Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-798/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-23
Bylos Nr.
2-798/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė (pran.)
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Civilinė byla Nr. 2-798/2008Procesinio sprendimo kategorija: 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti sprendimu skirtą baudą, civilinėje byloje Nr. 2-2214-798/2008 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo R. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, priteisdamas iš R. S. į valstybės biudžetą 45,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 250 Lt V. P. naudai, skirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 116-119). Už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą ieškovui R. S. teismas paskyrė 8000 Lt baudą. Nurodė, jog tiek Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d., 2006 m. gegužės 26 d. ir 2006 m. birželio 22 d. nutartimis, spręsdamas ieškinio šioje byloje priėmimo klausimą, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. ir 2006 m. spalio 5 d. nutartimis, nagrinėdamos ieškovo atskiruosius skundus, kelis kartus aiškiai nurodė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas tik instancine tvarka ir kitokia tvarka ginčyti teismo sprendimus bei reikalauti juos peržiūrėti negalima. Nepaisant to, ieškovas vis tiek palaikė savo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo iš esmės ginčijo įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus. Tokį ieškovo elgesį Vilniaus apygardos teismas vertino kaip nesąžiningą, todėl ieškovui už nesąžiningą akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą paskyrė 8000 Lt baudą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas bei priteista iš R. S. valstybei 45,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei V. P. naudai 250 Lt advokato pagalbos išlaidų, paliko nepakeistą (b.l.179-184). Apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo dalies, kuria už nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą R. S. paskirta 8000 Lt bauda nutrauktas, o klausimas dėl R. S. paskirtos baudos panaikinimo, perduotas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Kadangi klausimas dėl baudos paskyrimo išspręstas sprendimu, kuriame nurodytas 30 dienų apskundimo terminas, kolegijos nuomone, galėjo suklaidinti apeliantą, todėl atnaujintas terminas prašymui dėl baudos panaikinimo pareikšti.

Šalies argumentai

R. S. 2007 m. liepos 23 d. apeliaciniame skunde nurodė, jog jis siekė pasinaudoti teisinės demokratinės – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatomis, kai atsakovo Lietuvos Respublikos valdžią vykdantys Kauno miesto apylinkės teismo teisėja V. L. 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš G. B., A. B., B. B., neatlygintinai atėmė iš ieškovo R. S. pagrindinę Konstitucinę nuosavybės teisę į žemės sklypą. Pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, o Vilniaus apygardos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, parodė, kad paprastiems Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos valstybės valdžią vykdantys teismai, siekdami pateisinti kolegų priešingus Konstitucijai ir įstatymams veiksmus, ne tik kad atima Konstitucinę teisę kreiptis į teisingą ir bešališką teismą dėl pagrindinės Konstitucinės nuosavybės teisės, pažeistų teisių gynimo, tačiau siekdami įbauginti, palaužti, sugniuždyti, pažeminti paprastą Lietuvos pilietį, už tai, kad jis išdrįso pasinaudoti teisinės demokratinės valstybės – Lietuvos Respublikos konstitucine teise – kreiptis į teismą, už tai, kad jis išdrįso iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės valdžią vykdančių teismų ir teisėjų reikalauti vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų įsakmius paliepimus, dar ir nubaudė 8000 Lt bauda (b.l. 130-139). Ieškovas R. S. 2006 m. sausio 3 d. ieškiniu, gindamas savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą, manydamas, kad atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės valdžią vykdanti Kauno miesto apylinkės teismo teisėja V.L. sąmoningai tyčia atsisakė vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, tarptautinės teisės aktais, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo precedentais. Konstatavo, jog pateiktame ieškinyje, atskiruose skunduose, ieškinio papildyme, pasisakydamas nagrinėjant bylą iš esmės, įrodė, kad jo teisės ir laisvės, teisė į pagrindinę Konstitucinę nuosavybės teisę buvo pažeista, bei siekė įrodyti, kad jis įsigijo žemės sklypą pagal įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė R. S. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimu paskirtos 8 000 Lt baudos panaikinimo. Nurodė, kad asmuo neturi teisės piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą. Tuo atveju, jeigu asmuo nesąžiningai pareiškia ieškinį arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, jam gali būti skiriama iki dvidešimties tūkstančių litų bauda. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką piktnaudžiavimu procesine teise laikomi atvejai, kai šalis yra nesąžininga ir teismui pateiktas nepagrįstas ieškinys. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikomi tie atvejai, kuomet asmuo naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal proceso tikslus ir tokiais veiksmais sąmoningai padaroma kitai proceso šaliai esminė žala. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla, kurioje vienu iš atsakovų buvo R. S.. Išnagrinėtoje civilinėje byloje jo priešieškinys, o vėliau apeliacinis skundas buvo atmesti. Po minėtos bylos išnagrinėjimo R. S. pateikė teismui ieškinį dėl neteisėtais teismų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nes teismų sprendimas ir nutartis prieštarauja galiojantiems įstatymams, šalys toje byloje piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bylą išnagrinėję teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, nesivadovavo tarptautinės teisės normomis ir Konstitucija. R. S. reikalavo atlyginti 108 000 Lt turtinę ir 42 000 neturtinę žalą. Priėmęs ieškinį ir išnagrinėjęs bylą Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu už aiškiai nepagrįstą ieškinį ir nesąžiningą elgesį skyrė ieškovui R. S. 8 000 Lt baudą. Teismas, spręsdamas dėl baudos panaikinimo, nurodė, kad ieškovas, dar 2006 m. vasario 15 d. pareikšdamas ieškinį, siekė iš esmės nuginčyti jam nepalankius Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus, nors savo nutartyse teismai jam ne kartą yra išaiškinę, kad priimtų sprendimų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka ir šios tvarkos nesilaikymas pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Ieškovas, ignoruodamas teismų išaiškinimus, piktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi nesąžiningai ir tokiu būdu siekė nuginčyti įsiteisėjusius Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus. Teismas nusprendė, kad toks ieškovo elgesys pagrįstai laikytas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis ir aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu R S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimu skirtą 8 000 Lt baudą bei pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas žiaurų ir nepagrįstą baudimą – psichologinį smurtą – siekia neleisti apeliantui R. S. ginti pažeistas civilines teises, kai atsakovo Lietuvos valstybės valdžią vykdantys teismai ir teisėjai neatlygintinai „nacionalizavo“ teisėtai ir už pinigus įgytą žemės sklypą, esantį prie nuosavybės teise priklausančio pastato. Nurodo, kad teismas, palikdamas skirtą baudą, naudojo psichologinę prievartą ir smurtą prieš R. S., siekia atimti iš jo teisę į nešališką teismą, sąmoningai pažeidė Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos Protokolo Nr. 1, Tarptautinio pilietinio ir politinio pakto, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Apeliantas atskiro prašymo dėl baudos panaikinimo neteikė, o savo motyvus išdėstė apeliaciniame skunde dėl priimto teismo sprendimo, tačiau teismas šių argumentų nevertino, atsisakė pasisakyti dėl Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos, tačiau savo atsisakymo neargumentavo. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą. Apeliantas taip pat nurodė, jog Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs teismų praktikos vienodumo ir nuspėjamumo svarbą bei įteisino teismo precedentą. Teisė į tinkamą procesą suponuoja šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir teisės būti išklausytam principų buvimą. Pasinaudodamos šia teise, šalys gali reikšti materialinius reikalavimus, pasirinkti gynimosi būdus, pateikti įrodymus, nustatyti teisminio nagrinėjimo ribas. Asmens teisė laisvai naudotis savo civilinėmis teisėmis taip pat yra įtvirtinta CK 1.137 straipsnyje. Apeliantas nurodė, kad jis savo ieškiniu siekė nuginčyti Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus, nurodė teisės aktų pažeidimus, teismų ir teisėjų veiksmus, kuriais yra pažeidžiami galiojantys įstatymai. Vilniaus apygardos teismas skirdamas, o vėliau atsisakydamas panaikinti baudą, pažeidė teisės aktus, iškreipė pareikšto ieškinio dalyką bei pagrindą bei, panaudodamas psichologinį smurtą, siekia neleisti apsiginti nuo neteisėto ir nepagrįsto baudimo. Įstatymuose yra numatytas įgytos nuosavybės neliečiamumas, todėl teismas, visų pirma, turi nustatyti tiesą, o tik vėliau atlikti įstatymuose numatytas procedūras. Kadangi apeliantas siekė ginti savo pažeistas teises, jis buvo apkaltintas siekimu ginčyti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei nubaustas 8 000 Lt bauda.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto nurodyti argumentai dar kartą patvirtina teismo nutarties teisėtumą, nes jis siekia peržiūrėti jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo byla yra išspręsta. Pagal CPK 340 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimai gali būti peržiūrimi tik kasacine tvarka, nes priešingu atveju būtų pažeistas teismų nepriklausomumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 109 straipsnyje ir Teismų įstatyme. Šiuo atveju apeliantas galėjo kreiptis į kasacinės instancijos teismą su skundu arba prašyti atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Kadangi apeliantas norėjo peržiūrėti sprendimus ne CPK nustatyta tvarka, teismas pagrįstai jam skyrė baudą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai CPK 95 straipsnio 2 dalyje yra numatytos pasekmės – bauda.

Nagrinėjamos apeliacijos dalykas yra ieškovui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesine teise pagrįstumas. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, 2006 m. vasario 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo (t. 1, b. l. 1-4). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti (t. 1, b. l. 5-6), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. gegužės 11 d. pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta ieškinį priimti, panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Teismas nutartyje išaiškino, kad CPK yra įtvirtinta teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos (apeliacija ir kasacija), kurių nesilaikymas reikštų Konstitucijoje įtvirtinto teismų nepriklausomumo principo pažeidimą, todėl ieškovas, manydamas kad Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimai yra neteisėti, turi teisę pasinaudoti minėtomis sprendimų kontrolės formomis (t. 1, b. l. 37-40). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įpareigojo ieškovą patikslinti faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškovui nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu. Pakartotinai nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 5 d. nutartyje pabrėžė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje iš esmės pakartojo savo ankstesnius reikalavimus, dėl kurių tesmas jau yra pasisakęs ir išaiškinęs, kad procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas instancine tvarka, todėl perdavė iš naujo spręsti klausimą tik dėl reikalavimo atlyginti žalą. Vilniaus apygardos teismo teisėjo rezoliucija buvo priimta ieškovo ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį atmetė ir nustatė, kad ieškovas piktnaudžiavo proceso teisėmis, nes, nepaisydamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų išaiškinimų, kokia tvarka jis turi teisę ginti savo teises, reikalaudamas atlyginti padarytą žalą, iš esmės ginčijo įsiteisėjus teismo sprendimus, todėl skyrė ieškovui 8 000 Lt baudą. Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas piktnaudžiavo proceso teise, todėl prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes pastebi, kad vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis. Įvertinus proceso eigą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais, atlyginimo, matyti, kad ieškovui kelis kartus buvo išaiškinta, kokia forma jis turi ginti savo teises, tačiau jis teismo išaiškinimų nepaisė bei siekė ginti, jo manymu, pažeistas teises kita, negu numato CPK normos, tvarka. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad įstatymai ir tarptautiniai teisės aktai garantuoja jo turimų teisių apsaugą, tačiau pažymi, kad šios teisės turi būti ginamos laikantis nustatytos tvarkos. Apeliantas pagrįstai nurodė, kad teismo pareiga yra nustatyti tiesą byloje ir priimti teisingą sprendimą, tačiau kolegija nesutinka su jo argumentais, kad aiškinantis tiesą neturi būti laikomasi nustatytos tvarkos. Kaip nurodė pats apeliantas, teismas privalo nagrinėti bylą vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo principu. Šio principo laikymasis be kita ko reiškia, kad teismas nei vienai iš šalių negali teikti privilegijų ar netaikyti įstatyme įtvirtintų reikalavimų, nes tokiu atveju būtų pažeistos kitos proceso šalies teisės, ji neturėtų galimybės apsiginti nuo pareikštų reikalavimų. CPK įtvirtintos procedūros yra labai formalios, jos skirtos abiejų ginčo šalių teisėms užtikrinti ir teismai negali jų keisti.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas, nepaisydamas kelis kartus pakartotų išaiškinimų ir nesąžiningai pareikšdamas ieškinį, piktnaudžiavo konstitucine teise kreiptis į teismą, tačiau, spręsdamas dėl ieškovui skirtinos baudos už piktnaudžiavimą teise dydžio, neįvertino visų aplinkybių ir skyrė ieškovui per didelę baudą.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje yra numatytas maksimalus baudos, skirtinos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dydis – 20 000 Lt, tačiau nėra numatyta, kokiais kriterijais remdamasis, teismas turi paskirti konkrečią baudą. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kolegija, įvertinusi ieškovo veiksmus nesąžiningai pareiškiant ieškinį bei tą aplinkybę, kad nagrinėjant bylą teisme jis neturėjo profesionalaus atstovo, jis yra fizinis asmuo, laiko, kad 8 000 Lt suma pagal Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygį ir asmenų gaunamas pajamas yra per didelė, todėl sprendžia, kad yra pakankama 4 000 Lt bauda.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat reiškė reikalavimą pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas žiaurų ir nepagrįstą baudimą – psichologinį smurtą – siekia neleisti apeliantui R. S. ginti pažeistas civilines teises, kai atsakovo Lietuvos valstybės valdžią vykdantys teismai ir teisėjai neatlygintinai „nacionalizavo“ teisėtai ir už pinigus įgytą žemės sklypą, esantį prie nuosavybės teise priklausančio pastato. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, tikrina tik tuos apelianto argumentus ir sprendžia dėl tų reikalavimų, kurie yra susiję su skundžiama nutartimi. Kadangi šis apelianto reikalavimas nėra susijęs su apeliacijos dalyku, kolegija dėl jo nepasisako (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartį pakeisti ir skirti ieškovui R. S. 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą.

TeisėjaiArtūras DriukasDanutė GasiūnienėDanutė Milašienė