Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei O. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovei ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesinių dokumentų įteikti atsakovei nepavyko. Sodros duomenimis atsakovė nedirba. Gyventojų tarnybos registro duomenis atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovei skirti procesiniai dokumentai įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Minėtos sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo gyvenamosios patalpos nuomos mokestį mokėti kas mėnesį, kartu sumokant mokesčius už komunalines paslaugas (Sutarties 3, 4, 5 punktai), tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio nuolat nemokėjo. Dėl to, ieškovė su atsakove nuomos sutartį 2020 m. kovo 9 d. nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 843,84 Eur. Ieškovė 2018 m. sausio 18 d., 2018 m. spalio 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. siuntė atsakovei raginius dėl skolos sumokėjimo geranoriškai, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.200 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.576 straipsniu gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).

Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę, atsiskaityti su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei nevykdant sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį, pastarajai kyla sutartinė atsakomybė, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 843,84 Eur skolą, yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinas 19,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos, įmonės kodas 188723322 naudai 843,84 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 84 ct) skolos.

Priteisti iš atsakovės O. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,00 Eur (devyniolika eurų ir 00 ct) žminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Išaiškinti atsakovei, jog ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.