Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje registruotas, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. S.;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), - 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei paskiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. balandžio 17 d., apie 06.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,74 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. S. - koja vieną kartą spyrė sugyventinei į kojas ir taip sukėlė sugyventinei E. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis S. Š. pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nors apklausiamas teisme kaltinamasis iš pradžių neigė įvykio metu buvęs apgirtęs, vis dėlto vėliau pripažino, jog konflikto su sugyventine metu buvo vartojęs alkoholio. Parodė, jog jis sugyventinę labai myli, todėl labai susijaudino, kai pastaroji naktį nebuvo namuose. Sugyventinei grįžus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu S. Š. spyrė E. S. į koją (ties sėdmenimis). Nurodė, jog įvykio metu buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio (iš vakaro su kaimynu gėrė degtinę, be to, ryte atsikėlęs išgėrė alaus), kas kaip tik ir turėjo įtakos jo elgesiui. Būdamas blaivus, greičiausiai taip nebūtų pasielgęs. Kaltinamasis patikino, daugiau nebevartosiantis alkoholio, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė labai išgyvenantis dėl savo veiksmų, kurie, pasak kaltinamojo, daugiau nebepasikartos.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. Š. savo kaltę taip pat pripažino, nurodė, jog E. S. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena 3 metus. Jie gyvena 1 kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-04-17, apie 6 val., sugyventinei grįžus namo, supyko, kad ši parėjo neblaivi, be to, neaišku, kur ji praleido visą naktį. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis vieną kartą spyrė E. S. į kojas. E. S. išbėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis taip pat greitai išėjo iš buto, nes norėjo išvengti sulaikymo (b. l. 36).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad S. Š. yra jos sugyventinis, su kuriuo ji gyvena 3 metus. Jie gyvena 1 kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-04-16, apie 21 val., ji nuėjo miegoti į virtuvę, nes jos sugyventinis S. Š. buvo girtas ir ji nenorėjo kartu miegoti. 2018-04-17, apie 06 val., ji atsikėlė ir užėjo į kambarį. Tuo metu atsikėlė sugyventinis S. Š., kuris iškart pradėjo garsiai ją keikti. Žodinio konflikto metu sugyventinis S. Š. staiga vieną kartą koja spyrė jai į dešinę koją. Dėl šio smūgio ji pajuto fizinį skausmą, skaudėjo gal apie 3-5 minutes. Labai išsigando, kadangi S. Š. ją mušė ne pirmą kartą, jai skaudėjo sumuštą koją. Greitai išbėgo iš buto ir iškvietė policiją. S. Š., išgirdęs, kad buvo iškviesta policija, išbėgo iš buto. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, tačiau S. Š. jau nebebuvo. Įvykio metu S. Š. buvo girtas, tuo tarpu ji apsvaigusi nebuvo. Civilinio ieškinio nereiškia. Po sumušimo ant dešinės kojos liko mėlynė (b. l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio K. K. 2018-04-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-04-17, apie 06.43 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. Š. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. Š. muša pranešėją, pastarąją baugina. Įvykio vietoje nustatė, kad policijos pareigūnus kvietė E. S., kuri nurodė, kad 2018-04-17, apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini), sugyventinis S. Š. jai spyrė bei trenkė ranka į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 4, 5).

2018-04-18 asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios E. S. kūno apžiūra. Ant E. S. dešinės kojos užfiksuota mėlynė (b. l. 18-21).

Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2018-04-17, 15.17 val., S. Š. nustatytas 2,74 promilių girtumas (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi S. Š. sukėlė savo sugyventinei E. S., su kuria gyvena ir veda bendrą ūkį, fizinį skausmą, spirdamas koja jai į dešinę šlaunį. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu, nukentėjusiosios E. S. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo S. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas S. Š. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, S. Š. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, taip pat įvertinami S. Š. asmenybę charakterizuojantys požymiai: anksčiau teistas (vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, antrą kartą jam paskirta bausmė) (b. l. 47, 50-54), praeityje baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegalioja (b. l. 46), nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, nedirbantis (b. l. 42, 43), registruotas darbo biržoje (b. l. 44, 45), į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl gydymo ar konsultacijos nesikreipė (b. l. 56), duomenų apie psichikos/psichiatrinį gydymą byloje nėra.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam S. Š. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Nors paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu S. Š. už analogiškas nusikalstamas veikas jau buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, o paskirtos bausmės tikslai nebuvo pilnai pasiekti, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra galimybė kaltinamajam skirti apribojimus, be kita ko, susijusius ir su alkoholio vartojimu, kurie padės tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam S. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2017-11-21 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu 6 dalies 3 ir 5 punktais, S. Š. uždraustina: 1) turėti, vartoti, įgyti bei saugoti alkoholinius gėrimus, 2) jis įpareigotinas pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 3) per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmąjį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Š. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-04-17, 14.00 val. iki 2018-04-18, 12.39 val. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. Š. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2017-11-21 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir paskirti S. Š. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu 6 dalies 3 ir 5 punktais, uždrausti S. Š. visą bausmės laiką: 1) turėti, vartoti, įgyti bei saugoti alkoholinius gėrimus, 2) įpareigoti S. Š. pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 3) per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmąjį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-17, 14.00 val. iki 2018-04-18, 12.39 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.