Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės I. A. atstovui advokatui Edmundui Rusinui, atsakovui A. T., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. A. patikslintą ieškinį atsakovams – A. T. bei K. T. – dėl iškeldinimo iš užimamų gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo, išvadą byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai atsiliepimo į jiems pareikštą patikslintą ieškinį nepateikė.

Atsakovė K. T. neatvyko į teismo posėdį, nors apie jį jai pranešta tinkamai. 2015 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad viską teismui paaiškino sutuoktinis. Iki varžytinių jie turėjo ginčo turtą 13 metų, dabar nori jį iš ieškovės atpirkti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje išdėstytą poziciją. Teisės aktais vaikų gyvenamąją vietą užtikrinti nustatyta pareiga tėvams. Jei tėvai negalėtų vykdyti šios pareigos, tokią pareigą įgyvendintų institucijos. Taigi, atsakovams negalint užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams gyvenamosios vietos po iškeldinimo, tai darytų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovai užtikrino, kad ir po iškeldinimo minėtą savo pareigą vaikams vykdytų, kritiniu atveju keltųsi gyventi pas atsakovo A. T. tėvus į Kelmę. Abu tėvai yra atsakingi ir gyvenamoji vieta nepilnamečiams vaikams bus užtikrinta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. K068199 ieškovė I. A. įsigijo atsakovams – A. T. ir K. T. – priklausantį turtą: mėgėjų sodų paskirties 0,0582 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 118,85 m² bendro ploto sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24 m² užstatyto ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, kanalizacijos šulinį (3 vnt.), stoginę, kiemo aikštelę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Atsakovai liko šiame turte gyventi kartu su savo nepilnamečiais vaikais: T. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jie ieškovei išreiškė pageidavimą išsipirkti ieškovės varžytynėse įsigytą turtą, todėl 2016 m. spalio mėnesį šalys pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už 30000 Eur parduoti, o atsakovai pirkti minėtą turtą, pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ir visiškai atsiskaityti iki 2016 m. lapkričio 11 d. Sutarties pasirašymo dieną atsakovas ieškovei sumokėjo 2000 Eur. Iki nustatyto termino šalys pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė ir, ieškovei pasiūlius, terminas buvo pratęstas iki 2017 m. sausio 1 d. Tačiau ir tada atsakovai su ieškove neatsiskaitė.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis). Remdamasis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad ieškovė, būdama ginčo turto savininkė, turi teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš jai nuosavybės teise priklausančio turto.

Pareikštas ieškinys yra daiktinis teisinis reikalavimas, savo esme – negatorinis ieškinys, pareikštas dėl teisės naudotis turtu suvaržymo. Reikalavimo esmę sudaro tai, kad ieškovė I. A., būdama ginčo buto savininke, prašo iškeldinti atsakovus, kuriems prieš tai priklausė turto nuosavybė, – A. T. bei K. T. – iš jai priklausančio turto. Ieškovės teisės varžomos tuo, kad atsakovai naudojasi turtu, o ieškovė, būdama teisėta turto savininkė, juo negali naudotis ar disponuoti savo nuožiūra. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pareiškęs reikalavimą dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, savininkas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas; antra, kad jo teisės yra pažeistos (šiuo atveju, kad turtu naudojamasi be savininko sutikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001). Tai, kad atsakovai gyvena ginčo turte be ieškovės sutikimo, patvirtina tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek šalių paaiškinimai. Ieškovė geranoriškai sutiko, kad atsakovai nupirktų jos turtą, pasirašė su jais preliminariąją sutartį, tačiau atsakovai savo prievolės ieškovei nevykdė – sutartos kainos susitartu terminu nesumokėjo, todėl pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Neįvykdę ieškovei prievolės atsakovai, kaip nustatyta byloje, toliau gyvena ieškovei priklausančiame turte ir juo naudojasi. Kaip teisėta savininkė, ieškovė nesutinka, kad atsakovai ir toliau gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame turte, taigi atsakovai ginčo butu naudojasi be ieškovės sutikimo, neteisėtai, ir taip pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Darytina išvada, jog ieškovė įrodė negatorinio ieškinio faktą ir tenkinimo sąlygas – ieškovė yra ginčo objekto savininkė ir jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovas A. T. neprieštaravo ieškinio tenkinimui, tik prašė, kad būtų nustatytas 1,5 mėnesio terminas išsikėlimui, kadangi tikisi už šiuo metu parduotą butą per dvi savaites gauti pinigus, atsiskaityti su ieškovei ir likti gyventi ginčo turte. Atsakovė K. T. 2015 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje nurodė, jog visiškai palaiko savo sutuoktinio poziciją.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sutinka atsakovams parduoti ginčo turtą, tačiau jie vengia atsiskaityti, todėl jai neliko kitos išeities kaip ginti savo teisę iškeldinant atsakovus iš jai nuosavybės teise priklausančio turto.

Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, kurią skyriaus atstovė palaikė teismo posėdyje, nurodyta, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, o šio įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Institucijoms tokia pareiga atsiranda tada, kada tėvai vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Todėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija iš VšĮ Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų į krizinę situaciją patekusioms motinoms su vaikais perka laikino apgyvendinimo paslaugas. Laikino apgyvendinimo paslaugos teikiamos pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Jei K. ir A. T. šeima būtų iškeldinta iš užimamų gyvenamųjų patalpų, motina kartu su nepilnamečiais vaikais turėtų galimybę pasinaudoti laikino apgyvendinimo paslauga. Atstovė taip pat pažymėjo, kad atsakovai yra atsakingi ir gyvenamoji vieta nepilnamečiams vaikams bus užtikrinta, kritiniu atveju keltųsi gyventi pas A. T. tėvus į Kelmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus su nepilnamečiais vaikais bei kitus kartu gyvenančius asmenis iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), tenkintinas, nes yra pagrįstas ir įrodytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į ieškovės atstovo bei atsakovų nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga atidėti sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą 1 mėnesio laikotarpiui. Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje atsakovas A. T. nurodė, jog atsiskaityti su ieškove 3 mėnesių terminas būtų optimalus, tačiau šiam terminui praėjus prievolės neįvykdė, todėl terminas nustatytinas toks, dėl kurio sutiko ieškovės atstovas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovų 2200 Eur netesybas. Ieškovės atstovas teismui paaiškino, kad preliminariojoje sutartyje numatytos baudos ieškovė nereikalauja, netesybų už laikotarpį po ieškinio padavimo teismui dienos neskaičiuoja, tik prašo 2200 Eur netesybų sumos, kuri padengtų ieškovės nuostolius, atsiradusius dėl atsakovų įsipareigojimų nevykdymo. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, šalių sudarytos preliminariosios sutarties 7.4 punkte numatyta, kad, jeigu sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdomos jos sąlygos dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas privalo ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 12 d. išsikelti iš parduodamo turto ir atlaisvinti jį, o 7.4.1 punkte nurodyta, kad, pirkėjui neišsikėlus iš turto iki sutarties 7.4 punkte nurodyto termino, pardavėjui pareikalavus, pirkėjas moka po 50 Eur netesybas už kiekvieną uždelstą išsikraustyti dieną. Šalių susitarimu galutinis atsiskaitymo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. sausio 1 d., todėl pagrįstai ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 2200 Eur netesybas už 44 dienas, apskaičiuodama jas už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino pasibaigimo 2017 m. sausio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos 2017 m. vasario 14 d. Taigi jos ieškovei taip pat priteistinos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 81 Eur žyminį mokestį ir patirtas 847 Eur išlaidas advokato pagalbai, taigi šioje byloje ji patyrė 928 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 464 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 263-268, 270, 284, 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus: A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais: T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini), bei kitus kartu gyvenančius asmenis su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys, kanalizacijos šulinys (3 vnt.), stoginė, kiemo aikštelė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų: A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio netesybas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 464 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 464 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovei I. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėti 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.