- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- 2-3237-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01986-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- BUAB „Trys lėkštės“
- Atsakovas
- D. G., I. B., A. S., A. G., UAB ,,Crystal solution“
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Trys lėkštės“ ieškinį atsakovams: D. G., I. B., A. S., A. G., UAB ,,Crystal solution“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB „Trys lėkštės“ (toliau - ir ieškovė), atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos „Sekmė“ (toliau - ir bankroto administratorė), 2018 10 17 kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu (t.2,b.l. 59) ir prašė priteisti ieškovei BUAB „Trys lėkštės“ iš atsakovės A. S. 39 784,60 Eur žalos atlyginimą, solidariai iš atsakovo iš I. B. 24 357,44 Eur; iš atsakovo A. G. 24 310,29 Eur; iš atsakovo D. G. 24 310,29 Eur, iš UAB ,,Crystal solution“ 3 922,69 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. 2020 05 07 sprendimu Vilniaus apygardos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Crystal Solution“ 3 922,69 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2017 09 20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, priteisė iš atsakovo I. B. 47,15 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė bei priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Crystal Solution“ 88 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo I. B. 15 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
3. Ieškovė padavė apeliacinį skundą (t. 4, b.l.36-52), kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka 2020 05 07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A- 299-1120/2020 panaikino šioje byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2019 05 23 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 05 23 sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas 2020 05 07 nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės nemokumo data yra 2015 09 30 yra neabejotina. Nurodė, kad pradelstų įsipareigojimų turėjimas, kol šie pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės bendrovės turto, ar nuosavo kapitalo sumažėjimas patys savaime nereiškia, kad įmonės būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytas nemokumo sąlygas. Reikšmingos faktinėmis aplinkybės, laikė tai, kad ieškovė, vykdžiusi maitinimo paslaugų veiklą prekybos centre „Ozas“, nuo 2015 09 30 nebeturėjo patalpų šiai savo veiklai vykdyti, taip pat nebeturėjo darbuotojų, kurios leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad veiklos nebevykdanti ieškovė nuo 2015 09 30 nebeturėjo galimybių vykdyti savo įsipareigojimų. Priimdamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal 2014 m. balanso duomenis ieškovės veikla 2014 metais buvo nuostolinga, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto (1 t., b. l. 21) ir sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes dėl nebevykdomos veiklos, teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl ieškovės nemokumo 2015 09 30. Taip pat pažymėjo, kad net jeigu, kaip teigia ieškovė, ji buvo nemoki jau 2014 10 02 vadovų delsimas inicijuoti bankroto bylą nesukėlė žalos ieškovei, nes ieškovės įsipareigojimai kreditoriams iki bankroto bylos iškėlimo ženkliai sumažėjo. 2014 metais ieškovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 69 612,20 Eur, o bankroto byloje patvirtinta finansinių reikalavimų už 39 784,60 Eur. Nurodė, kad žala yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, o pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį žala yra padidėję bendrovės įsipareigojimai kreditoriams dėl delsimo inicijuoti bankroto bylą, nenustačius kreditorinių reikalavimų padidėjimo, civilinė atsakomybė už delsimą inicijuoti bankroto bylą netaikytina. Todėl apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovė faktiškai nemoki buvo jau 2014 10 02, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetė kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
5. Kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl priteistos žalos už pareigos inicijuoti ieškovės bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) neteisėtumo ir nepagrįstumo apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta. Atsakovai UAB „Crystal Solution“ ir I. B., iš kurių buvo priteista dalis ieškovės prašomos priteisti žalos, apeliacinių skundų nebuvo pateikę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama ieškovės bankroto administratorės pateikto apeliacinio skundo ribų, padarė išvadą, kad keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pasisakydamas dėl įmonės valdymo organų pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2017 02 14, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2017 02 01nutarčiai, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas įmonės valdymo organai privalėjo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, šiuo atveju per teismo 2017 02 01 nutartyje nustatytą 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo, šiuo atveju laikotarpiu nuo 2017 02 14 2017 03 01.Pagal ĮBĮ (redakciją, galiojusią nuo 2017 01 01 iki 2017 07 01) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įmonės valdymo organai privalėjo įmonės turtą administratoriui perduoti pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, o sudaryti tokį balansą ir spręsti apie tai, koks įmonės turtas teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis turėjo būti perduotas bankroto administratoriui įmanoma tik remiantis finansiniais įmonės veiklos dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai A. S. ir A. G., baigdami savo kaip ieškovės vadovės ir akcininko pareigas, įvykdė jiems kylančias prievoles dėl įmonės dokumentų perdavimo. Nebebūdami ieškovės valdymo organais, šie atsakovai nedisponavo įmonės dokumentais tuo momentu kai įmonei buvo iškelta bankroto byla todėl ne tik neturėjo, bet ir objektyviai negalėjo perduoti įmonės turto ir dokumentų bankroto administratorei (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), todėl minėti atsakovai nėra tinkami atsakomybės subjektai už šios pareigos pažeidimą. Buvę vadovai I. B. ir D. G. bankroto administratorei dokumentų taip pat neperdavė neperdavė.
7. Nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teismo 2020 09 14 teismo posėdyje iš naujo ieškovės atstovas remdamasis Apeliacinio teismo nustatytomis aplinkybėmis, prašė ieškinį dalyje, kurioje byla gražinta Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo tenkinti, priteisti iš buvusių ieškovės vadovų I. B. ir D. G. solidariai 24 357 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog prašomą priteisti sumą sudaro: 10 676,26 Eur, per vienerius metus gautinų sumų, 583,87 Eur piniginių ekvivalentų ir 13 050,26 Eur ilgalaikio nematerialaus turto praradimą.
8. Ieškinio reikalavimų dalyje kurioje žalos buvo reikalaujama iš A. S. ieškovės atstovas nebepalaikė, nurodė, kad remiantis apeliacinės instancijos teismo nutartimi už žalą gali būti atsakingi tik I. B. ir D. G. neišsaugoję ir neperdavę įmonės dokumentų ta aplinkybė, kad A. S. yra perdavusi įmonės dokumentus ieškovės akcininkei UAB „Crystal Soliution“, kad jos vadovavimo laikotarpiu įmonės įsiskolinimas kreditoriams sumažėjo atleidžia ją nuo civilinės atsakomybės.
9. Atsakovai I. B. ir D. G., būdami tinkamai, pagal civilinio proceso nuostatas, informuoti apie posėdžio vietą ir laiką į teismą neatvyko. I. B. nebuvo pateikęs ir atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
10. Atsakovas D. G. atsiliepime į pradinį ieškinį (b.l. 84-88, 1 tomas) buvo nurodęs, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teigė, jog buhalteriniai įmonės dokumentai ir turtas jam nebuvo perduoti, kad perkant įmonę jam nebuvo nurodyta, jog įmonė turi kokio nors turto, suprato, jog perka tuščią įmonę. Jokio įmonės turto jam nebuvo perduota, todėl neturėjo pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Nustatyta, jog ieškovė UAB „Trys lėkštės“ buvo įsteigta ir jos įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 2014 02 20. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė vertėsi kavinių (visuomeninio maitinimo) verslu, tam tikslui buvo sudariusi patalpų kavinei, esančių prekybos centre „Ozas“, nuomos sutartį su UAB „Ozantis“, bei statybos rangos sutartį su UAB „Tondas“, dėl patalpų remonto, o veikti kavinė pradėjo baigus įrengti patalpas, 2014 m. lapkričio mėn.
12. Vienintelė Registrų centrui pateikta finansinė ataskaita tai trumpas balansas sudarytas 2014 12 31 (t.1,b.l 21) datai, už septynis mėsius nuo įstatų registravimo Juridinių asmenų registre dienos veiklos pradžios.
13. Byloje pateiktais Juridinių asmenų registro duomenimis (t.1, bl.17-20) UAB „Trys lėkštės“ įmonės vadovo pareigas nuo 20140220 iki 20140811 ėjo A. G., nuo 20140811 iki 20160219 - A. S., nuo 20160219 iki 20160613 - I. B., o nuo 20160613 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo D. G.. Tačiau pagal byloje pateiktą VSDFV pažymą (t.1,bl. 66) matyti, jog iš tikrųjų A. S. UAB „Trys lėkštės“ dirbo nuo 2014 08 01 iki 2015 20150905 (t.1,b.l. 65,). Įmonės akcininku nuo 2015-07-01 iki 2016-02-17 buvo UAB „Crystal soliution“ (b.l. 17-20, 1 tomas), kuriam 2015 09 05 A. S. dokumentų perdavimo aktu (t.1, b.l.65) perdavė UAB „Trys lėkštės“ registravimo pažymėjimą, įmonės įstatus, apvalų antspaudą pirkimų ir pardavimų dokumentus nuo 2014 02 20 iki 2015 09 05, kasos knygą, Sodros ir darbuotojų dokumentus, sutartis nuo 2014 02 20 iki 2015 09 05 įsakymus ir jų registravimo žurnalą, priešgaisrinės ir darbų saugos dokumentus, banko sąskaitų išrašus nuo 2014 02 20 iki 2015 09 05. Minėtą dokumentų priėmimo - perdavimo aktą pasirašė, tuo metu vienintelio UAB „Trys lėkštės“ akcininko UAB „Crystal solution“ direktorius A. G.. 2016 01 04 Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1,bl.143,144) UAB „Crystal solution“ visas UAB „Trys lėkštės“ akcijas pardavė UAB „Sun Logistika“, o 2016 02 07 UAB „Trys lėkštės“ dokumentų perdavimo aktu UAB „Sun Logistika“ buvo perduoti visi UAB „Trys lėkštės“ buhalteriniai dokumentai. Dokumentus priėmė tuometinis UAB „Sun Logistika“ direktorius I. B..
14. 2017 02 01 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 02 14, Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ir ministerijos (toliau – VMI) ieškinį UAB „Trys lėkštės“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė MB „Sekmė“. Minėtoje nutartyje teismas nustatė tokias toliau įvardijamas faktines aplinkybes. Įmonė skolinga VMI – 1 407,94 Eur. Kadangi UAB „Trys lėkštės (atsakovas bankroto byloje) nepateikė teismui atsiliepimo bei reikalaujamų dokumentų, teismas nurodė neturįs jokių aktualių duomenų įvertinti įmonės finansinę padėtį ar valdomą turtą. Teismas nurodė, kad VMI įsiskolinimas susidarė nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Atsakovui taikytos priverstinio pobūdžio priemonės buvo neveiksmingos. Teismui buvo pateiktas antstolio D. T. 2016 12 05 išieškojimo negalimumo aktas, kuriuo konstatuojama, jog skolininkas neturi apdraustųjų asmenų, registracijos adresu nevykdo veiklos, skolininko turto nenustatyta, taip pat nenustatyta įmonės pajamų bei turtinių teisių, iš kurių galima būtų išieškoti skolą. Viešųjų registrų duomenimis, atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Viešai prieinamais duomenimis skola VSDFV nutarties priėmimo metu buvo 1 116,08 Eur, įsiskolinimas VMI išlieka 1 407,94 Eur.
15. Vilniaus apygardos teismo 2017 06 14 nutartimi ieškovės buvusiam vadovui D. G. buvo paskirta 100 Eur bauda už teismo įpareigojimo, nurodyto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartyje, nevykdymą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą
Dėl žalos kreditoriams
16. Byloje nėra ginčo, kad pagal 20141231 balansą įmonės viso turto vertė buvo 217 267 Lt ( 62 924,87 Eur). Tame tarpe: 24 360 Lt (7055,14 Eur) vertės atsargos; 36 863 Lt (10 676,26 Eur) vertės gautinos sumos; 2016 Lt (583,87 Eur) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 103 284 Lt (29 913,11 Eur) kitas trumpalaikis turtas; 50 744 Lt (14696,48 Eur) nematerialus turtas.
17. 2014 m. balanse nurodytą 103 284 Lt (29 913,11 Eur) kitą trumpalaikį turtą sudarė kavinės įranga: indai, virtuvės technika, kompiuterinė technika ir kt. Byloje pateiktas 2015 08 03 vienintelio įmonės akcininko vadovo A. G. sprendimas (t.1,b.l. 140), kuriuo buvo nuspręsta parduoti įmonės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, įmonės vadovė A. S. įpareigota sudaryti parduodamo turto sąrašą ir viešai paskelbti apie turto pardavimą specializuotuose skelbimuose. Rašytiniai įrodymai PVM sąskaitos faktūros (t.1, b.l.158-160) patvirtina, jog parduotą įmonės trumpalaikį turtą sudarė virtuvės įranga, reikalinga įmonės pagrindinei veiklai vykdyti. Turtas parduotas UAB „Dakma“ (b.l. 158-160, 1 tomas). Minėtas turtas buvo įkeistas Grigiškių kredito unijai, kuri įmonei pagal 2014 07 03 paskolos sutartį Nr. 14-00075 (t.1,b.l. 161-166) buvo suteikusi 86 000 Lt (24 907 Eur ) paskolą, todėl pardavus turtą už 14 003,94 Eur sumą, šios už įrangą gautos lėšos (t.1,b.l. 157) buvo pervestos įkaito turėtojui Grigiškių kredito unijai (b.l. 161-170, 1 tomas).
18. Balanse nurodytas 24 360 Lt (7055,14 Eur) atsargas sudarė įvairūs maisto produktai ir kitos prekės skirtos parduoti. Byloje nėra ginčo, jog įmonė vykdė kavinės veiklą, todėl atsargos buvo sunaudotos įmonės veikloje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – patiekalų pardavimų pagal kategorijas ataskaitos (t.3, b.l. 15-34), banko sąskaitos išrašai (t.3,b.l. 73-208), patvirtina, jog 2015 metais įmonėje buvo vykdoma veikla ir įmonės nemokumo momentui atsargų, kurios buvo nurodytos 2014 metų balanse neliko arba vykdant akcininko direktoriaus A. G. 2015 08 28 sprendimą jos buvo gražintos tiekėjams
19. Balanse nurodytas 36 863 Lt (10 676,26 Eur) gautinas sumas sudarė į balansą įtraukta pridėtinės vertės mokesčio permoka, kurią įmonė turėjo gauti už ilgalaikį turtą. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja 2019 05 03 posėdyje (t.4,b.l.5-9) apklausta J. Z., kuri nurodė, jog dirbo įmonėje buhaltere nuo 2015 metų pradžios iki 2015 metų rugsėjo mėn., kai buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, parengė įmonės 2014 metų balansą ir minėtą 36 863 Lt (10 676,26 Eur) sumą įtraukė kaip gautiną, taip pat nurodė, jog įmonei iš tos sumos pavyko atgauti apie 3 500 Eur, iš kurių jai buvo sumokėtas atlyginimas, kur panaudota likusi suma neatsiminė, didelė tikimybė, kad atgauta suma buvo panaudota atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais, nes kaip matyti iš patikslinto kreditorių sąrašo darbuotojai bankroto byloje kreditorinių reikalavimų nepateikė. Dėl tos pačios priežasties tikėtina, jog ir balanse nurodyti 2 016 Lt (583,87 Eur) pinigai ir pinigų ekvivalentai buvo sunaudoti įmonės veikloje prekėms įsigyti arba atlyginimams išmokėti.
20. Tačiau byloje nėra patikimų duomenų kas sudarė ir kur buvo panaudotas ilgalaikis nematerialus turtas 13 050,26 Eur sumai. 2020 05 07 nutartyje Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad bendrovės dokumentai galėjo būti prarasti dėl I. B. ir (arba) D. G. veiksmų ir būtent šiems atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad ne dėl jų veiksmų prarasti ieškovės dokumentai ir (ar) turtas. D. G. ir I. B. turi pareigą pateikti duomenis apie jų vadovavimo metu buvusį ieškovės turtą, įrodyti, kad jie ieškovės turto (ar jo dalies) neprarado ir nėra teisinių pagrindų jų deliktinei atsakomybei kilti. Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovui I. B. ieškovės dokumentai buvo perduoti, bet byloje nėra duomenų, kad jis įmonės dokumentus perdavė D. G., kuris perėmė vadovo pareigas neišsireikalavęs minėtų dokumentų abu šie atsakovai solidariai atsakingi už situaciją, kurioje nėra galimybės išsiaiškinti įmonei priklausančio nematerialaus turto 13 050, 26 Eur sumai sudėties, jo panaudojimo įmonės veikloje, nėra galimybės iš šio turto patenkinti dalies kreditorių reikalavimų. Todėl kaip 2020 05 07 nutartyje nurodė Lietuvos apeliacinis teismas šių atsakovų atžvilgiu yra pagrindas remtis contra spoliatorem (prieš pažeidėją) taisykle, t. y. prezumpcija, kad, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę ir priteisti šia sumą iš abiejų paskutinių vadovų solidariai.
Motyvuojamoji dalis
Remiantis išdėstytu ieškinio pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš BUAB „Trys lėkštės“ naudai solidariai iš atsakovų I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 050, 26 Eur (tryliką tūkstančių penkiasdešimt eurų 26 ct) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo dienos (2017-09-20) iki teismo sprendimo visiško. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.