- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e1-236-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00025-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
- 2.1.16.1.6Užstatas (BPK 133 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. 2022 m. kovo 26 d. apie 02.30 val., lengvuoju automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį kelyje 103, Mačiuliškių kaime, Vilniaus r., vykdamas į Lietuvos Respubliką su savimi gabeno 12 745 Eur, kurių dalį – 2 745 Eur laikė su savimi, o kitą dalį – 10 000 Eur buvo paslėpęs savo automobilyje, už salone, prie lubų esančios apšvietimo apdailos, pažeisdamas:
- Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę;
- 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija Nr. XIII-2584) reikalavimą, kuris nustato, kad, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti,
neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenamus 12 745 Eur, tai yra, didesnę nei 250 MGL dydžio sumą. Šie M. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
M. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
M. S. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. M. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad, siekdamas už 10 000 Eur Vilniuje nupirkti kemperį, 2022 m. kovo 26 d., apie 02.30 val. su jam priklausančia transporto priemone „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos, Minsko atvyko į Lavoriškių kelio postą. Poste pasirinko lengvųjų automobilių tikrinimo kanalą. Muitinėje prie jo priėjo du pareigūnai ir vienas jų paklausė, ką jis veža ir kokią pinigų sumą veža. Jis atsakė, kad veža 2 745 Eur. Tuo metu vienas pareigūnas apžiūrėjo jo asmeninius daiktus, o kitas apžiūrėjo transporto priemonę, kurioje už apdailos prie salono apšvietimo esančioje ertmėje, rado jo pinigus – 10 000 Eur, kuriuos buvo paslėpęs. Juos paslėpė, nes, kertant sieną, tikrina Baltarusijos muitinė ir pasieniečiai, kurie, suradę pinigus, neleistų jų išvežti. Jis nedeklaravo minėtos sumos, nes juos paslėpė nuo Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų, bijojo, kad jeigu juos suras, jų neteks. Išvežti tuos pinigus norėjo tam, kad jeigu nepavyktų įsigyti kemperio, juos būtų palikęs pas savo dėdę A. S., kuris gyvena Lietuvoje, nes Baltarusijoje šiuo metu galima mobilizacija. Tokiu atveju jie su šeima bandytų pabėgti iš Baltarusijos ir šitos lėšos būtų skirtos pragyvenimui Lietuvoje. Minėta pinigų suma t. y. 12 745 Eur, yra gauta teisėtai, iš jų 2 300 Eur yra jo santaupos, o likusi suma, yra skolinta iš pažįstamų, kurie gyvena Baltarusijoje, turi paskolos raštelius. Kaltinamasis pažymėjo, jog suma yra jam didelė, jos praradimas labai skaudžiai atsilieps jo šeimai – yra vedęs ir turi dviejų mėnesių sūnų;
liudytojo D. B. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. D. B. parodė, kad jis dirba Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyresniuoju inspektoriumi. Nuo 2022 m. kovo 22 d. buvo paskirtas dirbti į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą. Pagal Muitinės departamento suformuotą užduotį, jis kartu su kolega, Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyriausiuoju inspektoriumi G. J., yra paskirti dirbti atvykstančiųjų lengvųjų automobilių kanale, atlieka automobilių fizinį tikrinimą. 2022 m. kovo 25 d., 22.00 val. atvyko į minėtą kelio postą, ir su G. J. buvo paskirti dirbti atvykstančių lengvųjų automobilių tikrinimo kanalą. Apie 02.00 val., į Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko transporto priemonė „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama Baltarusijos Respublikos piliečio M. S.. Kai minėtas asmuo praėjo pasienio patikrinimą, jis kartu su kolega G. J. priėjo prie jo. Jis paklausė vairuotojo, ką jis nori deklaruoti. Vairuotojas atsakė, kad turi normą, t. y. neviršija 2 pakelių cigarečių ir 0.5 litro alkoholio, taip pat žodžiu deklaravo, kad turi grynųjų pinigų, o būtent 2 745 Eur. Paprašė vairuotojo, kad visus savo asmeninius daiktus pasiimtų iš automobilio ir padėtų ant tikrinimo stalo. Vairuotojui dalyvaujant patikrino jo asmeninius daiktus, o jo kolega pradėjo tikrinti automobilį. Jis vairuotojo paklausė, kur yra tie pinigai, kuriuos jis deklaravo. Jis parodė, kad turi prie savęs vyrišką rankinę, atidaręs ją, pamatė nedidelį pinigų ryšulėlį. Jų neskaičiavo, nes matėsi, kad tikrai nėra daug. Kolega jam pranešė, kad baigė automobilio tikrinimą ir daugiau nieko nerado. Tuomet kolega liko su vairuotoju, o jis nuėjo papildomai apžiūrėti automobilio. Kai įsėdo į vairuotojo vietą, pirmiausia patikrino viršutinį salono apšvietimo šviestuvą po lubų apdaila. Ištraukė visą jungiklį ir atsivėrusioje ertmėje pamatė maišelį, o kai ištraukė jį pamatė grynuosius pinigus (eurus), sudėtus į įmautę ir perrišta gumyte. Priėjo prie vairuotojo ir paklausė, kiek iš viso jis turi pinigų. Jis atsakė – „12 745 Eur“. Matė, kad vairuotojas buvo pasimetęs, pradėjo gailėtis, klausinėjo, kas jam gresia. Tada vairuotojo paklausė, kodėl jis jų nedeklaravo. Jis atsakė, kad nežinojo, jog reikia deklaruoti. Vairuotoją nusivedė į tarnybines patalpas, kur jis kartu su kolega bei dalyvaujant posto pareigūnui ir vairuotojui skaičiavo pinigus įmautėje, kurią rado automobilyje prie lubų, buvo 10 000 Eur (įvairaus nominalo kupiūros). Vairuotojo rankinėje buvo 2 745 Eur. Iš viso suskaičiavo 12 745 Eur;
2022 m. kovo 26 d. Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus D. B. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog atlikus automobilio muitinį tikrinimą, nuėmus automobilio viršutinį salono apšvietimo šviestuvą, po lubų apdaila rasta paslėpta 10 000 Eur suma. Pinigai buvo supakuoti į plastikinę įmautę (35 kupiūros po 100 eurų, 10 kupiūrų po 200 eurų ir 9 kupiūros po 500 eurų);
2022 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad Lietuvos – Baltarusijos Respublikų pasienyje, esančiame Lavoriškių kelio poste, adresu Mačiuliškių kaimas 7, Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., maždaug 20 m atstumu į dešinę pusę nuo muitinės administracinio pastato, matomas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu matyti, kad jo salone dalinai išardytas vienas iš salono apšvietimo taškų, esantis automobilio salono priekinėje dalyje, tarp vairuotojo ir priekinės keleivio vietų, šalia priekinio automobilio stiklo. Apžiūrint minėtą apšvietimo sistemos vietą užfiksuota tuščia ertmė tarp automobilio stogo ir stogo apdailos detalės. Ertmė yra maždaug 20 cm ilgio ir 7 cm pločio. Minėtoje ertmėje matoma metalinė melsvos spalvos automobilio stogo konstrukcija;
2022 m. kovo 31 d. objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad grynųjų pinigų: 12 745 eurų suma susideda iš 100 eurų nominalo (viso 62 vnt. banknotų), 200 eurų nominalo (viso 10 vnt. banknotų), 500 eurų nominalo (viso 9 vnt. banknotų), 20 eurų nominalo (viso 2 vnt. banknotų) ir 5 eurų nominalo (viso 1 vnt. banknotų).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. S. yra kaltinamas padaręs BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 3 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kontrabandos dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Prievolė deklaruoti laikoma neįvykdyta, jeigu pateikta informacija yra neteisinga ar neišsami. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta prievolė deklaruoti, kompetentingų institucijų pareigūnai įgaliojami, remiantis nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir jų naudojamas transporto priemones (4 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
Įvertinęs aukščiau išdėstytų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visumą teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Kaltinamasis M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir pakankamai detaliai nurodė jos padarymo aplinkybes, t. y. nurodė kontrabandos dalyko – deklaruotinos pinigų sumos, viršijančios 10 000 Eur, gabenimo, nepateikiant muitinės kontrolei, aplinkybes, konkretų jų kiekį, tikslą. M. S. parodė, jog, siekdamas už 10 000 Eur Vilniuje įsigyti transporto priemonę, 2022 m. kovo 26 d., apie 02.30 val. su jam priklausančia transporto priemone „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos atvyko į Lavoriškių kelio postą. Muitinėje deklaravo, jog gabena 2 745 Eur grynųjų pinigų sumą, tačiau, pareigūnui apžiūrėjus jo transporto priemonę, už apdailos prie salono apšvietimo esančioje ertmėje buvo rasta kita dalis pinigų – 10 000 Eur, kuriuos jis buvo paslėpęs. Kaltinamasis paaiškino, jog pinigines lėšas paslėpė nuo Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų, kurie neleistų jų išvežti, ketindamas šią pinigų sumą palikti Lietuvos Respublikoje, nepavykus įsigyti transporto priemonės. M. S. parodymus apie deklaruotinų piniginių lėšų gabenimo, nepateikiant muitinės kontrolei, vengiant jų deklaravimo, aplinkybes patvirtina liudytojo Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyresniojo inspektoriaus D. B. parodymai apie kaltinamojo gabenamų pinigų, paslėptų transporto priemonėje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aptikimą gamyklinėse automobilio konstrukcijos ertmėse – po lubų apdaila, sudėtus į įmautę ir perrištus gumyte. Pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog po lubų apdaila rasta paslėpta pinigų sumą sudarė 10 000 Eur, kurių aptikimą taip pat patvirtina 2022 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno: 2 745 Eur, kurios laikė su savimi, ir 10 000 Eur, kurios buvo paslėpęs savo automobilyje, t. y. iš viso gabeno 12 745 Eur sumą, kuri viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą (Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4, 5 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031, kuriuo patvirtintas Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis). Visi šie duomenys yra sutampantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys, todėl laikytini įrodymais, patvirtinančiais tiek nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, tiek M. S. kaltę padarius nusikaltimą.
M. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip kontrabanda pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – privalomi pateikti muitinei daiktai – grynieji pinigai, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, t. y. 12 745 Eur, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, buvo gabenamos nepateikiant jų muitinės kontrolei, t. y. M. S., privalantis deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaravo ir nepateikė muitiniam tikrinimui, t. y. nuslėpė nuo muitinės kontrolės transporto priemonės gamyklinėje nišų konstrukcijos ertmėje, tokiu būdu, nepateikdamas muitinės kontrolei privalomus pateikti muitinei daiktus, neteisėtai gabeno 12 745 Eur per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ? Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kadangi M. S. iš anksto paslėpdamas deklaruotinus grynuosius pinigus, žodžiu deklaruodamas tik nedidelę jų dalį, tokiu būdu siekdamas nuslėpti visą gabenamų grynųjų pinigų vertę, suvokė, jog neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabena privalomus pateikti muitinei daiktus bei norėjo taip veikti, siekdamas apibrėžtų tikslų.
Bausmės skyrimas ir kiti bylos klausimai
Paskelbus M. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka. Pritarė, kad įneštas užstatas būtų įskaičiuotas į nustatytos baudos dydį.
M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. M. S. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kontrabandos dalyko vertė nežymiai viršija 250 MGL ribą ir sudaro 254,9 MGL. Analizuojant kaltinamojo asmenybę nustatyta, jog M. S. neteistas, dirba bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadybininku, vedęs, augina mažametį vaiką. Duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligas, administracinius baustumus nėra, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės dydis, atitinkantis minimalų sankcijoje numatytą baudos bausmės dydį už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas), įvertinus išskirtinai teigiamai charakterizuojama kaltininko asmenybę ir realų padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, šiuo konkrečiu atveju yra optimalus ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jo nėra pagrindo. Taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 26 d., 02.30 val. iki 2022 m. kovo 26 d., 12.50 val. (1 diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai.
Kardomoji priemonė – Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu skirtas 4 900 Eur užstatas, 2022 m. balandžio 12 d. įmokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT18 7300 0101 7113 7317, siekiant užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymą, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o po įsiteisėjimo, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esantį faktinio užstato davėjo sutikimą, užstato suma ? 4 900 Eur, perduotina baudos bausmės vykdymui.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 72 straipsnio 1 dalis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog dalis privalomų pateikti muitinei daiktų – 10 000 Eur grynųjų pinigų suma buvo gabenama M. S. priklausančiu lengvuoju automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies palengvinant nusikalstamos veikos padarymą. Kita vertus, atsižvelgus į kontrabanda gabenamo dalyko kiekį, į tai, jog nustatyta piniginių lėšų suma galėjo būti gabenama nepateikiant muitinės kontrolei ir nepasinaudojant šia transporto priemone, t. y. nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl nekonfiskuojamas.
Pagal BK 72 straipsnį M. S. per valstybės sieną gabenti pinigai, privalomai nepateikti muitinės kontrolei, kaip kontrabandos dalykas, taip pat atitinka konfiskuotino turto požymius. Tačiau tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ( pvz., 2019 m. liepos 11 d. sprendimas byloje Sadocha prieš Ukrainą, peticijos Nr. 77508/11; 2019 m. spalio 22 d. sprendimas byloje El Ozair prieš Rumuniją, peticijos Nr. 41845/12, ir kiti) laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, be kita ko, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas. Bylos duomenimis nepaneigta M. S. per valstybės sieną gabentų pinigų kilmė, t. y. kad dalis jų yra kaltinamojo santaupos, likusią dalį pastarasis pasiskolino. Taigi, nenustatyta, kad per valstybės sieną gabenti pinigai buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jie buvo gauti kaip pajamos iš kokios nors nusikalstamos veikos ar kitos neteisėtos veiklos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pinigai, kurie nebuvo deklaruoti, buvo gabenami turint tikslą juos panaudoti neteisėtai veiklai. Analizuojant kaltinamojo asmenybę ir elgesį nustatyta, jog M. S. anksčiau neteistas, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų nėra, pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo veika žalos valstybės interesams, finansinei ar mokesčių sistemai nebuvo padaryta, nusikalstama veika nesukėlė materialių pasekmių. Teismas, įvertinęs gabentos pinigų kilmės ir paskirties teisėtumą bei kitus kriterijus, sprendžia, jog nustatytos privalomos procedūros nesilaikymas – Grynųjų pinigų deklaracijos formos neužpildymas, savo pobūdžiu nėra toks pavojingas, kad būtų tikslinga taikyti gabentų piniginių lėšų konfiskavimą.
Dėl kitų klausimų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: krovininis automobilis „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas M. S., įpareigojant jį saugoti, kol byla bus išnagrinėta teisme – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, grąžintinas teisėtam savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 26 d., 02.30 val. iki 2022 m. kovo 26 d., 12.50 val. (1 dieną), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti 98 MGL (4 900 Eur) baudą.
M. S. paskirtą kardomąją priemonę – 4 900 Eur užstatą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus įmokėtą sumą nukreipti nuosprendžio vykdymui.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, krovininį automobilį „VW Transporter“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), perduota M. S. saugojimui, grąžinti teisėtam savininkui.
1. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
3. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.