Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-17
Bylos Nr.
1S-230/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Byla Nr. 1S-230/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties, kuria įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. birželio 21 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. įtariamas tuo, kad 2011 m. gruodžio 20 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), G. R. namuose, veikdamas bendrininkų grupėje su V. T. , R. B. , M. G. ir N. S. , įsibrovę į patalpą – G. R. gyvenamąjį namą ir panaudoję fizinį smurtą, įvykdė plėšimą, t.y. sudavė vieną kartą medine lazda nukentėjusiajai per dešinę koją ir nustūmė nuo kėdės, o nukentėjusiajai nukritus ant žemės, nuo svetainės stalo pagrobė IĮ „A“ (duomenys pakeisti) priklausantį didelės vertės turtą – 166000 Lt grynųjų pinigų. Be to, paėmę nuo stalo nukentėjusiosios piniginę, iš jos pagrobė G. R. priklausančius 1230 Lt ir 10 dolerių grynųjų pinigų, ir ant stalo gulėjusį raktų ryšulį.

Šiais veiksmais A. B. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje.

Įtariamasis A. B. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, kuris vėlesnėmis Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. birželio 21 d.

Skundžiamoje 2012 m. birželio 21 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. B. apygardos teismas pratęsė dar dviems mėnesiams.

Šalies argumentai

Įtariamasis A. B. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį, kuria įtariamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Įtariamasis teigia, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, nevykdė BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent jis padarė nusikalstamą veiką, taip pat neįvertino BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkte išvadintų aplinkybių. Įtariamasis pažymi, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui, prie šių aplinkybių negali būti priskiriamas ir kitų bendrininkų nenustatymas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. B. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, kas nepagrįstai ginčijama įtariamojo A. B. skunde.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini nukentėjusiosios G. R. , liudytojo A. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolai, specialisto išvados, nukentėjusiųjų pateikti bei kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šiuos duomenis, kaip leidžiančius pagrįstai manyti, jog A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įvertino ir apygardos teismas, todėl nepagrįstas įtariamojo skundo argumentas, kad apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, nesilaikė BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos užtikrinant įtariamojo dalyvavimą procese bei neužkirstų kelio naujoms nusikalstamoms veikoms.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam A. B. suėmimo terminas dviems mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šie suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nustatyti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įtariamojo skundo argumentų dėl netinkamo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies 1 ir 2 punkto nuostatų taikymo. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu suėmimo terminas A. B. nepratęstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. B. įtariamas padaręs vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo dviejų iki dešimties metų. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas A. B. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, jog įtariamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo teistas, baustas administracine tvarka. Nors A. B. turi gyvenamąją vietą ir yra vedęs, tačiau vaikų neturi, jo sutuoktinė dirba užsienyje. Be to, nusikaltimu, kurio padarymu įtariamas A. B. , buvo padaryta didelė turtinė žala. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis A. B. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

A. B. įtariamas padaręs nusikaltimą nuosavybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai ir kuris yra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Bylos duomenimis, A. B. praeityje jau buvo teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka. Tai neigiamai charakterizuoja įtariamąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti. Be to, kaip jau minėta, A. B. iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog įtariamasis A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, tame tarpe nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Šioje byloje tiriami keli sunkūs nusikaltimai nuosavybei, padaryti skirtingose Lietuvos regionuose, įtarimai pareikšti septyniems asmenims, dar vienas asmuo pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta daug įvairių būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, paskirtos užduotys specialistams, taikomos procesinės prievartos priemonės. Patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, jog ikiteisminis tyrimas vyko nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Per paskutinius du suėmimo taikymo A. B. mėnesius buvo apklausiami liudytojai, taikomos naujos procesinės prievartos priemonės, analizuojami taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, apžiūrimi kratų metu paimti daiktai, nustatinėjama pasislėpusio įtariamojo buvimo vieta, nagrinėjami proceso dalyvių prašymai bei skundai. Taigi, esant šioms aplinkybėms, A. B. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai. Šiuo metu įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų ir toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas viešuoju interesu išsamiai ir visapusiškai ištirti padarytus nusikaltimus bei nubausti kaltuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis pratęsti įtariamojo A. B. suėmimo terminą dviems mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto įtariamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris