Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-491-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-19
Bylos Nr.
1A-40-491-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1A-40-491 / 2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėja Rūta RastenienėPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant:prokurorui Ignui Railai,civilinio ieškovo atstovui Aidui Vaidinauskui,nuteistosios gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. ir nubausta vieno šimto minimalių gyvenimo lygių (13000 litų) dydžio bauda;

– pagal BK 220 str. 1 d. (2007 m. lapkričio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos pateikimo epizodas) ir nubausta keturiasdešimt penkių minimalių gyvenimo lygių (5850 litų) dydžio bauda;

– pagal BK 220 str. 2 d. (2007 m. gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos pateikimo epizodas) ir nubausta dvidešimt penkių minimalių gyvenimo lygių (3250 litų) dydžio bauda;

– pagal BK 220 str. 1 d. (2006 m. A klasės išmokų deklaracijos pateikimo epizodas) ir nubausta keturiasdešimt aštuonių minimalių gyvenimo lygių (6240 litų) dydžio bauda;

– pagal BK 220 str. 1 d. (2007 m. A klasės išmokų deklaracijos pateikimo epizodas) ir nubausta penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (6500 litų) dydžio bauda;

– pagal BK 183 str. 1 d. ir nubausta penkiasdešimt dviejų minimalių gyvenimo lygių (6760 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieno šimto penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (19500 litų) dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat patenkintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys – valstybei iš V. B. priteisti dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt šeši litai (25636 Lt) ir 55 centai padarytai žalai atlyginti.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. B. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė, nepateikdama bendrovės buhalterijai apskaitos dokumentų, 2006 m. liepos 21 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006–2007 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

1) pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu):

a) bendrovės apskaitos registruose nefiksavo aštuonių ūkinių operacijų dėl paslaugų ir prekių pirkimo už 3702,09 Lt:

– 2007-03-30 PVM sąskaitos faktūros PRK-07N0195 dėl prekių pirkimo iš Panevėžio prekybos ir amatų rūmų už 100 Lt;

– 2007-10-01 PVM sąskaitos faktūros GIN-3000695 dėl patalpų nuomos iš UAB (duomenys neskelbtini) už 477,90 Lt;

– 2007-10-03 PVM sąskaitos faktūros NOB-0008859 dėl mėsos gaminių pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) už 834,84 Lt;

– 2007-10-30 PVM sąskaitos faktūros PED-053459 dėl elektros energijos įsigijimo iš AB (duomenys neskelbtini) už 1239,56 Lt;

– 2007-10-31 PVM sąskaitos faktūros GIN-3000713 dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas iš UAB (duomenys neskelbtini) už 200,79 Lt;

– 2007-11-05 PVM sąskaitos faktūros GIN-3000722 dėl patalpų nuomos iš UAB (duomenys neskelbtini) už 477,90 Lt;

– 2007-11-30 PVM sąskaitos faktūros GIN-3000727 dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas iš UAB (duomenys neskelbtini) už 216,68 Lt;

– 2007-12-04 PVM sąskaitos faktūros GIN-3000753 dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas iš UAB (duomenys neskelbtini) už 154,20 Lt;

b) bendrovės apskaitos registruose nefiksavo 2007-11-26 PVM sąskaitos faktūros (be numerio) dėl įvairios jautienos skerdienos pardavimo už 17348,93 Lt (pardavimo PVM 3122,80 Lt) ir 2007-12-28 PVM sąskaitos faktūros (be numerio) dėl įvairios mėsos pardavimo už 21005,51 Lt (pardavimo PVM 1050,28 Lt) – iš viso nefiksavo mėsos gaminių pardavimo už 38354,44 Lt (pardavimo PVM 4173,08 Lt);

c) bendrovės apskaitos registruose nefiksavo apskaitos dokumentų, kuriuose užfiksuotas UAB (duomenys neskelbtini) 84377,79 Lt vertės žaliavų ir medžiagų nurašymas:

– 2007-12-31 žaliavų trūkumo akto Nr. Ž/1.1, kuriame atžymėtas žaliavų mėsos trūkumas už 33254,24 Lt;

– 2007-12-31 nurašymo akto Nr. M1/8, kuriame atžymėtas kiaulienos žaliavos nurašymas už 21450,39 Lt;

– 2007-12-31 nurašymo akto Nr. M/1.6, kuriame atžymėtas prieskonių ir priedų nurašymas už 15992,45 Lt;

– 2007-12-31 nurašymo akto Nr. M/1.5, kuriame atžymėtas apvalkalų dešroms ir etikečių nurašymas už 13680,71 Lt;

2) pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 str. 1 d. 1 p. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus):

a) 8 atvejais nesurašė kasos išlaidų orderių ir apskaitoje neužfiksavo 8991,46 Lt, kurie pagal mokėjimus pateisinančius apskaitos dokumentus buvo sumokėti iš bendrovės kasos:

– pagal 2007-04-05 kasos pajamų orderio kvitą PRK-114 sumokėjus 100 Lt Panevėžio Prekybos ir amatų rūmams;

– pagal 2007-10-01 kasos aparato kvitą 0157 sumokėjus 2000 Lt AB (duomenys neskelbtini);

– pagal 2007-10-03 kasos aparato kvitą 0102 sumokėjus 1000 Lt AB (duomenys neskelbtini);

– pagal 2007-10-03 pinigų priėmimo kvitą BLA-4162390 sumokėjus 834,84 Lt UAB (duomenys neskelbtini);

– pagal 2007-10-24 kasos pajamų orderio kvitą RAG-200028 sumokėjus 696,69 Lt UAB (duomenys neskelbtini);

– pagal 2007-11-30 kasos pajamų orderio kvitą RAG-200031 sumokėjus 417,47 Lt UAB (duomenys neskelbtini);

– pagal 2007-12-04 kasos pajamų orderio kvitą RAG-200032 sumokėjus 154,00 Lt UAB (duomenys neskelbtini);

– pagal 2007 m. rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį sumokėjus darbo užmokesčius – 1206,40 Lt V. B., 420 Lt L. K., 58,66 Lt V. T., 555,68 Lt M. B., 576,40 Lt E. B., 321,04 Lt A. M., 325,14 Lt R. M., 325,14 Lt E. L., iš viso sumokėjus 3788,46 Lt, nesurašė kasos išlaidų orderio ir pinigų mokėjimo nefiksavo kasos knygoje;

b) penkiems bendrovės darbuotojams be apskaitos dokumentų 2006–2007 metais sumokėjo 19935,86 Lt neoficialų atlyginimą ir jo nefiksavo apskaitoje (mokėjimų žiniaraščiuose, kasos knygoje):

– M. B. 2006 m. lapkričio–gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, papildomai išmokėjo 3017,70 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2007 m. sausio–birželio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, papildomai išmokėjo 8986,23 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;

– V. K. 2006 m. spalio–lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, papildomai išmokėjo 1560,54 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;

– E. L. 2006 m. lapkričio–gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, papildomai išmokėjo 991,20 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, 2007 m. sausio–rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, papildomai išmokėjo 4183,71 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;

– A. M. 2006 m. rugsėjo mėnesį papildomai išmokėjo 596,48 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;

– J. M. 2007 m. gegužės mėnesį išmokėjo 600 Lt neoficialaus darbo užmokesčio;

c) 2007 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais nesurašė apskaitos dokumentų (produkcijos pajamavimo aktų) ir į apskaitą neįrašė 29385,90 kg pagamintos produkcijos.

Taip pat V. B. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė, pažeisdama 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 107 str. 2 d. reikalavimus, 2008 m. vasario 4 d.:

– siekdama išvengti 3122,80 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2007 metų lapkričio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, t. y. turėdama nurodyti minėtoje deklaracijoje mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį – 3122,80 Lt, nurodė, kad 2007 metų lapkričio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio visiškai neturėjo mokėti, ir šią deklaraciją 2008 m. vasario 4 d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

– siekdama išvengti 1050,28 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2007 metų gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, t. y. turėdama nurodyti minėtoje deklaracijoje mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį – 1050,28 Lt, nurodė, kad 2007 metų gruodžio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio visiškai neturėjo mokėti, ir šią deklaraciją 2008 m. vasario 4 d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3.

Be to, V. B. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė, pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d. (pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos):

– 2007 m. sausio 30 d., siekdama išvengti 2378,29 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2006 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, t. y. turėdama 2006 m. išskaičiuoti ir sumokėti 4693,29 Lt gyventojų pajamų mokestį, pateiktoje 2006 metų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2006 metais UAB (duomenys neskelbtini) išskaičiavo ir sumokėjo 2315 Lt gyventojų pajamų mokestį, ir šią deklaraciją 2007 m. sausio 30 d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

– 2008 m. balandžio 11 d., siekdama išvengti 5224,65 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės išskaičiuotą ir sumokėtą gyventojų pajamų mokestį, t. y. turėdama 2007 m. išskaičiuoti ir sumokėti 12500,65 Lt gyventojų pajamų mokestį, pateiktoje 2007 metų A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2007 metais UAB (duomenys neskelbtini) išskaičiavo ir sumokėjo 7276 Lt gyventojų pajamų mokestį, ir šią deklaraciją 2008 m. balandžio 11 d. pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3.

V. B. nuteista ir už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė ir būdama materialiai atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2007-05-15 iki 2007-09-14 iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos paimdama grynuosius pinigus atlyginimų R. M. mokėjimui, šių pinigų R. M. nemokėjo, o juos pasisavino, t. y. :

– 2007-05-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 45 paėmusi iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 3202,21 Lt atlyginimų mokėjimui UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, iš šios sumos 469,72 Lt, skirtų sumokėti atlyginimą R. M., pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 5.2 už 2007 m. balandžio mėnesį jam nesumokėjo, o juos pasisavino;

– 2007-06-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 50 paėmusi iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 3184,65 Lt atlyginimų mokėjimui UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, iš šios sumos 342,01 Lt, skirtų sumokėti atlyginimą R. M., pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 6 už 2007 m. gegužės mėnesį jam nesumokėjo, o juos pasisavino;

– 2007-07-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 58 paėmusi iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 3664,84 Lt atlyginimų mokėjimui UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, iš šios sumos 604,40 Lt, skirtų sumokėti atlyginimą R. M., pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 7 už 2007 m. birželio mėnesį jam nesumokėjo, o juos pasisavino;

– 2007-08-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 67 paėmusi iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 4405,87 Lt atlyginimų mokėjimui UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, iš šios sumos 554,96 Lt, skirtų sumokėti atlyginimą R. M., pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 8 už 2007 m. liepos mėnesį jam nesumokėjo, o juos pasisavino;

– 2007-09-14 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 paėmusi iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos 4517,88 Lt atlyginimų mokėjimui UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, iš šios sumos 604,40 Lt, skirtų sumokėti atlyginimą R. M., pagal atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį Nr. 9 už 2007 m. rugpjūčio mėnesį jam nesumokėjo, o juos pasisavino,

taip tyčia, neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB (duomenys neskelbtini), turtą – 2575,49 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba šį nuosprendį pakeisti ir, pripažinus ją kalta pagal BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., sušvelninti jai paskirtą bausmę, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Nuteistosios manymu, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą ir neteisingai paskyrė jai per griežtą bausmę.

Nuteistoji teigia, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 222 str. 1 d., nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str., 11 str. ir 21 str. už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako įmonės buhalterinės apskaitos tarnyba, jei tokia tarnyba įmonėje egzistuoja. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigtas buhalterio etatas ir buhaltere įmonėje dirbo L. K., kuri ir yra atsakinga už nusikalstamai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 29 p. ir 30 p. ji (apeliantė), kaip įmonės vadovė, gali atsakyti tik už apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą arba galėjo būti pripažinta tik įmonės buhalterio, kaip vykdytojo, bendrininke.

Pagal BK 220 str. 1 d. ir 2 d., nuteistosios teigimu, ji taip pat nuteista nepagrįstai, nes pagal šį straipsnį atsakomybė kyla tik tuomet, kai į deklaracijas įrašomi žinomai melagingi duomenys siekiant konkretaus tikslo – siekiant išvengti mokesčių, ir toks tikslas yra būtinas nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės požymio elementas. Nuteistoji pateikia savąjį liudytojos L. K. parodymų, jos surašyto ikiteisminio įspėjimo ir reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo vertinimą ir teigia, kad jai inkriminuotų veikų padarymo metu reikiamų duomenų deklaracijoms teisingai užpildyti ji neturėjo, o deklaracijas pateikti buvo būtina. Išsiaiškinusi, kad pateiktas deklaracijas vėliau bus galima patikslinti, jas ir pateikė su netiksliais duomenimis. Tai rodo, kad taip ji elgėsi neturėdama tyčios išvengti mokesčių, bet aplaidžiai, kas negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnį.

Be to, V. B. mano, kad ji taip pat nepagrįstai nuteista ir pagal BK 183 str. 1 d. Pripažinęs, kad 2575,49 litų buvo skirti atlyginimui R. M. išmokėti, teismas padarė prieštaringas išvadas. Bylos duomenys nepatvirtino, jog atlyginimas R. M. buvo skaičiuojamas nepagrįstai, todėl šių pinigų paėmimas iš įmonės kasos atlyginimui R. M. mokėti buvo teisėtas ir jokios žalos įmonei padaryti negalėjo. Įvertinus tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pinigai pasisavinimo būdu buvo pagrobti iš UAB (duomenys neskelbtini), nes ji, neteisėtai neišmokėjusi R. M. minėtos pinigų sumos, pasisavino ne UAB (duomenys neskelbtini), o R. M. turtą. Tačiau tokia veika ji nebuvo apkaltinta, todėl už ją ir negali būti nuteista.

Be to, apeliantė nurodo, kad netinkamai motyvuodamas teismas paskyrė jai aiškiai per griežtą bausmę. Ji anksčiau nebuvo teista ir nepadarė jokių administracinės teisės pažeidimų, todėl teismas nuosprendyje nepagrįstai teigia, kad jos antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių ir nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus jos gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Jai taip pat nesuprantamas teismo teiginys apie jos gyvenimo būdą, kaip nusikalstamų veikų priežastį.

V. B. įsitikinimu, apylinkės teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą, nes ji negalėjo būti pripažinta ir civiliniu atsakovu. Veikos, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarytos jai vykdant darbines pareigas ir jos vadovaujamo juridinio asmens naudai. Dėl jai inkriminuotų veikų mokesčių valstybei išvengė ne ji, o minėtas juridinis asmuo. Todėl, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 str., 111 str., už padarytą žalą atsakingas šis juridinis asmuo ir civilinis ieškinys byloje turėjo būti pareikštas ne jai, bet už jos veikas materialiai atsakingam juridiniam asmeniui. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas ir turtinė žala valstybei padaryta BK 220 str. <...> 222 str. numatytomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tokios žalos atlyginimas išsprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Ir tik tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija baudžiamojoje byloje gali pareikšti civilinį ieškinį. Tačiau duomenų, kad žala negalėjo būti išieškota iš mokesčio mokėtojo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, byloje nėra, ir teismas tokių duomenų savo motyvuose nenurodė. Dėl to civilinis ieškinys byloje turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Civilinio ieškovo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

V. B. pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d., 220 str. 1 d., 2 d. ir 222 str. 1 d., jos kaltė įrodyta byloje užfiksuotais bei teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas skyrė jai taip pat teisingas bausmes ir pagrįstai priteisė iš jos atlyginti valstybei padarytą žalą.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 str. 1 d.

BK 183 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (neturėdamas jokio teisėto pagrindo) paverčia savo turtu. BK 183 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įgyja realią galimybę naudotis ar disponuoti neteisėtai užvaldytu turtu.

Šiame epizode apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių V. B. iš esmės neginčija – ji teigia, kad pasisavino ne bendrovės, o R. M. turtą, todėl žalos bendrovei ji nepadarė. Tačiau toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas.

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo metu (laikotarpiu nuo 2007-05-15 iki 2007-09-14) R. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu, eidama UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas ir būdama materialiai atsakinga už šio juridinio asmens turtą, V. B. paėmė iš minėtos bendrovės kasos grynuosius pinigus – 2575,49 lito, skirtus išmokėti atlyginimą R. M. už 2007 m. balandžio–rugpjūčio mėnesius, tačiau jų darbuotojui nesumokėjo. Akivaizdu, kad šiuo atveju bendrovės turtas (grynieji pinigai), kuris jai yra svetimas, jai buvo perduotas laikinai ir konkrečiu tikslu – išmokėti atlyginimą. Disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra V. B. neturėjo jokio teisinio pagrindo. Šiuos pinigus laikyti R. M. nuosavybe būtų galima tik tada, jeigu jie būtų buvę perduoti pačiam R. M. kaip teisėtas atlyginimas už jo darbą bendrovėje ir jis būtų įgijęs galimybę disponuoti jais savo nuožiūra. Tačiau tai padaryta nebuvo, nes V. B., paėmusi minėtus pinigus iš bendrovės kasos, juos pasisavino. Ne kas nors kitas, o tik UAB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju liko skolinga R. M. už jo darbą 2007 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais, todėl pasisavinusi minėtą turtą V. B. žalą padarė UAB (duomenys neskelbtini).

Visa tai rodo, kad apylinkės teismas visiškai teisingai pripažino V. B. kalta pasisavinus jos žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) turtą – 2575,49 Lt, todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad V. B. pasisavino ne UAB (duomenys neskelbtini), o R. M. turtą ir šių pinigų pasisavinimas žalos įmonei padaryti negalėjo, yra nepagrįsti.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 220 str. 1 d. ir 2 d.

Asmuo, kuris siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 str. Priklausomai nuo mokesčių, kurių asmuo siekė išvengti, dydžio, tokia jo veika kvalifikuojama pagal BK 220 str. 1 d. (mokesčių suma didesnė nei 10 MGL) arba BK 220 str. 2 d. (mokesčių suma neviršija 10 MGL). BK 220 str. 1 d. ir 2 d. numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog jis valstybės įgaliotai institucijai pateikė žinomai neteisingus duomenis siekdamas išvengti mokesčių ir to nori.

Nuteistoji visiškai teisingai skunde nurodo, kad vienas iš būtinų BK 220 str. 1 d. ir 2 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties elementų yra tikslas – siekis išvengti mokesčių. Ji neneigia, jog į 2007 metų lapkričio ir gruodžio mėnesių PVM deklaracijas bei į 2006 ir 2007 metų metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas įrašė netikslius, neatitinkančius UAB (duomenys neskelbtini) pajamų, pelno bei turto, t. y. žinomai neteisingus duomenis, ir šias deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau ji neigia tai padariusi siekdama išvengti PVM ir gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo.

Pirmiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistosios V. B. pozicija dėl jos veikų kvalifikavimo pagal BK 220 str. 1 d. ir 2 d. nėra nuosekli. Antai, pirmosios instancijos teisme ji parodė, jog deklaracijose nurodė neteisingus duomenis ir juos pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nes neturėjo reikiamų dokumentų, kurie tuo metu buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir pas administratorių (4 t., 137 b. l.). Apeliaciniame skunde ji jau teigia, kad aukščiau nurodytus veiksmus ji atliko neturėdama tikslo išvengti mokesčių sumokėjimo, nes neturėjo reikiamų dokumentų, kurie tuo metu buvo pas įmonės buhalterę L. K. (4 t., 172 b. l.). Tačiau tiek vienas, tiek kitas nuteistosios teiginys paneigtas teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir nuosprendyje išdėstytais bylos įrodymais – liudytojų parodymais, specialisto išvada, teismui pateiktais dokumentais ir kita rašytine bylos medžiaga, kuriais apeliacinės instancijos teismas netikėti neturi pagrindo. Be to, V. B. supratimą, kad pateikus žinomai neteisingus duomenis Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai jos vadovaujama bendrovė išvengs mokesčių, ir jos siekį taip elgtis, patvirtina tai, kad ji, nors ir neturėdama visų šiems duomenims pateikti reikalingų dokumentų, deklaracijose nurodė ne bent jau artimus realybei, o akivaizdžiai realybės neatitinkančius duomenis – 2007 metų lapkričio ir gruodžio mėnesių PVM deklaracijose iš viso nenurodė mokėtinų mokesčių dydžio, o į 2006 ir 2007 metų metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas įrašė kone dvigubai mažesnes mokėtinas pinigų sumas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, ką apylinkės teisme patvirtino ir specialistas, taip pat matyti, jog nuteistoji, turėdama galimybę kreiptis į tikrinimą atliekančius asmenis ar institucijas, kuriose buvo deklaracijoms užpildyti reikalingi dokumentai, į juos nesikreipė, o su kai kuriais (konkrečiai su liudytoja L. K.) ir iš viso vengė susitikti (3 t., 192 b. l., 4 t., 160 b. l.). Netikėti šios liudytojos parodymais, kuriuos iš esmės patvirtino bendrovės finansinio patikrinimo rezultatai, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Pagaliau, nustatyta ir tai, kad tikrinamuoju laikotarpiu visa apeliantės vadovaujamos įmonės buhalterinė veikla buvo vedama pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kas rodo nuteistosios kryptingą ir apgalvotą siekį veikti nusikalstamai.

Visos šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad V. B. žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną bei turtą į 2007 metų lapkričio ir gruodžio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas bei į 2006 ir 2007 metų metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas įrašė ir šias deklaracijas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai turėdama tikslą išvengti mokesčių, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 220 str. 1 d. ir 2 d., o apeliacinio skundo teiginiai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d.

BK 222 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą arba apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma atlikus bent vieną iš šių veikų: 1) apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą; 2) paslepiant buhalterinės apskaitos dokumentus; 3) sunaikinant buhalterinės apskaitos dokumentus; 4) sugadinant buhalterinės apskaitos dokumentus. V. B. pagal BK 222 str. 1 d. nuteista už vieną iš aukščiau išvardytų veikų – už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas suprantamas kaip jos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitų teisės aktų – teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, normų dispozicijas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 10 str. 1 d. įtvirtinta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarkyti gali jo struktūrinis padalinys ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, numatymą, t. y. už apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal to paties įstatymo 21 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, už apskaitos organizavimą pagal minėto įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

V. B. apeliacinio skunde teiginys, kad ji, kaip įmonės vadovė, gali atsakyti tik už apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne jos tvarkymą, arba būti pripažinta tik įmonės buhalterio, kaip vykdytojo, bendrininke, nėra pagrįstas. Kolegija pažymi, jog šis teiginys yra visiškai nepagrįstas. Kalbant apie paties bendrininkavimo sampratą atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog konkrečios nusikalstamos veikos (tarp jų ir apgaulingo apskaitos tvarkymo) organizatoriumi ar padėjėju (būtent taip ji prašo kvalifikuoti jos veiką savo skunde) galima pripažinti asmenį tik nustačius konkretų tokios nusikalstamos veikos vykdytoją. Šiuo atveju įmonės buhalterė L. K. ar kitas su įmone susijęs asmuo nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo vykdytojai, todėl svarstyti apie galimą apeliantės kaip paminėto nusikaltimo organizatoriaus ar padėjėjo vaidmenį pagrindo iš viso nėra.

Kita vertus, aukščiau paminėtas apeliacinio skundo argumentas labai jau supaprastintas, labiau deklaratyvus nei atitinkantis faktinių bylos aplinkybių visetą, kurio, kaip nurodo pati apeliantė savo skunde, neva tai neįvertino pirmos instancijos teismas. Šio apeliantės motyvo esmė yra ta, kad įmonėje dirbo buhalterė (liudytoja L. K.), todėl ji ir turėtų būti tiesiogiai atsakinga už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Tokiu atveju galėtų būti sukurtas precedentas įmonės vadovui, priėmus buhalterinei apskaitai tvarkyti bet kokį asmenį, tarkim neturintį jokio supratimo apie buhalterinės apskaitos tvarkymą, pačiam išvengti bet kokios atsakomybės.

Iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kurių apeliantė iš esmės neginčija, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė ne tik buhaltere įmonėje iki 2007-10-10 dirbusi L. K., bet ir pati jos vadovė, nuteistoji V. B.. Nuosprendyje apylinkės teismas nurodė labai svarbias aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtina, kad nuteistoji tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Pirmiausia, pačios apeliantės, L. K., kitų teisme apklaustų įmonės darbuotojų parodymais nustatyta, jog buhalterė (L. K.), kuri dirbo ne pačioje įmonėje, o visiškai kitoje vietoje, į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukdavo tik tuos apskaitos dokumentus, kuriuos jai perduodavo įmonės vadovė. Antra, įmonės finansinį patikrinimą atlikę specialistai pažymėjo, kad buhalterinė apskaita UAB (duomenys neskelbtini) pagal dokumentus, kuriuos jiems pateikė pati L. K., didesnių abejonių nesukėlė, ji buvo vedama iš esmės laikantis apskaitos vedimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tačiau būtent pas įmonės vadovę kratos metu buvo rasta dalis įmonės finansinių dokumentų, kurie patvirtino ir liudytojų (įmonės darbuotojų) parodymais nustatytą faktą, jog įmonėje buvo vedama dviguba buhalterija, t. y. darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, kad įmonėje be darbo sutarties dirbo liudytojas J. M., kuriam buvo mokamas įmonės buhalterijoje neapskaitytas darbo užmokestis. Nuosprendyje išvardinti įmonės darbuotojai parodė, kad apskaitos dokumentus, pinigus už parduotą produkciją ir kt. jie atiduodavo ne buhalterei L. K. ar įnešdavo į įmonės kasą, o perduodavo nuteistajai. Vadinasi, šiuo atveju įmonės vadovė sprendė, kokius apskaitos dokumentus perduoti buhalterei, o kokių ne. O tokiu atveju įmonės buhalterė L. K., neturėdama visų dokumentų, ir negalėjo tinkamai sutvarkyti buhalterinės apskaitos. Pažymėtina ir tai, kad L. K. išėjus iš darbo, kita buhalterė priimta nebuvo, todėl nuo to momento ne tik už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ir už jos tvarkymą visa atsakomybė kaip įmonės vadovei teko pačiai V. B..

Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visetą, matyti, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino V. B. kalta pagal BK 222 str. 1 d. už apgaulingą, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bausmių skyrimo

Apeliantė skunde tvirtina, kad teismas jai paskyrė per griežtą bausmę.

Pagal BK 54 str. teismas, skirdamas bausmę nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 5 p. nustatyta, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipa­žinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: į amžių, lytį, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Taigi, aplinkybių, kurias teismui privalu įvertinti skiriant bausmę kaltinamajam, t. y. tiek parenkant jos rūšį, tiek nustatant jos dydį, spektras yra labai platus ir įvairus.

Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes apeliantei, be pakankamo tam pagrindo nuosprendyje konstatavo, jog jos antivisuomeninės nuostatos susiformavo iki nusikalstamų veikų, už kurias ji nuteista, padarymo. Iš tiesų, iš bylos matyti, jog apeliantė nebuvo teista, neturėjo administracinių nuobaudų, jokių kitokių duomenų apie jos priešingą visuomenei elgesį iki įtarimų šioje baudžiamojoje byloje nebuvo. Kiti jos skunde paminėti jos asmenybės požymiai (nėra ištekėjusi, nedirba) tiesiog apibūdina ją kaip asmenybę, tačiau šiuo atveju tiesiogiai tikrai nelemia ir niekaip negali daryti įtakos jai skirtinos bausmės rūšiai ir dydžiui.

Kiti BK 54 str. numatyti pagrindai skundžiamame teismo nuosprendyje teismo įvertinti teisingai. Nustatydamas V. B. pavojingumą visuomenei, parinkdamas bausmių jai rūšį bei dydį ir individualizuodamas bausmes, teismas atsižvelgė į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytos šešios tyčinės, baigtos nusikalstamos veikos – vienas baudžiamasis nusižengimas, keturi nesunkūs ir vienas apysunkis nusikaltimai), kaltės formą, rūšį bei motyvus (veikos tyčinės, padarytos siekiant materialinės naudos), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad ji neatlygino žalos, savo padarytų veikų nevertina neigiamai, nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, veikos truko pakankamai ilgą laiką. Kolegijos nuomone, įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas, skirdamas baudos, kaip pagrindinės bausmės, vidurkį atitinkančias bausmes, įstatymą pritaikė tinkamai ir teisingai. Skirtingai nei apeliantė nurodo savo skunde, apylinkės teismas, nustatydamas galutinę bausmę, atsižvelgė į jos turtinę padėtį.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad apeliantės prašymas švelninti jai paskirtas bausmes negali būti tenkinamas.

Dėl civilinio ieškinio

V. B. įsitikinimu, ji negalėjo būti pripažinta civiliniu atsakovu, nes pagal CK 6.264 str. ir BPK 109, 111 str., už padarytą žalą atsakinga UAB (duomenys neskelbtini) ir civilinis ieškinys byloje turėjo būti pareikštas ne jai (V. B.), bet už jos veikas materialiai atsakingam juridiniam asmeniui. Be to, ji teigia, kad duomenų apie negalėjimą išieškoti žalą iš mokesčio mokėtojo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra, teismas tokių duomenų savo motyvuose nenurodė, todėl pagal formuojamą teismų praktiką civilinis ieškinys byloje turėjo būti paliktas nenagrinėtas, o žalos valstybei atlyginimas turėjo būti išsprendžiamas ne ginčo tvarka pagal Mokesčių administravimo įstatymą.

Šie jos teiginiai nepagrįsti.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, <...> privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.264 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 33 punkte išaiškinta, kad baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas yra mokesčių administravimo teisinio santykio subjektas, t. y. mokesčių mokėtojas, ir turtinė žala valstybei buvo padaryta BK 220 ir 222 straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, žalos valstybei negalint išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį.

V. B. nebuvo samdoma darbuotoja, veikianti UAB (duomenys neskelbtini) nurodymu ir jos kontroliuojama. Atvirkščiai, ji pati turėjo įgaliojimus duoti nurodymus kitiems įmonės darbuotojams ir juos kontroliuoti. Taigi už jos veikas joks kitas asmuo negali būti materialiai atsakingas, todėl jai taikytinos ne CK 6.264 str. 1 d. ir 2 d., o CK 6.263 str. 1 d. ir 2 d. nuostatos.

Akivaizdu ir kita – žala valstybei nesumokėjus mokesčių atsirado dėl tyčinių nusikalstamų V. B. veikų. Būtent dėl jos priimtų sprendimų ir padarytų veikų UAB (duomenys neskelbtini) liko skolinga valstybei 25636,55 Lt. Todėl, CK 6.263 str. 1 d. ir 2 d. prasme, V. B. ir privalo atlyginti savo veikomis padarytą žalą valstybei. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštame civiliniame ieškinyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aiškiai ir suprantamai išdėstyta, kad aukščiau nurodytos pinigų sumos išieškoti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės, nes mokesčių mokėtojas nekilnojamojo turto neturi, veiklos nevykdo ir įmonei iškelta bankroto byla. Įvertinęs tai, apylinkės teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 33 punkto prasme, visiškai teisingai priėmė nagrinėti šioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį ir tenkindamas jį, priteisė valstybei iš V. B. 25636,55 Lt dydžio civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti.

Taigi apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistosios V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Ričardas GilysTomas Zdanavičius