- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- A17.-662-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00137-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- R. S.
- Nukentėjusysis
- O. S.
teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini) mstl., Vilniaus r. sav., administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2018 m. gruodžio 17 d., apie 19.23 val., būdamas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) mstl., Vilniaus r. sav., iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini) žinomai melagingai pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu Nr. 112, kad jo žmona O. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neleidžia jam telefonu bendrauti teismo nutartyje nurodytu laiku nuo 19.00 val. iki 20.00 val. su jų bendrais mažamečiais vaikais. Atvykus policijos pareigūnams adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje O. S. pateikė pokalbio garso įrašą, kad pranešėjas jau bendravo su savo dukra jam nurodytu laiku, o sūnus bendrauti nenorėjo, todėl daugiau į jo skambučius neatsiliepia. Tokiais savo veiksmais R. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad teismo nutartimi jam buvo nustatytas bendravimo su vaikais laikas. Jis 18.00 val. paskambino ir pabendravo su dukra. Po to jis paprašė pakviesti prie telefono sūnų, tačiau jis atsakė, kad nenori su juo bendrauti. Po 19.00 val. jis vėl paskambino, norėdamas pabendrauti su vaikais, tačiau jo žmona O. S. pasakė, kad jis su vaikais jau pasikalbėjo, nors teismo sprendime yra nurodyta, kad jis su savo vaikais gali bendrauti nuo 18.00 val. iki 20.00 val. neribotai. R. S. taip pat nurodė, kad vaikų išlaikymui iš jo yra priteista po 150 eurų kiekvienam vaikui. Jis yra neįgalus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes jo niekas nenori priimti į darbą. Per mėnesį jis gauna 216 eurų dydžio pašalpą, kurios pusę paima buvusi žmona vaikų išlaikymui. Visos priteistos išlaikymo vaikams sumos jis mokėti negali, nes neturi tiek pajamų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, buvusi žmona neleidžia jam bendrauti su vaikais, nuteikinėja vaikus prieš jį, keikiasi prie vaikų, grasina jį pasodinti į kalėjimą. Dėl sprendimo vykdymo, kuris šiuo metu yra apskųstas apeliacine tvarka, jis jau kreipėsi į antstolius.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu R. S. nurodė, kad viską paaiškins teisme (b.l. 3).
Liudytoja O. S. teismo posėdyje paaiškino, kad R. S. yra jos sutuoktinis, su kuriuo šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Jie turi tris nepilnamečius vaikus. Pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką jis gali pasikalbėti su vaikais nuo 19 val. iki 20 val. Jeigu jos nebūna namuose, ji atsako į R. S. skambučius ir sako, kad perskambins jam, kai bus namuose. Nagrinėjamo įvykio dieną jis bendravo su vaikais ir ji leido jam su jais pasikalbėti. Tik dukra nori bendrauti telefonu su tėvu, yra dar 2 metų dukra, bet ji yra mažas vaikas, griebia ragelį. Sūnus su tėvu bendrauti nenori. Liudytoja nurodė, kad ji vykdo teismo sprendimą ir visada R. S. leidžia matytis ir bendrauti su vaikais teismo sprendimo nustatytu laiku. Nagrinėjamo įvykio dieną pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai ir paaiškino, kad juos iškvietė jos buvęs sutuoktinis, nes ji neva neleidžia jam bendrauti su vaikais. Tuomet policijos pareigūnai įsijungė kameras ir pasikalbėjo su vaikais. Vaikai pasakė, kad nenori kalbėtis su tėvu, tik dukra nori su juo bendrauti. Ji taip pat tą patį pasakė pareigūnams. Visas šis pokalbis buvo filmuojamas pareigūnų. Ji kiekvieną pokalbį su vyru įrašinėja. Iš viso buvo keturi buvusio vyro skambučiai ir vienas pokalbis truko apie valandą laiko, su vyru bendravo trejų metų dukra Karolina. Pokalbio metu telefonas buvo duotas sūnui, jis pasakė kelis žodžius tėvui ir grąžino telefoną, nes daugiau kalbėtis nenorėjo. Jos buvęs sutuoktinis tokiu būdu pastoviai ją terorizuoja. Per Kalėdas jis paskambino ir pasikalbėjo su dukra, o paskui iškvietė pareigūnus dėl to, kad ji neva neleido jam bendrauti su vaikais. Pagal R. S. skambučius pareigūnai atvyksta pas ją į namus tikrinti jos blaivumo. Dėl tokio buvusio sutuoktinio elgesio liudytoja prašo imtis priemonių. Liudytoja taip pat nurodė, kad sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra neįsiteisėjęs, nes jis yra apskųstas apeliacine tvarka.
R. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje, byloje taip pat grindžiama:
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad Bendrajam pagalbos centrui 2018 m. gruodžio 17 d., 19.24 val. iš telefono numerio +370 (duomenys neskelbtini) paskambinęs R. S. pranešė apie tai, kad jo buvusi žmona O. S. nevykdo teismo sprendimo, pagal kurį kasdien nuo 19 val. iki 20 val. pranešėjas turi teisę kalbėtis su poros dviem mažamečiais vaikais. Pranešėjas prašė patikrinti, ar vaikai prižiūrimi, nes įtaria, kad moteris gali kažkur išsiruošti ir palikti vaikus be priežiūros. Prašo tokiu atveju su juo susisiekti (b.l. 4);
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Veiklos skyriaus tyrėjo M. G. 2018 m. gruodžio 17 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 17 d., apie 19.26 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, pranešėjo buvusi žmona O. S. nevykdo teismo sprendimo, pagal kurį kasdien nuo 19 iki 20 val. pranešėjas turi teisę kalbėtis su poros dviem mažamečiais vaikais. Pranešėjas prašo patikrinti, ar vaikai prižiūrimi, nes įtaria, kad moteris gali kažkur išsiruošti ir palikti vaikus be priežiūros. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko O. S., kuriai buvo paaiškinta, kad R. S. pranešė policijai, kad ji nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia nuo 19 iki 20 val. bendrauti vaikams su tėvu. O. S. pateikė garso įrašą, darytą jos telefone, kad 2018 m. gruodžio 17 d., apie 19.03 val. į jos mobilų telefoną skambino R. S. iš tel. Nr. 370 (duomenys neskelbtini) ir telefonu bendravo su vaikais (K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini)) apie 4 minutes ir 28 sekundes. Aiškinantis situaciją į O. S. telefoną skambino R. S., tačiau vaikai nenorėjo daugiau kalbėti su tėvu. Telefonu R. S. buvo paaiškinta, kad bus surašytas tarnybinis pranešimas dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, nes melagingai pranešė apie teismo sprendimo nevykdymą, kadangi jis su vaikais telefonu bendravo (b.l. 5);
- Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais pranešimų skambučių garso įrašais, patvirtinančiais, jog R. S. 2018 m. gruodžio 17 d., 19.08 val. skambino bendrajam pagalbos centrui bei pranešė apie tai, kad žmona palieka judviejų vaikus ir išvažiuoja iš namų iki ryto. Jis prašė žmonos leisti pasiimti vaikus, kol jos nebus namuose, bet ji neleidžia. Atsakydamas į operatoriaus klausimą R. S. nurodė, kad žmonai išvažiavus iš namų, vaikai liktų su jos tėvu ir seserimi, jie nebūtų palikti vieni. Operatorius nurodo, kad jeigu vaikai nebus palikti namuose vieni, tai jis nemato čia jokios problemos, o jeigu žmona nevykdo teismo sprendimo dėl tėvo bendravimo su vaikais nustatytu laiku, tai jis dėl to turi kreiptis į teismą dėl išaiškinimo ar kitas institucijas.
- 2018 m. gruodžio 17 d., apie 19.20 val. R. S. vėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad tikriausiai nori išsikviesti patrulį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes žmona O. S. nevykdo teismo sprendimo, nekelia telefono ragelio arba meta ragelį. Su dukra jis pasikalbėjo, o su berniuku negali pasikalbėti. Pagal teismo sprendimą jis turi teisę bendrauti su vaikais nuo 7 iki 8 val. vakaro. Jis žino, kad žmona kažkur išsiruošė išeiti ir prašo su juo susiekti, jeigu vaikai bus palikti be priežiūros, kad jis galėtų atvažiuoti ir juos pasiimti.
Byloje taip pat yra pateiktas 2018 m. gruodžio 17 d., 19.04 val. įrašytas R. S. pokalbis su vaikais bei su žmona O. S., kuris truko 4 minutes ir 28 sekundes. Šio pokalbio metu R. S. iš pradžių kalbasi su dukra K., klausinėja, ką ji veikė, po to paprašo, kad ji telefoną duotų sūnui M.. Po to kalbasi su sūnumi M. ir pokalbio eigoje sūnus pasako, kad mama ruošiasi važiuoti į darbą ir po to jų pokalbis nutrūksta. Tada telefoną paima dukra K., kurios jis prašo perduoti telefoną mamai. Jis prašo O. S. duoti jam vaikus pabendrauti, jeigu ji išvažiuoja. Ji atsako, kad jis jau pabendravo. Tuomet R. S. klausia, su kuo bus palikti jo vaikai. Moteris atsako, kad vaikai bus palikti su tais, su kuo ji kartu gyvena. Tada R. S. klausia jos, kada ji ketina sugrįžti, nes ji palieka jo vaikus ir jam tai rūpi. Moteris atsako, kad ji neprivalo prieš jį atsiskaitinėti ir siūlo jam kviesti policiją, o dabar neturi laiko su juo kalbėti, nes ruošiasi išeiti (b.l. 8).
Teismui taip pat buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimas, kuriuo santuoka tarp R. S. ir O. S. buvo nutraukta. Šalių nepilnamečių vaikų – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), dukters K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina O. S.. Sprendime taip pat nurodoma, kad skyrium esantis tėvas turi teisę bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis analogiškomis nuotolinės komunikacijos priemonėmis nuo 18 val. iki 20 val. neribotai. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir dar neišnagrinėtas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarta nustatyti laikiną R. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, kad atsakovas R. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja, be kita ko, nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, per kompiuterinę programą Skype ir pan.) kiekvieną savaitės dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val., ieškovei užtikrinant telefono ir kitų elektroninių ryšio priemonių prieigą šiuo nustatytu laiku.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. S. 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimais buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 2 dalį.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba yra nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnyje pateikta formuluotė „žinant, kad pagalba yra nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnį negalima.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis (pateiktais Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašais) yra neginčijamai nustatyta, kad R. S. 2018 m. gruodžio 17 d. du kartus skambino bendrajam pagalbos centrui. Paskambinęs bendrajam pagalbos centrui 19.08 val., jis nurodė, kad jo žmona išvažiuoja iš namų iki ryto, tačiau neleidžia jam pasiimti judviejų mažamečių vaikų. Operatoriui pasiteiravus, ar tokiu atveju vaikai namuose liktų vieni, R. S. nurodė, kad vaikus prižiūrėtų žmonos artimieji. Operatorius nurodė, kad jis nemato čia jokios problemos, nes vaikai nebus paliekami namuose vieni ir nurodė pranešėjui, kad dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, galimo nevykdymo jis gali kreiptis į kitas institucijas. Paskambinęs bendrajam pagalbos centrui antrą kartą 19.20 val. R. S. nurodė, kad jis visgi nori išsikviesti patrulį buvusios žmonos gyvenamosios vietos adresu, nes žmona nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatytos tvarkos, nekelia ragelio arba meta ragelį. Jis spėjo pasikalbėti su dukra, tačiau su sūnumi pasikalbėti negali. Pranešėjas taip pat nurodė, kad jam žinoma, jog žmona ruošiasi kažkur išeiti iš namų, todėl prašė jį informuoti, jeigu vaikai bus palikti be priežiūros.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio policijos pareigūno M. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad jiems atvykus pranešėjo žmonos gyvenamosios vietos adresu dėl galimo teismo sprendimo nevykdymo, kuriuo tėvui, t.y. pranešėjui yra nustatytas bendravimo su vaikais telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis laikas, O. S. nurodė, kad ji vykdo teismo sprendimą ir pateikė garso įrašą, darytą 2018 m. gruodžio 17 d., 19.04 val., kuriame užfiksuotas pranešėjo ir jo mažamečių vaikų – sūnaus M. ir dukters K. pokalbis, kuris truko 4 minutes ir 28 sekundes. Iš teismui pateikto šio pokalbio garso įrašo matyti, kad pranešėjas bendravo tiek su dukra, ties sūnumi, tačiau pokalbio metu iš sūnaus sužinojęs, jog mama ruošiasi išeiti iš namų į darbą, prašė vaikų perduoti telefono ragelį mamai bei pradėjo klausinėti O. S., kada ji ketina grįžti namo ir su kuo bus palikti jo nepilnamečiai vaikai. O. S. nurodžius, kad čia ne jo reikalas, kada ji ketina grįžti, o vaikai bus palikti su suaugusiais, pasiūlė R. S. kreiptis į policiją, jeigu jam kažkas nepatinka.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja O. S. nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis pastoviai ją terorizuoja bei kviečia policijos pareigūnus be jokio pagrindo, nurodydamas, kad ji neleidžia tėvui bendrauti su vaikais ar neprižiūri vaikų. Pagal jo skambučius policija atvyksta pas ją į namus ir tikrina jos blaivumą, todėl ji prašo imtis kokių nors priemonių, kad buvęs sutuoktinis nustotų ją persekiojęs. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji vykdo teismo sprendimą ir leidžia tėvui bendrauti su vaikais. 2018 m. gruodžio 17 d. pranešėjas nustatytu laiku taip pat bendravo su vaikais telefonu, ką patvirtina jos pateiktas pokalbio garso įrašas, nes ji dabar įrašo visus pokalbius su pranešėju, kad po to nebūtų melagingai apkaltinta dėl sprendimo nevykdymo. Judviejų vaikai yra dar maži, todėl ji negali priversti jų kalbėtis su tėvu ilgiau, negu jie patys to norėtų.
Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad R. S. nuolat kviečia policijos pareigūnus savo buvusios žmonos O. S. gyvenamosios vietos adresu, kaltindamas ją alkoholinių gėrimų vartojimu bei mažamečių vaikų nepriežiūra, tačiau atvykus policijos pareigūnams pranešėjo nurodyti faktai nepasitvirtina ir jis, be kita ko, pats būna traukiamas administracinėn atsakomybėn už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą. Taigi šie duomenys tam tikru aspektu patvirtina liudytojos O. S. nurodytas aplinkybes apie nevienkartinius R. S. pranešimus policijai dėl jos veiksmų ir pan., dėl ko ji yra policijos pareigūnų dažnai tikrinama.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad R. S. kaltė, padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, kadangi O. S. pateiktas pokalbio garso įrašas patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 17 d., 19.04 val. jis kalbėjosi telefonu tiek su savo dukterimi, tiek su sūnumi ir šis pokalbis truko tiek, kiek patys vaikai norėjo kalbėtis su tėvu. Mažamečių vaikų motina O. S. į tėvo ir vaikų pokalbį telefonu nesikišo ir netrukdė jiems kalbėtis. Pokalbio eigoje su vaikais sužinojęs, kad O. S. ruošiasi išeiti iš namų, R. S. pats paprašė vaikų duoti ragelį motinai bei pradėjo ją kamantinėti, kada ji ruošiasi grįžti namo bei su kuo bus palikti vaikai. O. S. nurodžius, kad mažamečiai vaikai bus palikti suaugusiųjų priežiūrai, R. S. vis tiek paskambino bendrajam pagalbos centrui, prašydamas atsiųsti buvusios žmonos gyvenamosios vietos adresu policijos patrulį, melagingai informuodamas apie tai, kad žmona nevykdo teismo sprendimo, neleidžia pasikalbėtu su mažamečiu sūnumi ir kad žmonai išėjus iš namų, judviejų mažamečiai vaikai gali būti palikti be priežiūros, nors prieš tai skambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu jis pats nurodė, kad buvusiai žmonai išėjus iš namų, jų vaikai be priežiūros nebūtų palikti. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą bei leidžia spręsti, jog byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad R. S. policijos pareigūnus kvietė tyčia, žinodamas, kad jų pagalba yra nereikalinga, todėl jis pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad problemos, susijusios su neva tinkamai nevykdomu teismo sprendimu, apskritai yra sprendžiamos be policijos pareigūnų įsikišimo, ką R. S. nurodė Bendrojo pagalbos centro operatorius, kai jis skambino į centrą pirmą kartą, todėl be reikalo kviečiant policijos pareigūnus yra eikvojami ne tik ištekliai, tačiau gaišdami laiką nereikalingam iškvietimui, policininkai gali laiku nesureaguoti į svarbesnius įvykius, kur jų pagalba iš tikrųjų yra būtina.
Už nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 200 iki 2000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis pakartotinai padarė analogišką administracinį nusižengimą, dar nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui (ANK 36 str. 1 d. 12 p.), į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. – anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka ir už kitų rūšių nusižengimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų, kita vertus, atsižvelgtina ir į R. S. paaiškinimus apie jo turtinę padėtį bei jo pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, R. S. skirtina ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
R. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095818557.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).