Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-26569-947/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-23
Bylos Nr.
2-26569-947/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20790-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Pareiškėjas
V. Z., A. Z., Ž. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-26569-947/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20790-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų V. Z., A. Z. ir Ž. D. pareiškimo dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai 2015 m. spalio 20 d. pateikė teismui bendrą pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Civilinio kodekso 3.140 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimsta motinai, po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, laikantis save vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu. Teismas išaiškina, kad bendras pareiškimas gali būti paduodamas tik tada, kai vaiko gimimas dar nėra įregistruotas.

Teismas nustatė, kad įrašas apie nepilnametės gimimą jau yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, tėvu nurodytas pareiškėjas Ž. D.. Civilinio kodekso 3.141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (Civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, atsisakytina priimti pareiškėjų bendrą pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo, nes vaiko gimimas jau yra įregistruotas – bendras pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjams išaiškintina, kad dėl tėvystės nuginčijimo jie privalo kreiptis į teismą su ieškiniu. Tėvystės nuginčijimo byloje taip pat gali būti keliamas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų V. Z., A. Z. ir Ž. D. pareiškimą dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės pripažinimo.

Teismo nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė