Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-883-383-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-11-21Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-06-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-21
Bylos Nr.
1A-883-383-2013
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00126-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
D. P.
Advokatai
Remigijus Uckus
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-883-383-2013

Teisėjas Dainius Gudas Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00126-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5.; 1.2.14.5.2.; 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Oskarui Martynaičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 70 MGL (9100 litų) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad padėjo apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra veikdamas bendrai kartu su G. D. ir A. J., kurių atžvilgiu 2012 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, siekė G. D. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: G. D. paprašytas už atlygį sudaryti vartojimo kredito sutartį, jis veikdamas sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, AB (duomenys neskelbtini) banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose A. J. dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininku, 2007 m. gruodžio 5 d. turėdamas AB (duomenys neskelbtini) banko įgaliojimus ir paprašytas G. D., kuris pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. P. gaunamas pajamas, apgaule, remdamasis šiais pateiktais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie D. P. gaunamas pajamas, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000 litų sumai su D. P., kuris dalyvaudamas sandoryje ir žinodamas, kad jam kreditas negali būti suteiktas, savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančią savo turtinę padėtį, ir šios sutarties pagrindu tą pačią dieną AB (duomenys neskelbtini) banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje G. D. pasiėmė 40 000 litų, tokiu būdu padėjo G. D. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą – 40 000 litų turtą, ir negrąžinus dalies kredito, padarė AB (duomenys neskelbtini) bankui 25 538,75 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. P. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendį teismas priėmė netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, dėl ko ir priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo teigimu, jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, kadangi tokio nusikaltimo nepadarė ir neketino padaryti. Jo paskutinio žodžio metu ištartas prisipažinimas nebuvo sąmoningas prisipažinimas, pripažįstant ir suprantant savo kaltę dėl inkriminuotos veikos, kadangi akivaizdu, jog pats tapo apgaulės auka.

Nuteistojo teigimu, teismas savo nuosprendyje remiasi ne teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, o ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. 2012-12-04 ir 2013-05-06 įtariamojo apklausos protokolais. Nuteistasis nurodo, kad teismo posėdžio metu nebuvo paprašytas nuosekliai paaiškinti visas jam žinomas aplinkybes, o tik buvo siekiama jo prisipažinimo dėl nusikalstamos veikos. Teismas savo nuosprendyje nurodo, kad nuteistojo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga, tačiau nei vienas iš teismo nuosprendyje nurodytų rašytinių įrodymų, nuteistojo manymu, neginčijamai nepatvirtina jo kaltės. Skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas neteisingai nustatė, kad kaltinamasis veikė sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, kadangi tai byloje nėra įrodyta jokiais leistinais įrodymais. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigia paaiškinęs, kad G. D. neprašė jo gaunamų pajamų pažymos, o paėmė tik pasą. Pažymos apie jo pajamas, kuri G. D. buvo pateikta bankui, nuteistasis teigia niekada nematęs, taip pat nežinojo, koks sutartyje nurodytas kredito ėmimo tikslas, kadangi tos sutarties neskaitė. Nuteistojo manymu, teismas, darydamas išvadą, jog jis veikė sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, bei savo parašais tariamai patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo pajamas, teismo posėdyje visiškai nesiaiškino šių aplinkybių, neapklausė byloje G. D., neabejotinai galėjusio paaiškinti pažymos apie nuteistojo pajamas pateikimo bankui aplinkybes. Nuteistasis nurodo, kad sutikdamas su G. D. prašymu dėl vartojimo kredito sutarties pasirašymo su AB (duomenys neskelbtini) banku, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog G. D. neketina grąžinti paimtos paskolos ir kad tokiu apgaulės būdu jau buvo gavęs ne vieną kreditą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras nuteistojo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad D. P. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta ne tik kaltinamojo parodymais teismo posėdyje, kuriuos duodamas jis iš dalies pripažino savo kaltę, bet ir rašytine bylos medžiaga. Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. P. ir AB (duomenys neskelbtini) bankas sudarė vartojimo kredito sutartį 40000 litų sumai automobilio įsigijimui, kurią D. P. patvirtino savo parašu (t. 1, b. l. 11). Pagal Kredito grąžinimo grafiką D. P. turėjo AB (duomenys neskelbtini) bankui kas mėnesį grąžinti po 1111,11 litų (t. 1, b. l. 12). Laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) G. D. laidavo bankui, kad D. P. grąžins paimtą kreditą bei atliks visus privalomus pagal sutartį mokėjimus (t. 1, b. l. 13-14). Iš byloje esančios Kredito paraiškos matyti, kad nurodyta kredito paskirtis – automobilio įsigijimas, kliento (D. P.) darbo užmokestis – 2200 litų, o D. P. savo parašu patvirtino, kad Kredito paraiškoje nurodyti duomenys teisingi (t. 1, b. l. 15-18). Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti ir ištirti teismo posėdžio protokolai baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-416/2012, nagrinėtoje Marijampolės rajono apylinkės teisme. Byloje esantis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis (t. 2, b. l. 1-28) patvirtina, kad G. D. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o A. J. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, šis nuosprendis yra įsiteisėjęs (t. 2, b. l. 29-36).

D. P. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už padėjimą apgaule G. D. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo veika kvalifikuota neteisingai, su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutiktina. Aplinkybė, kad G. D. savo naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą D. P. sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB (duomenys neskelbtini) banku yra įrodyta įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad D. P. veikė kaip padėjėjas, tai yra, sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas G. D. baigti savo nusikalstamą veiką – panaudojus apgaulę savo naudai įgyti svetimą turtą. Be D. P. veiksmų, bendra nusikalstama veika nebūtų buvusi padaryta, todėl nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Apeliantas skunde teigia jo veiksmuose nebuvus tyčios padėti G. D. sukčiauti, tačiau jo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Aplinkybės, jog D. P. neskaitė vartojimo kredito sutarties, kurią pasirašė, bei pasitikėjo G. D., nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Iš nuteistojo D. P. parodymų akivaizdu, kad jis suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį – suprato, kad kreditą tik formaliai ima savo vardu, o realiai pinigai atiteks G. D., kad pateikus tikrus duomenis apie jo gaunamas pajamas nebūtų gavęs kredito, bei tai, kad G. D. jam atsilygino būtent už kredito sutarties sudarymą D. P. vardu.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisJurgis Kiškis