- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-115-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00770-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- M. L.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-115-524/2015
2015 m. vasario 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 dalinio sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. L. (M. L.), išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo M. L. priešieškinį ieškovei R. B., išvadą teikianti institucija byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. B. yra atsakovo duktė, priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad maždaug 2011 m. birželio–liepos mėn. susipažino su atsakovu, po vienerių metų pradėjo su juo artimai santykiauti. Tuo metu, (duomenys neskelbtini), gimė dukra A.. Atsakovas vaiko nepripažino, jo neišlaikė. Pažymėjo, kad vaikas turi teisę pažinti savo tėvą, o tėvas prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškove kartu negyveno, jo žiniomis, ieškovė galėjo turėti santykių ir su kitais vyrais. Pažymėjo, kad su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutiks tik tuo atveju, jei atliktinos genominės ekspertizės rezultatai parodys, jog atsakovas yra ieškovės dukros A. tėvas.
Šalies argumentai
Be to, atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį pasiima dukrą į savo namus; atsakovas kas antrą šeštadienį ir sekmadienį pasiima dukrą į savo namus; atsakovas, šalims susitarus iš anksto, vasaros atostogų metu dviem savaitėms pasiima dukrą į savo namus su teise išvykti į užsienį; atsakovas per porinius Naujuosius metus pasiima dukrą į savo namus dviem dienoms; atsakovas per neporinių metų Kalėdas ir Velykas pasiima dukrą į savo namus; atsakovas per porinius dukros gimtadienius pasiima dukrą į savo namus; atsakovas per savo gimtadienį birželio 14 d. pasiima dukrą į savo namus; atsakovas per savo mamos gimtadienį sausio 31 d. pasiima dukra į savo namus. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė užkerta atsakovui galimybes bendrauti su vaiku, dėl ko atsakovas jau metus laiko nemato savo vaiko, negali su juo bendrauti, dalyvauti jo auklėjime, jo gyvenime.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-07 priėmė dalinį sprendimą, juo ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra vaiko A. B. tėvas, o vaikas A. yra atsakovo duktė, nurodė įrašyti A. gimimo liudijime duomenis apie tėvą, atsakovui pripažinus tėvystę; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. B. po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2013-01-24, iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovę vaiko A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas konstatavo, kad atsakovas tėvystę pripažino, atsakovo tėvystės faktą patvirtina atlikti biologiniai tėvystės tyrimai, minėtos aplinkybės šalys neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl teismas atsakovo tėvystės faktą laikė įrodytu. Taip pat konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl vaiko A. B. gyvenamosios vietos nustatymo. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigą teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą jo vaikui A.. Teismas ieškovės nurodytą aplinkybę dėl vaiko išlaikymui skiriamų lėšų dydžio (800,00 Lt kas mėnesį) laikė pagrįsta. Tačiau, vertindamas byloje pateiktus įrodymus dėl šalių turtinės padėties, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių turtinė padėtis nelygiavertė – ieškovės turtinė padėtis iš esmės geresnė, todėl šalims nelygiomis dalimis paskirstytina pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Dėl minėtos priežasties teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio tenkino iš dalies. Be to, nustatęs, kad atsakovas reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pareiškė tik paskutinio teismo posėdžio metu, byloje nesurinkti visi įrodymai dėl pareikšto reikalavimo, atnaujino bylos dalies nagrinėjimą pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Nustatęs, kad teismo 2014-10-07 daliniame sprendime padaryti rašymo apsirikimai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-17 nutartimi minėtus apsirikimus ištaisė. Patikslino, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteistinas ne nuo 2013-01-24, o nuo vaiko gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, nustatė nepilnamečio vaiko A. gyvenamąją vietą su ieškove.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 sprendimą pakeisti ir papildyti – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B. po 300,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2013-01-24, iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. B. išlaikymo įsiskolinimą – 1440,00 Lt už laikotarpį nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2013-01-24, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodo, kad nesutinka su teismo dalinio sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo laikotarpio. Teigia, kad atsakovas vaiko neišlaikė nuo pat vaiko gimimo, todėl išlaikymas vaikui turėtų būti priteistas nuo vaiko gimimo dienos, o ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Nesutinka su teismo dalinio sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio. Teigia, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, tačiau nededa jokių pastangų tam, kad gautų didesnių pajamų. Atsižvelgdama į vaikui reikalingo išlaikymo dydį (800,00 Lt kas mėnesį), pažymi, kad neturi galimybės skirti kas mėnesį 600,00 Lt išlaikymą dukrai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė neproporcingą šalių pareigą išlaikyti jų bendrą vaiką, tokiu būdu atėmė iš vaiko teisę į tinkamą išlaikymą. Nurodo, kad teismo daliniu sprendimu liko neišspręstas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors ginčo dėl minėto reikalavimo byloje nekilo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-07 dalinį sprendimą. Nurodo, kad teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui neturi finansinės galimybės. Prašo nepriteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-01-24, nes atsakovas ketino prisidėti prie vaiko išlaikymo, bet tam neturėjo galimybės – ieškovė slėpė savo ir vaiko gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio
Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė neproporcingą šalių pareigą išlaikyti jų bendrą vaiką, tokiu būdu teismas atėmė iš vaiko teisę į tinkamą išlaikymą. Ieškovė nesutinka su teismo dalinio sprendimo dalimi dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo vaikui dydžio. Atsižvelgdama į vaikui reikalingo išlaikymo dydį (800,00 Lt kas mėnesį) bei teismo daliniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (200,00 Lt), pažymi, kad neturi galimybės skirti kas mėnesį 600,00 Lt išlaikymą dukrai.
Nustatant konkretų priteistino išlaikymo dydį, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant užsidirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovės teigimu, vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 800,00 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės, pateikti įrodymai dėl vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydžio atitinka faktines vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, minėtą ieškovės aplinkybę laikė įrodyta, pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad minėtos ieškovės nurodytos aplinkybės šalys neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl dėl vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydžio papildomai nepasisako. Ieškovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalimi dėl priteisto iš atsakovo vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydžio motyvuoja tuo, kad ji neturi galimybės skirti kas mėnesį 600,00 Lt išlaikymą dukrai. Teigia, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, tačiau nededa jokių pastangų tam, kad gautų didesnių pajamų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad atsakovas iš esmės dirbti ir bandyti gauti papildomai pajamų gali. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovui esant riboto darbingumo bei sergant lėtine psichikos liga, galimybės susirasti darbą yra labai sumažėjusios. Iš skundžiamo dalinio sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino aplinkybes: atsakovas yra tik 40 procentų darbingas, niekur nedirba, gauna 354,62 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją ir beveik 200,00 Lt kas mėnesį išleidžia vaistams. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ieškovės turtinę padėtį: ieškovei nuo 2012-04-12 iki 2013-04-11 buvo nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, ieškovė gauna 720,00 Lt dydžio šalpos pensiją neįgaliam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė. Geresnė yra ir ieškovės sveikatos būklė, jai 20 proc. darbingumo lygis nustatytas vieneriems metams, t. y. jos darbingumo lygis, atsižvelgiant į sveikatos būklę, gali būti pakeistas. Tuo tarpu atsakovo darbingumo lygis nustatytas nuo 2012-10-18 iki 2045-06-13. Suprantama, kad nustatant atsakovo darbingumą, buvo įvertinta atsakovo sveikatos būklės pasikeitimo tikimybė. Atsižvelgdamas į laikotarpį, kuriam nustatytas atsakovo darbingumas, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė yra daug prastesnė nei ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neturi galimybių mokėti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Tačiau jis turi galimybę mokėti mažesnio dydžio išlaikymą. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalims nelygiomis dalimis paskirstytina pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Skundžiamu daliniu sprendimu priteistas iš atsakovo vaikui išlaikymas po 200,00 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į dabartinį vaiko amžių (vaikui dveji metai), atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nepaneigia įstatymo nustatyto imperatyvo tėvams teikti išlaikymą savo vaikams, iš dalies užtikrina tiek nepilnamečio vaiko teisę į tinkamą išlaikymą, tiek atsakovo teisę į išlaidas, reikalingas būtiniausiems pragyvenimo poreikiams tenkinti.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės patikslino reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio, sumažindama priteistino vaikui išlaikymo dydį nuo 400,00 Lt iki 300,00 Lt. Manytina, kad ieškovė pripažįsta, jog jos ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 400,00 Lt išlaikymą kas mėnesį jų bendram vaikui A. neatitinka susiklosčiusioje situacijoje nustatytų aplinkybių, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Tai neabejotinai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio yra teisėta ir pagrįsta, paremta byloje nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio laikytina pagrįsta, todėl keisti minėtą dalinio sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didesnio išlaikymo vaikui priteisimas iš atsakovo pats savaime vaiko teisių ir teisėtų interesų neužtikrins, nes atsakovas didesnio dydžio išlaikymo teikti negali dėl objektyvių priežasčių – jo turtinė padėtis yra labai sunki. Ieškovei išaiškintina, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai, jai išlieka teisė kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Taigi, vaiko ir pačios ieškovės teisės ir teisėti interesai yra užtikrinti įstatymo, todėl nėra pagrindo priteisti didesnio dydžio išlaikymo, aiškiai neatitinkančio sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų bei pažeidžiančio atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. B. išlaikymo įsiskolinimą – 1440,00 Lt už laikotarpį nuo vaiko gimimo dienos, t. y. 2012-09-01, iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2013-01-24, bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-17 nutartimi, taisydamas rašymo apsirikimus teismo 2014-10-07 daliniame sprendime, minėtą dalinį sprendimą patikslino, nurodęs, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. priteistinas ne nuo 2013-01-24, o nuo vaiko gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, nustatė nepilnamečio vaiko A. gyvenamąją vietą su ieškove. Minėta nutartis šalių apskųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi. Atsižvelgus į tai, kad dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio apeliacinės teismas pasisakė anksčiau, o ieškovės minėti ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimai pirmosios instancijos teismo daliniu sprendimu ir jį patikslinančia nutartimi yra iš esmės patenkinti, konstatuotina, kad apeliacinio skundo dalis nebeteko teisinės prasmės, patenkinus minėtus reikalavimus iki apeliacinio skundo padavimo teismui dienos. Esant tokioms aplinkybės, apeliacinis procesas pagal ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-07 dalinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo (dydžio) nepilnamečiam vaikui priteisimo atmesti.
Apeliacinį procesą pagal ieškovės apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.