PK pradėjo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 24-1-00794-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d, dėl to kad 2011-02-24, 2011-07-07, 2012-04-05, 2012-05-06, 2012-06-14, 2012-07-23 internetiniame portale www.skundai.lt buvo patalpinti šmeižiantys ir įžeidžiantys komentarai apie UAB „Altolėkis“ vadovą; pareiškėjas 2012-08-31 papildomu pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą prašydamas <...> nustatyti asmenį ar asmenis, naudojančius IP adresą (duomenys neskelbtini), kurie paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją kaip fizinį asmenį ir UAB „Altolėkis“ vadovą <...>; tyrimo metu buvo nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priklauso E. K.; prokuratūra 2012-12-28 ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 24-1-00794-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., 154 str. 1 d., nutraukė konstatavus, jog ikiteisminis tyrimas šios kategorijos bylose neatliekamas, nes procesas privataus kaltinimo tvarka pradedamas tik tuo atveju, kai yra gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas teisme; internetinėje svetainėje paskelbtą informaciją, kurioje nurodytas pareiškėjo, kaip bendrovės direktoriaus vardas, pareiškėjas vertina kaip tikrovės neatitinkančią bei šmeižiančią informaciją apie jį kaip fizinį asmenį ir įmonės vadovą; šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę - internetą sudarė galimybę su melaginga informacija susipažinti daugeliui žmonių, o tai kenkia pareiškėjo įvaizdžiui ir prestižui prieš klientus; <...> internetinėje svetainėje paskelbta informacija žemina pareiškėjo garbę ir orumą, yra šmeižikiška, diskredituoja pareiškėją kaip asmenį ir įmonės vadovą kitų žmonių akyse; Dėl E. K. nusikalstamų veiksmų pareiškėjui padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimu, pareiškėjo kaip asmens ir įmonės vadovo diskreditavimu kitų žmonių akyse.

Motyvuojamoji dalis

Skundas neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 412 str. keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas pareiškėjui (BPK 412 str. 3 d.).

Privataus kaltinimo bylų procesas bei šio proceso ypatumai reglamentuoti Baudžiamojo proceso kodekso IX dalies XXX skyriuje (407-417 str.).

Konstatuotini šie pareiškėjo teismui pateikto procesinio dokumento trūkumai:

pirma, asmenys, turintys teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme, nurodyti BPK 408 str. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 34 str. 1 d., 408 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso įstatymo prasme nukentėjusiuoju gali būti tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos (BPK 28 str. 1 d.). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas įregistravo UAB „Altolėkis“ ir yra šios įmonės vadovas, kurių atžvilgiu (įmonės ir jos vadovo) skunde minimas asmuo, E. K., atliko galimai nusikalstamus veiksmus. Tačiau iš skundo turinio teismui neaišku kieno vardu bei interesais pareiškėjas teikia skundą – ar kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens – UAB „Altolėkis“ atstovas. Kadangi uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 str.; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) 2 str. 2 d.), todėl Baudžiamojo proceso įstatymo prasme juridinis asmuo negali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui nėra pagrindo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, nes nėra nukentėjusiojo skundo, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 408 str. 1 d., 412¹ str. 1 d.).

Nors prokuratūra 2012-12-28 nutarimu ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 24-1-00794-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 155 str. 1 d., 154 str. 1 d., ir nutraukė siūlydama pareiškėjui kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, šio procesinio sprendimo pareiškėjas neskundė, tačiau tai nereiškia, kad minėtas prokuratūros procesinis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas – nes pareiškėjas į prokuratūrą iš esmės kreipėsi ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens, kuris privataus kaltinimo bylos procese negali būti pripažintas nukentėjusiuoju, atstovas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog garbę ir orumą pareiškėjas ginti galėtų ir kreipdamasis į teismą civilinio proceso, kuris yra labiau dispozityvesnis, tvarka, nes suteikia daugiau teisių bei galimybių pačioms proceso šalims ginti savo pažeistas teises ir interesus nei baudžiamasis procesas, kuris yra imperatyvesnis;

antra, BPK 226 str. 1 d. nustatytas teritorinis baudžiamųjų bylų teismingumas - baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, tačiau skunde nenurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, kuri lemia skundo nagrinėjimo teismingumą;

trečia, iš skundo turinio matyti, jog kaltinimas yra neaiškus ir nekonkretus, skunde apsiribota tik pačios veikos aprašymu „2012-06-14 internetinėje svetainėje „skundai.lt” buvo patalpintas <...> skelbimas <...>“, tačiau nesuformuluoti konkretūs procesiniai reikalavimai - būtent ko prašoma kreipiantis į teismą, nenurodytas kaltinimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje, padarymu kaltinamam asmeniui, nenurodyta pati nusikalstama veika, jos padarymo vieta, laikas, kuo ji pasireiškė ir kitos esminės aplinkybės bei duomenys, kurie patvirtina procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes; liudytojų, jei tokių yra, vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pareiškėjas nepateikė ir nenurodė duomenų, kurie patvirtintų skunde išdėstytas aplinkybes, internetinėje svetainėje nurodyto skelbimo, nepagrindė kas sudaro nurodytą neturtinės žalos dydį.

Pažymėtina, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Tačiau ši konstitucinė nuostata nėra absoliuti ar besąlyginė. Tai reiškia, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Asmuo savo teisę pasinaudoti teismine gynyba turi realizuoti ne bet kokiu būdu, o tam tikra procesinių įstatymų nustatyta tvarka, laikydamasis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (BPK 412 str.). Pareiškiantis skundą ar kitą procesinį dokumentą asmuo privalo jį tinkamai surašyti, aiškiai suformuluoti šio procesinio dokumento pagrindą bei dalyką. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas, identifikuoti teisinį rezultatą, kurio siekiama konkrečiu skundu, bet ir sudaro sąlygas asmeniui, kuris yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ar kitiems suinteresuotiems asmenims parengti atsikirtimo į skundą argumentus (atsiliepimą), tuo užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese (BPK 7 str.), taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises baudžiamojo proceso metu (BPK 44 str.).

Žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, kurios numatytos baudžiamajame įstatyme (BK 1 str.), tuo tarpu baudžiamojo proceso paskirtis ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.).

Dėl atskirų nusikalstamų veikų baudžiamojo persekiojimo procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, nes baudžiamąjį persekiojimą inicijuoja ne prokuroras, todėl teisė į teisminę gynybą, kad būtų apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, suteikta nukentėjusiajam, kuris suteiktą teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendina ir realizuoja įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, teisme iškeltoje byloje dalyvauja nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus, dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 2, 34 str., 44 str. 10 d., 407 str. 1 d., 408 str.).

Šiuo atveju ypatinga reikšmė tenka nukentėjusiojo skundui, kuris yra svarbus procesinis dokumentas - kaltinimas, nes juo išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas; skundu pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, nes teisėjas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde. Skunde formuluojamas kaltinimas asmeniui, galimai padariusiam nusikalstamą veiką, nes kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai (BPK 44 str. 7 d.). Todėl neatsitiktinai nukentėjusiojo skundui keliami specifiniai reikalavimai, kurie yra numatyti BPK 412 straipsnyje.

Nurodyti skundo surašymo trūkumai trukdo pradėti privataus kaltinimo procesą teisme, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Skundo grąžinimas neužkerta kelio pareiškėjui pašalinus visus nurodytus skundo trūkumus ir surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį privataus kaltinimo skundą iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 31, 253, 412 str.,

nutaria:

Nepriimti V. K. 2013-04-18 skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.