Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-25 · Administracinė byla Nr. I-1295-95/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-25Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-02-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-25
Bylos Nr.
I-1295-95/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02809-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. I-1295-95/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 38.; 15.2.3.1.; 15.2.3.2.;74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjai A. G., atsakovių atstovei Aldonai Majienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja A. G. 2012-11-02 padavė teismui skundą (t. 1, b.l. 1), kurį patikslino (t. 1, b.l. 17-20, 28-29, 81-87, 97-99). Teismo 2013-03-28 nutartimi (t. 1, b.l. 179-180) pareiškėjos skundas priimtas dalyje dėl reikalavimų: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 aktą Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“; 2) priteisti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, apkaltinus pareiškėją dėl rūsio naudojimo ne pagal paskirtį ir priteisti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės neveikimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus bei kitas teisės normas, susijusias su namo priežiūros bei šilumos paskirstymo mokesčiais, bendroje 32200 Lt sumoje, t.y. 12000 Lt neturtinę ir 20200 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde nurodė, kad Savivaldybės 2012-10-03 akte pareiškėja yra apkaltinta, kad savo rūsį naudoja ne pagal paskirtį. Paaiškino, kad patalpų paskirtys yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 priede, kuriame rūsio paskirties nėra. Sąvoka „rūsys“ tereiškia patalpos padėtį žemės paviršiaus atžvilgiu. Žemės ūkio ministerija nurodė, kad rūsį gali naudoti kaip nurodyta Nuostatų 4 priedo 1.1 punkte, t.y. gyvenamosios paskirties poreikiams. Savivaldybės 2012-10-03 aktas yra naikintinas kaip nepagrįstas, melagingas ir jį galima vertinti kaip persekiojimą, siekiant atimti butą, skiriant daugiatūkstantines baudas dėl administracinio pažeidimo. Dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų, neteisingo apkaltinimo pareiškėjai turėtų būti priteista turtinė ir neturtinė žala. Žalą sudaro turėtos išlaidos ir negautos pajamos ir išlaidos, susijusios su atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pareiškėja buvo priversta gintis, t.y. daryti ne savo profesinį darbą. Turtinė žala susideda iš dokumentų parengimo ir gavimo išlaidų (1500 lt), kreipimųsi į atitinkamas institucijas išlaidų (4600 Lt), teisinių žinynų įsigijimo išlaidų (100 Lt), dokumentų parengimo išlaidų (8000 Lt), mokesčių permokų (6000 Lt). Dėl savivaldybės veiksmų patyrė depresiją, pažeminimą, jaučia didelę įtampą, serga padidintu kraujospūdžiu, neliko laiko sveikatos priežiūrai, negali ruoštis remontui, bute nėra nei šalto, nei karšto vandens. Neturtinę žalą vertina 12 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą (t. 1, b.l. 65-69, t. 2, b.l. 1-7) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 raštu pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2012-09-07 gautą prašymą. Skundžiamas raštas pagal teisinę prigimtį yra tik informacinio pobūdžio atsakymas į jos minėtą prašymą, kuriuo nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ir pareigų pareiškėjai - jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų, juo tėra pateikiama tam tikra informacija bei paaiškinimai dėl pareiškėjos naudojamų 28,3 kv.m rūsio patalpų, todėl byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta. Teigė, kad pareiškėja nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė skundžiamu raštu, kuriuo pareiškėjai buvo pateikta tik informacija bei paaiškinimai dėl jos naudojamų 28,3 kv.m rūsio patalpų. Taip pat pažymėjo, kad savivaldybės atsakingi darbuotojai, 2012-09-07 surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. A10-32126-(1.1.50-AP2) bei 2012-09-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A11-11473-(1.1.53-AP2) veikė teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą ribose, todėl jų veiksmai negalėtų būti laikomi neteisėtais. Pareiškėja kaltindama atsakovę dėl jai padarytos žalos dėl mokesčių skaičiavimo už šilumą taip pat nepateikia jokių įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju jokios realios žalos pareiškėja nepatyrė. Pareiškėjos nurodomos išlaidos raštų rengimui aiškinantis dėl rūsio paskirties bei dėl mokesčių skaičiavimo yra niekuo nepagrįstos. Taip pat niekuo nepagrįsta nurodoma žala dėl mokesčių skaičiavimo pagal patalpų plotus, o ne pagal tūrį, kaip pageidauja pareiškėja. Be to, 28,3 kv. rūsio patalpos, kuriomis naudojasi pareiškėja, nėra įteisintos, kaip jos nuosavybė, taip pat nėra duomenų, kad šios patalpos jai buvo išnuomotos (suteiktos). Nagrinėjamu atveju jokių teisės norminių aktų ar bendros pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai atsakovė nepažeidė, taigi pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovių atstovė atsiliepimą palaikė iš esmės jame išdėstytais motyvais ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje nutrauktina, kitoje dalyje skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 rašto Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. G. 2012-09-07 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su skundu (t. 1, b.l. 72-73), kuriame nesutiko su savivaldybe, kad 28,3 kv.m rūsio patalpas, esančias po jai priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudoja ne pagal paskirtį, pateikė paaiškinimus apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 28,3 kv.m rūsio patalpas, nurodė, kad Savivaldybės elgesys jos atžvilgiu yra nesuprantamas, nepateisinamas ir vertintinas kaip persekiojimas, todėl prašė jį nutraukti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 rašte Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“ (t. 1, b.l. 2-3, 53-54, 70-71) atsakant į pareiškėjos 2012-09-07 gautą prašymą, paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsniu gyvenamųjų namų ir kitų statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 30-1928 patvirtintas Statinių naudojimo priežiūros taisykles statinių naudojimo priežiūros funkcijas Vilniaus mieste atlieka Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus specialistai. Rašte nurodė, jog pagal turimą informaciją, manoma, kad pareiškėja 28,3 kv.m rūsio patalpą naudoja ne pagal paskirtį. Paaiškino, jog naudojant patalpas ne pagal paskirtį, pažeidžiamas Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 "Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 5 skyriaus 30.1. punktas, naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Taip pat skundžiamu raštu pareiškėjai priminta, jog 2012-09-07 jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse 189² straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas, o išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, skirta administracinė nuobauda – įspėjimas ir informuota, kad byla buvo išsiųsta sankcionuoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2012 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo apie bylos sankcionavimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti individualaus administracinio sprendimo bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.); individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.). Aptartos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad viešojo administravimo subjekto individualaus administracinio sprendimo, priimamo išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) turinys, jei atitinkami specialieji teisės aktai nenustato išimčių, turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1,2 d. įtvirtinti bendrieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti individualus administracinis aktas, t. y. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (laktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Iš pareiškėjos skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 rašto Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“ turinio darytina išvada, kad tai yra viešojo administravimo subjekto surašytas informacinio - paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, o ne individualus administracinis aktas. Skundžiamame rašte pareiškėjai yra suteikiama informacija ir paaiškinimai dėl pareiškėjos naudojamų 28,3 kv.m rūsio patalpų. Taigi teismo vertinimu nurodytas atsakovės raštas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi jame pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytos poveikio priemonės, nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos tam tikros pareiškėjos teisės ar pareigos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai dėl rūsio patalpų teisines pasekmes sukėlė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-09-17 priimtas nutarimas Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2), kuriuo pareiškėja nubausta už tai, kad ji 28,3 kv.m rūsio patalpą, priklausančią butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudoja ne pagal paskirtį. Tačiau šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-09-17 nutarimo Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) jau yra išspręstas teismine tvarka, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimu patenkinus A. G. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-09-17 nutarimas Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) panaikintas, o Vilniaus apygardos teismo 2013-02-20 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimas paliktas nepakeistas (t. 1, b.l. 74-78, t. 2, b.l. 16-20).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Taigi, išdėstytų argumentų pagrindu, skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 rašto Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“ negalima laikyti administraciniu aktu VAĮ 8 straipsnio prasme, nes tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Vadinasi, minėtu raštu nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės pareiškėjos atžvilgiu ir teisminis nagrinėjimas dėl tokio dokumento yra teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus. Tokiu atveju administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 raštą Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“ nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Tokią poziciją pagrindžia nuosekli administracinių teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A556 – 1616/2008, AS822 –604/2009 ir kt.).

Pareiškėja skunde taip pat prašė iš atsakovės priteisti 12000 Lt neturtinę ir 20200 Lt turtinę žalą.

Bendra valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011). Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, taip ir neturtinės žalos atlyginimo atveju, įprastai pirmiausia reikalinga nustatyti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovės - Savivaldybės neteisėtais veiksmais ir žalą kildina iš skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 rašto Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“. Nurodė, kad žala atsirado dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų, apkaltinus pareiškėją dėl rūsio naudojimo ne pagal paskirtį, dėl savivaldybės neveikimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus bei kitas teisės normas, susijusias su namo priežiūros bei šilumos paskirstymo mokesčiais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodytas informacinio pobūdžio raštas pareiškėjai lėmė turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių kokius nors kitus neteisėtus Savivaldybės veiksmus (neveikimą), susijusius su pareiškėjos naudojamu rūsiu, namo priežiūra ar mokesčiais, kuriais atsakovė galėjo pakenkti pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams, sveikatai ar pan., t.y. sudarančius būtiną sąlygą valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-09-17 nutarimas Nr. A11-11473-(1.1.53-AP2) panaikintas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti Savivaldybės veiksmų neteisėtumą. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą. Be to, byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti turtinę žalą iš atsakovės yra nepagrįstas. Taigi pareiškėjos reikalavimas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-10-03 raštą Nr. A63-838-(3811)(3.2.1-EM4) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto“, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRosita PatackienėIrena Paulauskienė