Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo ir dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo pagal A. R. ieškinį atsakovams R. R., E. B., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras, notarei V. Jocienei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė E. B. į teismo posėdį buvo atvežta iš Gustonių socialinių paslaugų centro, kur gyvena nuo 2012-07-24 ir paaiškino, kad niekad neturėjo namo, nestatė, nieko nežino apie jo pirkimą, pinigų iš savivaldybės negavo ir nesinaudojo jais. Paaiškino, kad gyveno kaime, vėliau bute Vilniaus gatvėje, bet Rasos gatvėje niekad negyveno. Sūnus kartu negyveno, jis turėjo šeimą. Paaiškino apie savo ligas, kur, kaip ir kokių gydytojų buvo gydoma. Jokių artimųjų, išskyrus sūnų, neturi, visi jau mirę. Ji dirbo Biržų parduotuvėje, o Panevėžyje – „Kalnapilyje“ ir iš ten išėjo į pensiją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. R. ir atsakovas R. R. nuo 1996 metų rudens gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o santuoką įregistravo tik 2007-07-27, augina dukrą Ertą, gim. 1998-10-17 ir sūnų Igną, gim. 2001-11-20 (t. 1, b. l. 39-41). Atsakovė E. B. yra atsakovo R. R. motina. E. B. 2003-04-01 įgaliojimu, kurio galiojimo laikas iki 2023-01-01, įgaliojo R. R. valdyti, tvarkyti žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), užregistruoti jį, gauti nuosavybės dokumentus, parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, taip pat atlikti kitus veiksmus (t. 2, b. l. 22, Žemės tvarkymo byla, b. l. 10).

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

Pagal bylos duomenis atsakovė E. B. 1996-06-06 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nebaigto statyti gyvenamojo namo 1A rūsį (darbų atlikta 19 proc.), (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 12). Jau nuo 2003-04-23 E. B. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip: pastatas-gyvenamasis namas – 97 % baigtumo ir ūkinis pastatas – 17 % baigtumo, o nuo 2003-04-10 įregistruota nuosavybės teisė į 0,1199 ha žemės sklypo (t. 1, b. l. 31-33).

Atsakovai E. B. ir R. R. 2007-11-15 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią E. B. pardavė, o R. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 0,1199 ha ir tuo pačiu adresu esančius pastatus: nebaigtus statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 97 proc.) ir ūkinį pastatą (baigtumas 17 proc. už 333 000 Lt. 3 000 Lt už žemės sklypą pirkėjas (R. R.) sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o 330 000 Lt už pastatus E. B. sumokėjo Panevėžio miesto savivaldybė, 2007-11-16 pervesdama šią pinigų sumą į jos sąskaitą (t. 1, b. l. 19-21).

Ieškovė ginčija atsakovų E. B. ir R. R. 2007-11-15 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį CK 1. 81 ir 1. 86 straipsnių pagrindais, kaip tariamąją, sudarytą tik dėl akių bei prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Kaip žinia, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi, esminis sandorio požymis yra jo subjektų valia (CK 1.63 str. 1 d.). Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Toks sandoris negalioja dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios siekiant tam tikrų teisinių padarinių, nes šiuo atveju sandoryje išreikštoji valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų (CK 1.86 str.). Toks sandoris yra niekinis (fiktyvus) dėl šalių valios ydingumo ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją. Niekiniu ir negaliojančiu laikomas sandoris, kuris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1. 81 str.). Viešajai tvarkai žalą daro sandoriai, kuriais neteisėtai įgyjamos lengvatos, privilegijos, kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-25 nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas R. R. nuo 1996 metų rudens gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augino vaikus, gim. 1998-10-17 ir 2001-11-20, abu rūpinosi ginčo namo ir ūkinio pastato statyba, naudodami tam savo asmenines lėšas. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs ieškovės, atsakovės E. B., liudytojų A. B., A. S., T. Z., V. D., D. T. paaiškinimus (t. 2, b. l. 75-81, 107-110) ir byloje esančius rašytinius įrodymus (t. 1, b. l. 70-76). Atsakovas R. R. visas ieškovės nurodomas aplinkybes, kitus byloje esančius įrodymus neigia, tačiau akivaizdu, kad jis pats vengia atskleisti tiesą ir jo paaiškinimai prieštarauja byloje esamiems įrodymams. Jo paaiškinimą, kad namą statė ir jame gyveno motina E. B., paneigė pati E. B., liudytojai. Atsakovė E. B. paaiškino, kad niekada neturėjo namo ir adresu (duomenys neskelbtini) kaime negyveno, o gyveno kaime, vėliau sūnaus, kuris gyveno su šeima, bute Vilniaus gatvėje. Atsakovas R. R. ilgą laiką teigė, kad su motina nebendrauja, apie tikslią jos buvimo vietą nieko nežino. Liudytoja A. S. paaiškino, kad būtent R. R. paprašyta globojo jo motiną, kuri gyveno nuomojamame bute Ramygalos gatvėje, vėliau – lankė ją slaugos ligoninėje. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė E. B. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), tačiau ten ji niekada negyveno. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2012-06-29 sprendimu jai skirta ilgalaikė socialinė globa, o 2012-07-24 ji patalpinta į Gustonių socialinių paslaugų centrą, kur gyvena iki šiol (t. 2, b. l. 57-65). Duomenų, kad atsakovė E. B. būtų turėjusi nekilnojamojo turto, pakankamai santaupų ir kitų lėšų namo statybai, byloje nėra. Vienintelis jos vardu nekilnojamasis turtas – du žemės sklypai (duomenys neskelbtini), kuriuos valdė nuo 2004-10-25 iki 2006-05-29 (t. 2, b. l. 2-3), t. y. sklypai parduoti jau po to, kai ginčo gyvenamojo namo statybos darbai iš esmės buvo baigti (2003-04-15, t. 1, b. l. 13). Nors E. B. yra garbingo amžiaus (gim. 1928 m.), serganti įvairiomis ligomis, tačiau jos paaiškinimai teismui nekelia abejonių. Apie 2007-11-15 sutartį atsakovė negalėjo nieko paaiškinti, neprisiminė jos sudarymo aplinkybių, nes nuo 2008 metų liepos mėnesio dažnai sirgo. Iš byloje esančio pažymos matyti, kad E. B. nuo 2008-07-16 kelis kartus buvo gydoma VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje (t. 2, b. l. 31, 47). Atsakovas R. R. aplinkybių, susijusių su ginčo sutarties sudarymu, neatskleidė, motyvuodamas „užmaršumu“. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė E. B. buvo tik formali namų valdos savininkė, visus reikalus, susijusius su namo statyba, įteisinimu, pirkimu tvarkė atsakovas R. R., turėdamas 2003-04-01 E. B. išduotą įgaliojimą 10 metų. Namas, kurio baigtumas 19 proc., įgytas 1996-06-06. Nuo 1996 metų rudens, ieškovė A. R. ir atsakovas R. R., gyvendami kartu, kaip partneriai, pastatė namą iki 97 proc. baigtumo, ūkinį pastatą, kurio baigtumas yra 17 proc., taip sukurdami bendrąją dalinę nuosavybę: 78/100 gyvenamojo namo (97 % - 19 %) ir nebaigtą statyti ūkinį pastatą (17 %), esančius (duomenys neskelbtini) (CK 6. 971 str.). Namų valda tik formaliai registruota atsakovės E. B. vardu, o tikrieji jos savininkai yra A. ir R. R.. Teismo nuomone, atsakovui R. R. šios aplinkybės buvo gerai žinomos ir suprantamos, tačiau jis jas nuslėpė ir nuo ieškovės, ir nuo Panevėžio miesto savivaldybės, kuri gyvenamojo namo pirkimui suteikė jam gan didelę pinigų sumą, kurią jis kartu su ieškove turėtų grąžinti solidariai per 10 metų (t. 1. b. l. 15-17, 42, 46). Atsakovas R. R. neatskleidė Panevėžio miesto savivaldybei, notarei, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudaro su motina, kad namas ir ūkinis pastatas statytas jo ir ieškovės bendromis lėšomis, kad namų valdoje jo šeima gyvena nuo 2004 metų rudens. Tikėtina, kad tiek Panevėžio miesto savivaldybė, tiek notarė, žinodami šias aplinkybes, būtų buvę apdairesni ir atidesni, ruošiant tokį sandorį.

Duomenų, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo veiksmus ir pastangas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, gauti kreditą, byloje nėra. Miesto savivaldybės atstovas teigia, jog ieškovei buvo žinoma apie sutartį, nes ji pateikė vidutinio darbo užmokesčio pažymą (t. 2, b. l. 87). Teismas nesutinka, jog ši aplinkybė įrodo, kad ieškovei buvo žinoma apie ketinimą sudaryti ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį ir gauti kreditą, nes pažymoje nenurodyta kokiu tikslu, kieno prašymu ji išduota ir kam skirta. Miesto savivaldybė nepateikė dokumentų, kurie galėtų patvirtinti, kad ji kreipėsi į Panevėžio 5-ąją gimnaziją su prašymu pateikti ieškovės darbo užmokesčio duomenis, reikalingus ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui ir kredito suteikimui.

Kaip žinia, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija, t. y. CK 4.26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl asmens sąžiningumo gali būti įrodoma kitaip. Šalių sąžiningumas, padėties pagerėjimas ar pablogėjimas, galimas nepatogumų sukėlimas ir jų mastas yra fakto klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas procesiniuose sprendimuose tokios kategorijos bylose itin pabrėžia ginčijamų sandorių šalių sąžiningumo aspektą. Nurodoma, kad pagal sutarčių teisės institutą kiekviena sutarties šalis visada privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Sąžiningas elgesys turi būti tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2008.). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis.

Atsakovas R. R., sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžiningas, neatskleidė, kokie buvo tikrieji jo tikslai, sudarant šią sutartį, tačiau atsižvelgiant į jo elgesį po sandorio sudarymo darytina išvadą, kad pagrindinis jo tikslas buvo be pagrindo gauti pinigus (kreditą), kuriuos grąžinti turėtų abu sutuoktiniai solidariai. Teigdamas, kad pinigus iš atsakovės E. B. sąskaitos paėmė mamos prašymu ir perdavė jai, įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, nepateikė. Atsakovė E. B. paneigė, kad įgijo didelę pinigų sumą. Iš E. B. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2007-11-16 Panevėžio miesto savivaldybės administracija pervedė 330 000 Lt sumą. Nuo 2007-11-20 iki 2007-12-19 iš esmės visus 330 000 Lt (329 983,80 Lt) paėmė ir sunaudojo savo asmeninėms reikmėms atsakovas R. R. (t. 1, b. l. 46), kuris, kaip minėta, turėjo motinos įgaliojimą (t. 2, b. l. 22, Žemės tvarkymo byla, b. l. 10). Tokią išvadą teismas daro todėl, kad duomenų, įrodančių pinigų panaudojimą šeimos reikmėms, ar jų perdavimą E. B., nėra.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2007-11-15 pirkimo-pardavimo sutartį jos šalys E. B. ir R. R. sudarė tik dėl akių, todėl šis sandoris yra niekinis. Panaikinus 2007-11-15 pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, taikytina restitucija: nekilnojamas turtas pripažintinas E. B. nuosavybėn, o iš R. R. ir E. B. solidariai priteisiama 330 000 Lt Panevėžio miesto savivaldybės administracijai. Gauti pinigai iš atsakovų priteistini solidariai, nes R. R. pinigais galėjo disponuoti turėdamas E. B. išduotą įgaliojimą, o ji visiškai pasitikėdama sūnumi nesidomėjo kaip vykdomi jos pavedimai.

Ta aplinkybė, kad atsakovas R. R. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai sumokėjo 10 proc. pradinę įmoką už neva perkamą namą (24 000 Lt), kad yra sumokėjęs kelias įmokas, kad jam neatlygintinai už turėtą 90 000 Lt vertės butą perduota dalis nuosavybės į gyvenamąjį namą, šiam ginčui reikšmės neturi, nes atsakovai priešinių reikalavimų nereiškė. Kadangi byloje pilnai įrodyta, kad 78/100 gyvenamojo namo ir nebaigtas statyti ūkinis pastatas (17 %), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo R. R. bendroji dalinė nuosavybė, todėl 39/100 gyvenamojo namo ir ½ ūkinio pastato pripažintini ieškovės nuosavybe.

Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

Ieškovė prašo pripažinti 2003-06-09 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir E. B., atstovaujamos įgaliotinio R. R. dalį, kurioje nurodyta, kad žemės pirkėjas yra E. B., negaliojančia ir ją pakeisti nurodant, kad šios valstybinės žemės pirkėjai yra A. R. ir R. R.. Nurodo, kad žemės sklypas pirktas iš jos ir R. R. bendrų lėšų, bet ne iš atsakovės E. B.. Šis reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.

Iš Žemės tvarkymo bylos matyti, kad D. P. 1994-08-11 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė G. D. pradėtą statyti gyvenamąjį namą – rūsį, kurio statybos darbų atlikta 19 proc., esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat D. P. perleido pirkėjui investicinius čekius, kuriais buvo apmokėta už išperkamą žemę. Atsakovė E. B. 1996-06-06 iš G. D. nupirko tą patį pradėtą statyti gyvenamąjį namą – rūsį, kurio statybos darbų atlikta 19 proc. ir apmokėjimą už iš valstybės išperkamą žemę. D. P. buvo įmokėjusi už žemę 3375 Lt (investicinius čekius), tuo tarpu sudarant Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį 2003-06-09, už žemę sumokėta 2698 Lt valstybės vienkartinių išmokų (investicinių čekių). Atsakovas R. R., veikdamas už E. B., 2003-04-19 Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą įteisinti 11,99 kv. m. namų valdos žemės sklypą už D. P. įmokėtus investicinius čekius (žemės tvarkymo bylos l. 8-13, 16).

Ieškovė pripažįsta, kad 19/100 gyvenamojo namo 1996-06-06 nusipirko E. B., t. y. dar prieš ieškovei pradedant gyventi partnerystėje su R. R. ir į šią turto dalį nepretenduoja. Ta pačia sutartimi E. B. įgijo ir investicinius čekius, kurie panaudoti išperkant valstybės žemę. Duomenų, kad be investicinių čekių buvo panaudotos bendros A. R. ir R. R. lėšos, nėra, todėl pagrindo keisti 2003-06-09 žemės pirkimo - pardavimo sutarties šalis, taip pat nėra. Dėl to, kas pasakyta, ieškovės reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.

Bylinėjimosi išlaidos.

Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

Ieškinio suma yra 383 500 Lt (330 000 Lt nekilnojamojo turto vertė + 53 500 Lt ½ dalies žemės sklypo vertė). Ieškovės reikalavimai patenkinti 86 proc., todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui – proporcingai atmestų. Ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, likusios dalies žyminis mokestis buvo atidėtas (t. 1, b. l. 2, 94). Ieškovės advokato pagalbos išlaidos sudarė 1 500 Lt (t. 2, b. l. 17), išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 43,47 Lt (t. 1, 2, b. l. 0).

Ieškovė atmesto reikalavimo dalį apmokėjo žyminiu mokesčiu ir jai šis mokestis nepriteisiamas. Iš atsakovų R. R. ir E. B., kaip iš ginčijamos sutarties šalių, lygiomis dalimis priteisiama po 645 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės A. R. naudai (1500 Lt x 86%), po 3 650 Lt žyminio mokesčio valstybei (7 300 Lt:2), po 18,70 Lt (43,47 Lt x 86% : 2), o iš ieškovės A. R. – 6, 07 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2007 m. lapkričio 15 d. tarp E. B. ir R. R. dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo negaliojančia.

Taikyti restituciją: gražinti E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), o iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai priteisti 330 000 Lt (tris šimtus trisdešimt tūkstančių litų) Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, įm. k. 288724610.

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teisę į 39/100 dalis E. B. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini); 50/100 dalių ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 3 650 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio, po 18,70 Lt (aštuoniolika litų 70 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 645 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus) advokato pagalbos išlaidų A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 6, 07 Lt (šešis litus 07 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.