Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-731/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-29
Bylos Nr.
1-30-731/2015
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00700-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Nukentėjusysis
J. S., P. U.
Kaltinamasis
A. U.
Advokatai
Valdas Bivainis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-731/2015Proceso Nr.1-89-1-00700-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7;2.3.6.4.4;1.2.14.10.; (S) 1.2.14.1.2; 2.3.6.4.5.
ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 29 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Žydrūnei Naujikienei,dalyvaujant prokurorui Jolantai Ražanskienei, Sigitai Kazlauskienei,gynėjui advokatui Valdui Bivainiui,nukentėjusiesiems J. S. ir P. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas Utenos rajono apylinkės teismo: 1) (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal LR BK 253 str. 25 parų arešto bausme; 2) (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., BK 64¹ str. galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2014 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 21.55 val., (duomenys neskelbtini) tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino J. S. priklausantį garažą jį padegdamas, tuo nukentėjusiajam J. S. padarydamas 3404,99 Eur turtinę žalą.

Svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2014-08-30, apie 17 val. atėjo į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti ar yra A. Ž., tačiau jo nebuvo. Jis prie A. Ž. tvarto užsidegė cigaretę ir eidamas pro garažą numetė nuorūką ant žemės prie durų, o pats nuėjo Buitūnų pusės link pas O. G., pas ją pernakvojo. 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo sutikęs S.. Jiems sakė, kad padegė garažą, tačiau tą dieną buvo neblaivus ir nesuvokė ką kalba. Kaip padegė garažą, neprisimena. Taip pat nepamena, kad S. sakė, kad atlygins žalą. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. U. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad A. U. iki jo sulaikymo nepažinojo. Jis su žmona 2014-04-23 (duomenys neskelbtini) nusipirko sodybą. 2014-08-30 jam paskambino kaimynas T. ir pasakė, kad dega jiems priklausantis garažas. Nuvažiavo, garažas buvo beveik sudegęs. Atvažiavo kaltinamojo sūnus P. ir pasakė: “kaži ar ne čia mano tėvo darbas“. Garažas sudegė su jame buvusiais daiktais. Po savaitės, prieš tą kaimelį pamatė dviračiu važiuojantį žmogų, tai buvo U.. A. U. pasakė, kad viską prisipažino tardytojai. Su savimi nešėsi maišelį, jame buvo batai ir plastikinis bambalis su broga. Po kurio laiko atvažiavo sūnus su žmona. Žmona iškvietė policiją. P. U. kodėl padegė garažą, jis paaiškino, kad ne jam uždegė, o buvusiam šeimininkui R. Ž.. Minėjo, kad jis kažką pavogė iš jo tėvo. Žadėjo atsilyginti, nes turi sodą. Atvažiavo policija ir jis pradėjo visokiais žodžiais koliotis. Dėl nusikalstamos veikos padaryta 3404,99 Eur turtinė žala, nes sudegusį garažą įvertino pagal registrų centro įkainavimą, o garaže buvo palikęs trimerį, kubinę statinę dušui įsirengti, šlangą, plastikinį stalą su kriauklėmis, lovą, medinių plokščių, išplautą kilimą. Turtas draustas nebuvo. Tame pastate buvo benzino kanistras su trupučiu benzino, mažytis dujų balionėlis po 11 kg., tačiau neturėjo šie daiktai jokios įtakos sprogimui. Pastate elektros nebuvo. Už garažo stovėjo pašiūrė, joje buvo prikrauta keletas daiktų-lentų, lova, sofa ir bakeliai su tepalų likučiais.

Liudytoja I. S. parodė, kad jai kartu su vyru priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurią 2014 m. pradžioje įsigijo iš R. Ž.. Prieš 22 val. telefonu vyrui paskambino iš gretimos sodybos Tomas ir pasakė, kad dega jų garažas. Kai nuvažiavo, garažas jau buvo sudegęs. Ten sutiko P. U., kuris pasakė, kad tai padaryti galėjo jo tėvas. 2014-08-31 A. U. sulaikė, po to paleido. 2014-09-08 paskambino vyras ir pasakė, kad matė A. U.. Vyras sakė, kad jį pamatė važiuojantį dviračiu ir jį pamatęs pastarasis pasislėpė. Ji su sūnumi nuvyko į sodybą ir rado vyrą besikalbantį su A. U.. A. U. paklausė, kodėl jis padegė garažą. Jis atsakė, kad ne jų garažą padegė, o R. Ž., nes jis yra blogas žmogus. Kelis kartus prašė atleidimo, sakė atsilygins pardavęs sodą. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus. Prie pareigūnų A. U. pasikeitė, pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais. Garaže daiktų, nuo kurių jis galėjo užsidegti nebuvo. Sudegė senojo šeimininko daiktai ir jų nauji supirkti daiktai. Garaže buvo daug medinių daiktų, įrankių, žoliapjovė.

Liudytojas D. S. parodė, kad jo tėvams priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) Tėvai paskambino ir pasakė, kad sudegė sodyba ir žino kas yra įtariamasis. Po savaitės važiavo tvarkyti gaisro padarinių. 2015-09-08 paskambino tėvas ir pasakė, kad matė važiuojantį žmogų, kad tai galėtų būti padegėjas. Apie 20 val. su mama nuvyko į sodybą ir ten pamatė tėvą kalbantį su A. U.. A. U. daug kartų atsiprašinėjo ir sakė, kad atlygins nuostolius. Jis sakė, kad padegė garažą, nes nežinojo, kad jų yra garažas, galvojo, kad tai yra ankstesnio savininko garažas. Garaže buvo padėta daug daiktų.

Liudytojas D. U. parodė, kad jis yra A. U. posūnis. 2014 m. rugsėjo mėnesį būdamas (duomenys neskelbtini) pamatė pašvaistę. Lauke girdėjosi šiferio sproginėjimas, važiavo pažiūrėti kas dega, kvietė gaisrinę pagalbą. Nuvykęs įsitikino, kad dega kaimynų garažas, beveik visas pastatas buvo sudegęs, sienų nebebuvo. Jų sodyboje pastoviai lankydavosi dėdė, joje rasdavo išdaužtą langą, kartais jis ten pernakvodavo. Nakčiai A. U. apsistoja (duomenys neskelbtini) pas O. G.. Po padegimo kitą dieną jis buvo nuvažiavęs pas G.. Padegimo išvakarėse O. G. sakė, kad nuo 17 iki 19 val. dėdė išvyko iš jos namų ir parvyko atgal apie dvyliktą ar pirmą valandą nakties. O. G. minėjo, kad kažką A. U. padegė. 2014-08-30 A. U. buvo neblaivus. A. U. yra labai kerštingas žmogus. Vieną kartą jo neįleido į klubą, todėl jis grasino sudeginti automobilį, o kitą dieną automobilio valytuvai buvo sulaužyti. A. U. prisipažino, kad tai jo darbas. Iš pradžių dėdei leisdavo pabūti sodyboje bet kai pradėjo gerti, buvo išprašytas.

Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš porą metų J. S. pardavė turėtą sodybą, esančia (duomenys neskelbtini). Dar iki gaisro buvo sutikęs A. U. šalia Utenos miesto turgavietės, jis jį pamatęs pradėjo šaukti, kolioti įvairiais žodžiais. A. sakė, kad žino, kas nupirko jo sodybą, jog ją nupirko teisėja ir kad jis padegs sodybą, nes ji išskyrė jo šeimą. Jo pusseserė O. G. bei ją slauganti V. pasakojo, kad maždaug prieš porą savaičių į (duomenys neskelbtini) su vogtu dviračiu grįžo A. U. ir pasakė ,,padegiau teisėją ir jus padegsiu“ bei puolė mušti V.. V. su O. taip pat pasakojo, kad dar tą pačią naktį buvo atvykę policijos pareigūnai ir sulaikė A. U.. Tuos parodymus jis patvirtino prašyme(II t., b. l. 160).

Liudytoja O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, pas ją į namus buvo atvažiavęs A. U.. Jis buvo neblaivus. Ką ji su juo kalbėjo, tiksliai neprisimena, bet pamena, kad A. U. sakė kažką panašaus ,,padegiau garažą“. Apie ką jis kalbėjo, ji tuo metu nesuprato. Vėliau tą pačią dieną iš jos namų A. U. išsivežė policijos pareigūnai. Tik vėliau, po kiek laiko, ji sužinojo, kad sudegė J. S. priklausantis garažas. Kai A. U. pasakė ,,padegiau garažą“, ji jo daugiau nieko neklausė (I t., b. l. 49).

2014-08-31 įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas sudegęs ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio sudegusios liekanos yra 15x10 m plote. Liekanas sudaro medines lentos, rąsteliai, šiferio gabalai, metalinės talpos, du metaliniai karučiai, metalinių lovų rėmai, koliai ir kt. apdegę daiktai. Šalia sudegusio garažo prie ūkinio pastato tarp kamino ir sienos, ant žolės dvi sušlapusios , tuščios pradarytos alaus skardinės ,,Kalnapilio Davro“ ir ,,U. A.“, skardinės nufotografuotos, paimtos ir supakuotos į popierines pakuotes (I t., b. l. 10).

2014-10-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr.11-2482(14) nurodyta, kad dėl pradinių duomenų stokos nustatyti tiriamojo gaisro tiesioginės priežasties tyrimu nustatyti negalima, bylos medžiagoje paminėti uždegimo šaltiniai – degtukai ir smilkstanti cigaretės nuorūka galėjo būti susiję su tiriamojo gaisro kilimu, jeigu jų betarpišką poveikį patyrė tokios degios medžiagos, kurios gali užsidegti nuo degtuko liepsnos ar cigaretės žarijos (I t., b. l. 25-30).

Tarnybinis pranešimas bei aktas apie kilusį gaisrą patvirtina tai, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinis padegimas (I t., b. l. 20-22).

Nors U. teigia prisipažįstantis dėl garažo padegimo, tačiau nurodo, jog to nenorėjo, tik numetė šalia cigaretę ir galimai dėl jo tokio veiksmo garažas užsidegė. Tačiau ši jo versija paneigiama byloje surinktais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu A. U. parašė nuoširdų prisipažinimą (It.,b.l.130), nurodydamas, kad padegė garažą trijose vietose nes buvo piktas ant Ž.. Apklaustas 2014-08-31 , kaltę pripažino visiškai ir davė tuos pačius parodymus (I t.,b.l.136) 2014-09-09 parodė, kad S. prisipažino garažo padegimu (b.l.146). Vėliau, teismo posėdžio metu A. U. parodė, kad tik numetė cigaretę, nuo kurios galimai užsidegė garažas. Tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, nes ir liudytojai, kuriems jis pasakojo, jog padegė garažą, norėdamas atkeršyti Ž., ir atlikta ekspertizė, kita medžiaga visiškai paneigia jo iškeltą versiją ir parodo, kad garažą jis padegė tyčią.

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais įrodyta, kad kaltinamasis A. U. tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, t.y. garažą, todėl jo padaryta veika pagal LR BK 187 str. 2 d. kvalifikuota teisingai

Svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą

Kaltinamasis A. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. rugsėjo 8 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atlankstęs vinis, kuriais buvo užkaltas langas, per langą įsibrovė į P. U. priklausančią pirtį bei pagrobė 0,29 Eur vertės 0,5 l pomidorų padažo, 0,29 Eur vertės pomidorų padažo ,,Ščedro“, 0,58 Eur vertės 0,5 l aliejaus butelį, 0,58 Eur vertės 1 vnt. žuvies konservų, 5,79 Eur vertės žibalinę lempą, 8,69 Eur vertės judesio daviklio šviestuvą su laidu, 1,45 Eur vertės stiklinę vazą –vaisinę, tuo nukentėjusiajam P. U. padarydamas 17,67 Eur turtinę žalą, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas A. U. buvo grindžiamas šiais įrodymais: nukentėjusiojo P. U. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis tą dieną, kurios vakare jį J. S. sulaikė (duomenys neskelbtini), buvo nuėjęs į savo tėvų sodybą, bet į pirtį įsibrovęs nebuvo, taip pat netraukė vinių, kuriais buvo užkaltas pirties langas. Jis matė, kad prie pirties stovinčioje bačkoje, kuri skirta mesti šiukšlėms, yra sudėti: makaronų maišelis, pomidorų padažo stiklainis, apytuštis aliejaus butelis ir žuvies konservai. Bačkoje ieškodamas plastmasinio butelio, nes norėjo iš šulinio į jį įsipilti vandens, išėmė minėtus daiktus ir sudėjo prie pat bačkos. Radęs plastmasinį butelį, į jį įsipylė iš šulinio vandens ir važiavo keliuku namo į (duomenys neskelbtini) ir tuo metu jį sulaikė J. S.. Su savimi jis vežėsi tik botus ir plastikinį butelį alaus. Malkinė buvo nerakinama, joje tik užraugė grybus. Pirtyje ir name jo daiktų nėra. Ragų jis neėmė. Jo visi daiktai buvo sukrauti garaže, nuo kurio turėjo spynos raktą. Spyną jis pats nusipirko ir uždėjo. Kam reikia garažo tas ir naudojasi juo, jame yra sudėti įvairūs įrankiai. Niekas iš bendrasavininkų jam nieko nesakydavo, neleisdavo lankytis sodyboje, bet neprieštaraudavo.

Nukentėjusysis P. U. parodė, kad anksčiau su tėvu A. U. bendraudavo dažniau, dabar jis serga depresija. Depresija jam paūmėja pavasarį, rudenį, tuo metu jo veiksmai tapdavo nekoordinuoti, vartodavo ir vaistus, ir alkoholį. Tėvas gyvena sode,o jam kartu su dar 6 bendrasavininkais priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Anksčiau sodyba priklausė jo seneliams. Kai kaimynas sulaikė tėvą , nuvažiavęs suprato, kad visi jo daiktai buvo paimti, t.y. buvo išnešti jo rūbai, indai, briedžio ragai. Turtui žalos nepadaryta. Pirties langas nebuvo paliktas atidarytas. Langas galėjo būti atidarytas atlanksčius vynukus, stiklas nebuvo sudaužytas. Iš sodybos buvo paimti maisto produktai, jie galėjo būti šiukšlių dėžėje, nes jo draugė L. M. tvarkėsi spintelėje ir jam nežinant galėjo maisto likučius išmesti į šiukšliadėžę. Ragai, žuvies galvos buvo sudėti prie išlaužto lango ir paruošta išnešimui. Nieko nebuvo pavogta, tik buvo pasikėsinta tai padaryti. Žala jam nėra padaryta. Ragai buvo tėvo. Anksčiau tėvas ateidavo pasiimti savo daiktų, su juo susitardavo ir daiktus jam nuveždavo. Tėvas ir vienas, ir su juo kartais važiuodavo į sodybą, jam nuo sodybos duodavo raktus. 2014-09-08 jis raktų nuo sodybos neturėjo. Visoje sodyboje tėvas laikė savo daiktus. Maisto produktų sodyboje jis nelaikė. Tėvui priklausė lempos, ragai, vaza buvo jo asmeniniai daiktai, o tik maisto produktai - ne. Galbūt galėjo daiktus sukrauti tėvas. Kaimynai patarė dėl tėvo padarytos vagystės kreiptis į policiją.

Liudytojas D. U. parodė, jog yra kaltinamojo posūnis. (duomenys neskelbtini) jam priklauso paveldėtas turtas - namai, miškai. P. U. minėjo apie kažkokius pavogtus daiktus - vazas, maistą, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Dėdė pastoviai sodyboje lankydavosi, rasdavo išdaužtą langą, kartą name išvartytus rūbus. Dėdė kartais gal sodyboje ir pernakvodavo. Iš pradžių leisdavo dėdei pabūti sodyboje, tačiau kai jis pradėjo gerti, buvo iš sodybos išprašytas. Kokie maisto produktai buvo palikti pirtyje, jis nežino. Pirtimi dažniausiai naudodavosi P. U..

Liudytoja L. M. parodė, kad ji yra P. U. draugė. Ji dažnai lankosi P. U. sodyboje, joje tvarkosi. Prieš įvykį ji taip pat tvarkėsi ir kai kuriuos daiktus išmetė į šiukšlių dėžę. Konservų buvo pasibaigęs galiojimo laikas, juos taip pat išmetė į šiukšliadėžę. Ar sodyboje yra likusių P. U. tėvo daiktų, nežino.

Nukentėjusysis P. U. iš Utenos apskr. VPK atsiėmė daiktus - žibalinę lempą, judesio daviklio lempą, pomidorų padažus, aliejaus butelį, vazą vaisiams, avino ir stirnos ragus, žuvies konservus, dėl šių daiktų pretenzijų niekam neturi (I t., b. l. 80).

2014-09-09 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) . Apžiūros objektas yra sodybos pirtis, kuri yra medinė, pirties durys pietinėje pusėje apžiūros metu užrakintos, pakabinama durų spyna be išorinių laužimo požymių. Pirties vakarinėje pusėje yra 85x70 cm dydžio langas, esantis 1 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Apžiūros metu langas praviras. Lauke prie minėto lango padėti stirnos ragai, avino ragai, žibalinė lempa, judesio daviklio lempa, stiklinė vaza, įvairūs maisto produktai (I t., b. l. 62).

Nagrinėjamojoje byloje nėra neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad A. U. padarė vagystę. Nuo pat pradžių jis neprisipažino padaręs šį nusikaltimą, jo iškeltos versijos tyrimo nepaneigtos.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad sodyba priklauso keliems asmenims, A. U. ankščiau joje gyveno ir šiai dienai dažnai atvažiuoja nes garaže turi pasidėjęs savo asmeninius daiktus. Nepaneigti A. U. parodymai, jog jis 2014-09-08, kai buvo sulaikytas J. S., buvo atvažiavęs grybauti ir vaikščiodamas sodyboje ieškojo vandens, todėl matė išmestus maisto produktus. Tai, kad maisto produktai buvo išmesti į šiukšliadėžę patvirtino apklausta teismo posėdyje L. M.. Nukentėjusysis parodė, kad patarė kreiptis į policiją kaimynai, tačiau jis pats teismo posėdžių metu taip ir negalėjo apsispręsti kam tie daiktai- žibalinė lempa, daviklis, vaza priklauso, nes parodė, kad prie pirties tuo pat metu buvo rasti ragai, kurie priklauso jo tėvui, tačiau jie kaltinime nenurodyti. Kitame posėdyje sakė, kad lempos, ragai, vaza, išvardinti parodymuose, priklauso asmeniškai jo tėvui, tik maisto produktai ne. Vėliau parodo, kad žibalinė lempa atiteko jam po paveldėjimo, daviklis atsirado pirtelėje prieš metus, vaza buvo senelių. Teismo posėdžio metu prokurorė nuo dalies kaltinimo atsisakė. Tai dar kartą patvirtina, jog byloje neįrodyta, kad A. U. padarė vagystę , ar pasikėsino ją padaryti, iš P. U. priklausančios sodybos, t.y. pirties, nėra jokių duomenų, jog jis buvo įsibrovęs, t.y. neleistinai patekęs į patalpas, kad išsinešė sūnui P. U. priklausančius daiktus, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1d.1p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. U. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba. Jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Esant tokioms aplinkybėms, teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad švelnesnių bausmių nepakanka A. U. nusikalstamiems polinkiams pakeisti, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę savo dydžiu mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str.). Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina iš dalies sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis LR BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., į A. U. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas: 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. imtinai.

Civilinis ieškinys

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys 3404,99 Eur sumai, turtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 38-40), yra pagrįstas ir tenkintinas. Žala nukentėjusiajam atsirado dėl kaltinamojo A. U. neteisėtų veiksmų, kaltinamasis ieškinį pripažino, todėl iš jo priteistina J. S. 3404,99 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 113 str., 115 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktiniai įrodymai – alaus skardinės ,,Kalnapilio dvaro“ ir ,,U. A.“, biologinis DNR pavyzdys bei daktiloskopinės plokštelės su rankų pirštų antspaudais, kaip menkaverčiai daiktai, kurie negali būti sunaudoti, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298, 301 – 302 str., 303 str.2d.,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausme subendrinti iš dalies sudedant su Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir A. U. galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 6 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. ir BPK 140 str. 9 d., į A. U. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: vieną dieną 2014 m. rugpjūčio 31 d., ir laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. imtinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015-04-29.

Kardomąją priemonę A. U. palikti suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. U. 3404,99 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturis eurus 99 ct) turtinės žalos atlyginimui J. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - alaus skardines ,,Kalnapilio dvaro“ ir ,,U. A.“, biologinį DNR pavyzdį bei daktiloskopinės plokšteles su rankų pirštų antspaudais, sunaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ,esantį (duomenys neskelbtini) , palikti galioti iki civilinio ieškinio patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė