Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1415-651/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-21
Bylos Nr.
1-1415-651/2011
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00477-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Kaltinamasis
V. M., J. M.
Advokatai
Vaidutis Paliukas
Kategorijos
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1415-651/2011Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00477-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.4.; 1.2.14.5.2; 1.2.29.1. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadove, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre įregistruota 2003-04-28, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su žmona J. M., turėdamas išankstinį tikslą J. M. naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDFV, žinodamas Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., (Žin., 2000 Nr. 111-3574) nuostatas, kad motinystės pašalpa mokama 100% pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, ir pateikus prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-07-13 iki 2008-09-06, motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį, bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl siekdamas laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. liepos mėn. 12 d. padidintų draudžiamųjų pajamų, žinodamas apie J. M. nėštumą, tikslu iš VSDFV biudžeto J. M. naudai gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2007-12-19 sudarė su savo žmona J. M. fiktyvią darbo sutartį Nr. 18, dėl UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigų (pareigybės anksčiau nebuvo), kurioje jai buvo nustatytas neadekvatus, jos darbo krūvio neatitinkantis, 4683,48 Lt mėnesinis darbo užmokestis (išskaičius mokesčius). Po ko J. M. 2009-05-11 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42 pateikė prašymą, kuo remiantis ji įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-05 sprendimu Nr. 8.37-2900 paskirta 12285 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį 2008-07-13 – 2008-09-06 ir 2008-10-28 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-12857, jai viso nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13 apskaičiuota 133456,98 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, tačiau 2010-02-17 (Nr. 014462/10/1 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius) jai laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį 2010-02-01 - 2010-07-13 apskaičiuota ir išmokėta pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų bendra išmokėta suma (išskaičius mokesčius) 94376,16 Lt. Tokiu būdu V. M. veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su J. M. apgaule J. M. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 145750,98 Lt. (išskaičius mokesčius) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir nuo 2008-07-13 iki 2010-07-13 išmokėjus dalį šių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule J. M. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 94376,16 Lt (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, tuo padarydamas VSDFV biudžetui 94376,16 Lt. turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre registruota 2003-04-28, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, susitaręs ir bendrai veikdamas su savo žmona J. M., žinodamas, kad nustatytas mėnesinis darbo užmokestis bus neadekvatus, neatitinkantis būsimo J. M. darbo krūvio, tačiau siekdamas apgaule J. M. naudai įgyti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, jis 2007-12-19 savo parašu patvirtino 2007-12-19 fiktyvią darbo sutartį Nr. 18 apie J. M. priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini), personalo vadovės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą jai mokėti 4683,48 Lt. (išskaičius mokesčius) mėnesinį darbo užmokestį, kad J. M. įgytų didelės vertės turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

J. M. buvo kaltinama tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupėje kartu su UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 135992553, Juridinių asmenų registre įregistruota 2003-04-28, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, savo vyru V. M., turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - į motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDFV, žinodama Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., (Žin.. 2000 Nr. 111-3574) nuostatas, kad motinystės pašalpa mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, ir pateikus prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2008-07-13 iki 2008-09-06, motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 m. II ketvirtį, bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl siekdama laikotarpio nuo 2007 m. gruodžio 19 iki 2008 m. liepos 12 padidintų draudžiamųjų pajamų, žinodama apie savo nėštumą, tikslu iš VSDFV biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2007-12-19 sudarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktorium V. M. fiktyvią darbo sutartį Nr. 18, dėl UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigų (pareigybės anksčiau nebuvo), kurioje jai buvo nustatytas neadekvatus, jos darbo krūvio neatitinkantis, 4683,48 Lt, mėnesinis darbo užmokestis (išskaičius mokesčius). Po ko ji, 2009-05-11 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 42 pateikė prašymą, kuo remiantis ji įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą ir VSDFV Kauno skyriaus 2008-08-05 sprendimu Nr. 8.37-2900 paskirta 12285,00 Lt. motinystės pašalpa už laikotarpį 2008-07-13 – 2008-09-06 ir 2008-10-28 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-12857, jai viso nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13 apskaičiuota 133456,98 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, tačiau 2010-02-17 (Nr. 014462/10/1 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius) jai laikinai apribotos nuosavybės teisės į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, todėl motinystės (tėvystės) pašalpa už laikotarpį 2010-02-01 – 2010-07-13 apskaičiuota ir išmokėta pagal minimalų mėnesinį užmokestį, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų bendra išmokėta suma (išskaičius mokesčius) 94376,16 Lt. Tokiu būdu J. M. veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su V. M. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą - iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 145750,98 Lt. (išskaičius mokesčius) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ir nuo 2008-07-13 iki 2010-07-13 išmokėjus dalį šių motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 94376,16 Lt. (išskaičius mokesčius) dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 94376,16 Lt. turtinę žalą.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad susitarusi ir bendrai veikdama su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. M., žinodama, kad nustatytas mėnesinis darbo užmokestis bus neadekvatus, neatitinkantis būsimo jos darbo krūvio, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF 2007-12-19 savo parašu patvirtino 2007-12-19 fiktyvią darbo sutartį Nr. 18 apie priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą mokėti 4683,48 Lt (išskaičius mokesčius) mėnesinį darbo užmokestį, kad įgytų didelės vertės turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktorius ir savininkas, jam priklauso 76 procentai akcijų, tiek priklausė ir J. M. įdarbinimo metu. J. M. į UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigas 2007 m. gruodį buvo priimta jo iniciatyva, nes įmonė yra nuosava, todėl mano, kad yra normalu į darbą priimti žmoną, kuri iki tol dirbo policijoje, jos atlyginimas buvo nedidelis, todėl nusprendė rinktis verslą. Ji turėjo rūpintis objektų, klientų paieška, sudarinėti sutartis, sekti visus atsiskaitymus. Įmonė neturi savo teisininko, todėl J. M. ruošė raštus skolininkams, atstovavo ginčuose, ruošė akcininkų susirinkimus, rašė protokolus. Ji atliko kelių žmonių darbą. 2007-2008 m. įmonė dirbo pelningai. Tuo metu įmonėje dirbo 13-14 darbuotojų. Didžiausias atlyginimas įmonėje siekia apie 1600 Lt, o žmonos atlyginimas buvo didesnis. Mano, kad žmonos atėjimas pagerino įmonės veiklą, pelnas didėja. Žmona įsidarbino dar nežinodama, kad laukiasi. Po to, kai sužinojo, kad laukiasi, jos darbo krūvis nesumažėjo.

Kaltinamoji J. M. kalta neprisipažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įkūrė kartu su vyru, bet dirbant Kauno rajono policijoje negalėjo tinkamai rūpintis dviem vaikais, todėl 2007 m. gruodžio mėn. vyro siūlymu perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Dirbant policijoje, darbovietė buvo Garliavoje, todėl negalėdavo kada panorėjus grįžti namo pasirūpinti vaikais, o dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) darbą galėdavo planuotis pati, buvo lengvesnės sąlygos prižiūrėti vaikus, laiką skirdavo savo nuožiūra. Dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) atlikinėjo daug pareigų – ruošė sutartis, tvarkė buhalterinę apskaitą, nes darbo buvo daug ir buhalterė nespėdavo, taip pat dirbo su programa „BŪTENT“, kurią aptarnauja firma „BŪTENTA“, užsiėmė reklama, internetinio puslapio kūrimu, rūbų pirkimu. Į darbą eidavo kiekvieną dieną, iki paskutinės dienos iki išeinant į dekretą t.y. iki 2008 m. liepos 11 d. Trečiasis vaikas gimė 2008 m. liepos 13 d. Kuomet darbinosi, nežinojo, kad laukiasi, nes tai buvo neplanuotas vaikas.

Kaltinimai V. M. ir J. M. buvo grindžiami šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Liudytoja N. Ž. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. 2007-2008 m. neteko kartu dirbti su J. M., nes tuo metu buvo dekrete. Dirbo vadybininke pusę etato, darbas buvo įvairus, tačiau daugiausia padėdavo buhalteriui su buhalterine programa „BŪTENT“. Buhalteris dirbo ne pilnu etatu, ji pati buvo kaip pagalbinė darbuotoja, apskaitos nevesdavo. Už pusę etato ant popieriaus jos atlyginimas buvo 1000 Lt.

Liudytojas E. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2008 m. gegužės mėn. montuotoju, atlieka vėdinimą kondicionavimą. Dirba pusę etato pagal iškvietimą, gauna 360 Lt atlyginimą. Su darbu supažindino direktorius V. M., o J. M. išduodavo medžiagas, paskirstydavo žmones į objektus, dirbdavo su popieriais, bet jis pats į jos darbą nesigilino.

Liudytoja E. I. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba buhaltere nuo įmonės įkūrimo, t.y. nuo 2003 m. Iš įmonės akcininkų yra mačiusi tik direktorių, jis supažindino su žmona, po to po truputį priėmė žmonių ir įmonė pradėjo vykdyti savo veiklą. Dirba puse etato, kadangi dar dirba ir kitoje įmonėje. Dirbti jai padėjo direktoriaus žmona J. M., ji suvesdavo daug įvairių dokumentų, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, dirbo su programa „BŪTENT“, paruošdavo mokesčių deklaracijas, balansus. Ji kaip buhalteris atsako už įmonės buhalterinę apskaitą ir patikrindavo J. M. suvestus duomenis. Dirbant pusę etato viena visų darbų atlikti nespėdavo, todėl J. M. išėjus į dekretą, ją pavaduoti buvo priimtas kitas žmogus. 2007-2008 m. įmonė dirbo pelningai, atlyginimai bei mokesčiai buvo mokami laiku. Įmonės kasą tvarkė direktorius, jis pats buvo kasininkas, gryni pinigai būdavo pas direktorių. Kasos išlaidų ir pajamų orderius galėdavo išrašyti ir pats direktorius.

Liudytoja J. Č. parodė, kad dirba VSDFV direktoriaus pavaduotoja įmokoms. 2008 m. programinės įrangos, kuri yra skirta identifikuoti piktnaudžiavimo atvejus, pagalba gavo draudėjų sąrašus, tarp kurių darbuotojų yra ženklus draudžiamųjų pajamų skirtumas. Įmokų išieškojimo specialistai atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir nustatė, kad įmonė yra veikianti, tuo metu dirbo 18 darbuotojų, bet vidutinis įmonės darbo užmokestis buvo apie 1031 Lt. Vienintelės J. M., kuri įsidarbino 2007 m. pabaigoje, atlyginimas buvo nustatytas 6500 Lt. Kadangi ši suma ženkliai išsiskyrė iš kitų apdraustųjų, o motinystės pašalpa jau buvo išmokėta, įmonė buvo įtraukta į tikrintinų perduoti prokuratūrai sąrašą. Draudžiamosios pajamos du ketvirčius buvo 18 900 Lt ir būtent iš tų ketvirčių buvo skaičiuojama motinystės pašalpa, todėl ji priėmė sprendimą perduoti medžiagą prokuratūrai. Šiuo metu toje įmonėje kitų dirbančiųjų atlyginimai yra ženkliai mažesni ­– J. M. atlyginimas buvo maždaug 6 kartus didesnis nei kitų darbuotojų.

Liudytojas D. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu ten nebedirba. 2007-2008 m. įmonėje dirbo vadybininku, direktorius buvo V. M., darbuotojų buvo daug. Jo atlyginimas buvo 700-800 Lt. Tuo metu J. M. dirbo įmonėje, jam tekdavo su ja dirbti kiekvieną dieną, ji išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, registruodavo gedimus, buvo atsakinga už priešgaisrinę saugą. Darbe ji būdavo kiekvieną dieną.

Liudytoja S. B. parodė, kad dirba VSDFV Kauno skyriuje, vadovauja Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriui, yra vedėja. Visos kreipimosi sąlygos yra numatytos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, o detaliau išaiškintos Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatuose, t.y. asmuo turi pateikti prašymą motinystės pašalpai gauti, nėštumo gimdymo atostogų pažymėjimą, kurį patvirtina darbdaviai, kad žmogus naudojasi tomis atostogomis, o jeigu motinystės tėvystės pašalpoms, tai turi pateikti patvirtintą įsakymą apie atostogų suteikimą. Draudžiamosios pajamos yra apskaičiuojamos pagal registrą, o į registrą duomenys yra pateikiami pagal draudėjų pranešimus. Pašalpos dydis yra tiesiogiai susijęs su draudžiamosiomis pajamomis. 2008 m. pagal 9 mėnesių apskaitos duomenis, pagal balanso duomenis buvo pastebėta, kad motinystės tėvystės pašalpos yra ženkliai didesnės, nesant objektyvių veiksnių, galinčių tai įtakoti. Buvo parengta programinė įranga ir ieškoma priežasčių, kodėl taip auga pašalpų dydžiai. Buvo nustatyta 2500 atvejų, kai ženkliai padidėja tų ketvirčių draudžiamosios pajamos, iš kurių apskaičiuota motinystės tėvystės arba motinystės pašalpa, o iš 2500 buvo atrinkta 1000, kur ypatingai ženkliai, t.y. padidėjimas iki 700 procentų, lyginant su ankstesniais atvejais. Pagal tą sąrašą buvo inicijuojami patikrinimai ir perduodami teisėsaugai.

Rašytine medžiaga :

VSDFV Kauno skyriaus 2009-10-16 raštu Nr. (10.1) 10.V-16061 iš kurio matyti, kad J. M. 2008-08-05 įgijo teisę į 12285,00 Lt motinystės pašalpą už laikotarpį 2008-07-13 – 2008-09-06, pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas 18900,00 Lt pateiktas draudžiamąsias pajamas bei 2008-10-28 įgijo teisę į 133456,98 motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį 2008-09-07 – 2010-07-13 (1 t., b.l. 4-5).

VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie J. M. 2008-07-13 – 2009-08-31 išmokas iš kurios matyti, jog per šį laikotarpį J. M. buvo išmokėta 69370,14 Lt motinystės (tėvystės) pašalpų (1 t., b.l. 6-7).

VSDFV Kauno skyriaus sprendimu dėl J. M. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą iš kurio matyti, jog buvo nuspręsta skirti J. M. motinystės (tėvystės) pašalpą, vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, viso išmokant 104589,71 Lt (1 t., b.l. 8-9).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. įsakymu Nr. 01 0901 iš kurio matyti, jog J. M. nuo 2008-09-07 iki 2011-07-13 buvo suteiktos vaiko auginimo atostogos (kol jam sueis treji metai) (1 t., b.l. 11).

2007-12-19 darbo sutartimi Nr. 18 iš kurios matyti, jog J. M. priimta į UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigas, sutartis neterminuota, mokamas 6300 Lt mėnesinis atlyginimas 1 kartą per mėnesį, nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 8 valandų darbo diena, 5 dienų darbo savaitė, sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2007-12-19 (1 t.,b.l. 17-18).

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. M. 2007-10-01 įsakymu iš kurio matyti, jog buvo padidinti darbo užmokesčiai darbuotojams, kurių didžiausias siekė iki 1150 Lt per mėnesį (1 t., b.l. 21).

UAB (duomenys neskelbtini) pelno (nuostolių) ataskaita iš kurios matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) per 2008 m. turėjo 57211 Lt pelno (1 t., b.l. 22).

Iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie J. M. 2008-07-13 – 2010-07-13 išmokas matyti, jog per šį laikotarpį J. M. buvo išmokėta 94376,16 Lt motinystės (tėvystės) pašalpų (1 t., b.l. 31-33).

UAB (duomenys neskelbtini) pažyma iš kurios matyti, jog J. M. dirba UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadove nuo 2010-10-18. Mokamas darbo užmokestis 6300 Lt per mėnesį, dirba 0,25 etato (1 t., b.l. 36).

2010-02-23 VŠĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės medicininiu pažymėjimu iš kurio matyti, kad 2008-01-04 ultragarsu J. M. nustatytas 13 savaičių +1 d. nėštumas (1 t., b.l. 38).

Magistro diplomu iš kurio matyti, kad J. M. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete 2005 m. baigė viešojo administravimo studijų programą ir įgijo viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį (1 t., b.l. 39).

Bakalauro diplomu iš kurio matyti, kad J. M. Lietuvos teisės universitete 2003 m. baigė studijas pagal viešojo administravimo programą, įgijo aukštąjį išsilavinimą ir jai suteiktas viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinis laipsnis (1 t., b.l. 41).

Specialisto išvada Nr. 5-2/181 Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų iš kurios matyti, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Nr. IX-574 įstatyme ar kitais norminiais aktais nustatytų reikalavimų pažeidimų.

Tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) pateikė tiriamojo laikotarpio užpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių duomenimis, J. M. 2007-12-19 – 2008-07-12 laikotarpiu bendrovėje (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigas ėjo po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, t.y. 2007 ir 2008 m. asmens kortelę Nr. 18, tiriamojo laikotarpio mokėjimų žiniaraščius nustatyta, kad J. M., 2007-12-19 – 2008-07-12 laikotarpiu ėjusiai UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigas, iš viso buvo priskaičiuota 42411,96 Lt darbo užmokesčio suma, o išmokėta visa priklausanti išmokėti 31577,50 Lt darbo užmokesčio suma.

Iš tyrimui pateikto UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu mokėjo įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Tyrimo metu nustatyta, kad už 2007 m. gruodžio – 2008 m. liepos mėn. laikotarpį į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrovė (duomenys neskelbtini) pervedė 50206,80 Lt sumą socialinio draudimo įmokų. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00477-09 medžiagoje esančiame 2009-10-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus rašte Nr. (10.1)10.V-16061 pažymėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi.

Tyrimo metu nustatyta, kad su J. M. darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu iš viso siekė 55636,01 Lt sumą (2007 metais 3044,75 Lt, 2008 metais 52591,26 Lt), t.y. 42411,96 Lt priskaičiuotas darbo užmokestis, 13139,23 Lt soc. draudimo (30,98 %) įmoka ir 84,82 Lt įmoka į garantinį fondą (0,2 %).

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) 2007 m. grynasis pelnas siekė 249188 Lt, o darbo užmokesčio priskaičiavimas J. M. turėjo įtakos bendrovės 2007 m. sąnaudų padidėjimui 3044,75 Lt suma, atitinkamai minėta suma sumažėjo bendrovės (duomenys neskelbtini) 2007 m. grynasis pelnas.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) 2008 m. grynasis pelnas siekė 57211 Lt, o darbo užmokesčio priskaičiavimas J. M. turėjo įtakos bendrovės 2008 m. sąnaudų padidėjimui 52591,26 Lt suma, atitinkamai minėta suma sumažėjo bendrovės (duomenys neskelbtini) 2008 m. grynasis pelnas (1 t., b.l. 59-67).

Sukčiavimas – tai kaltininko veiksmai, kai jis apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tyčios turinį, esant sukčiavimui, sudaro kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl save ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala ir nori tokių padarinių. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas (šiuo atveju, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą), o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-12-19 tarp J. M. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. M., buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 18. Darbo sutartyje V. M. ir J. M. sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Iš šios sutarties matyti, jog J. M. buvo priimta dirbti personalo vadove.

Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) J. M. buvo priimta ir dirbo, jai mokamas darbo užmokestis, tinkamai vykdomi atskaitymai SODRAI, patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nebuvo nustatyta atvejų, kuomet įmonė nesivadovavo įstatymais, J. M. darbo sąlygos apspręstos, ji atitinka visus direktoriaus įsakymu Nr. 1217 patvirtintus pareiginiuose nuostatuose nurodytus reikalavimus, iš tyrimui pateiktų žiniaraščių buvo nustatyta, jog J. M. nuo 2007-12-19 iki 2008-07-12 bendrovėje personalo vadovės pareigas ėjo po 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai liudytojai E. S., E. I., D. D. patvirtino kaltinamųjų parodymus, kad J. M. realiai dirbo šioje įmonėje, ji suvesdavo daug įvairių dokumentų, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, dirbo su programa „BŪTENT“, paruošdavo mokesčių deklaracijas, balansus.

Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo laikyti, kad V. M. ir J. M. sudarė fiktyvią darbo sutartį, t.y. sudarė darbo sutartį žinodami, kad J. M. realiai nedirbs.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

DK normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai. V. M. nustatydamas J. M. darbo užmokestį 6300 Lt per mėnesį, o J. M. gaudama tokio dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Specialisto išvada ir tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais nustatyta, kad įmonė vykdė įstatuose numatytą veiklą, joje dirbo ir tebedirba darbuotojai, t. y. įstaiga vykdė realią veiklą, o ne buvo fiktyviai sukurta, darbuotojams atlyginimai buvo mokami iš įstaigos pajamų, byloje nėra duomenų, kad atlyginimų mokėjimui reikėjo imtis kažkokių tai priemonių (imti paskolą, skolintis, parduoti tam tikrą turtą ir pan.), todėl nėra pagrindo teigti, kad nustačius J. M. darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, buvo esmingai pabloginta įstaigos finansinė padėtis. Faktas, kad J. M. darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) buvo didesnis, nei kitų darbuotojų, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybių, kad šis darbo užmokestis būtų mokamas už realiai neatliekamą darbą, kad buvo sumokėti tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas, todėl teismas konstatuoja, kad pagrindo išvadai, kad 6300 Lt mėnesinis darbo užmokestis objektyviai buvo neįmanomas, nėra. Drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau negu kitiems toje pačioje įstaigoje dirbantiems asmenims, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą, todėl ta aplinkybė, jog J. M. buvo nustatytas didesnis atlyginimas nei tuo metu nustatytas kitiems įmonės darbuotojams, neduoda pagrindo teigti, kad J. M. atlyginimas buvo nustatytas tikslu – apgaule įgyti turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas.

V. M. ir J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigė žinoję apie J. M. nėštumą J. M. darbinimosi metu, kadangi tai buvo neplanuotas vaikas. Tačiau įstatymas nedraudžia priimti į darbą nėščiųjų, bet priešingai, kyla atsakomybė darbdaviui atsisakiusiam priimti darbuotoją dėl jos nėštumo.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma konstatuotina, kad V. M. ir J. M. veiksmuose nenustatyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji nusikalstamos veikos – sukčiavimo požymiai, nenustatyta apgaulė ir tyčia užvaldyti svetimą turtą, t.y. gauti didesnes išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo, todėl jie iš kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.).

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

Kaltinimas pagal BK 300 str. 1 d. buvo grindžiamas tuo, jog V. M. ir J. M., žinodami, kad nustatytas mėnesinis darbo užmokestis neadekvatus, neatitinkantis būsimo J. M. darbo krūvio, siekdami apgaule savo naudai įgyti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF 2007-12-19 savo parašais patvirtino 2007-12-19 fiktyvią darbo sutartį Nr. 18 apie priėmimą į darbą UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės pareigoms ir darbdavio įsipareigojimą mokėti 4683,48 Lt (išskaičius mokesčius) mėnesinį darbo užmokestį, kad įgytų didelės vertės turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.

Aukščiau įvertintais įrodymais paneigtas kaltinimas dėl fiktyvios darbo sutarties sudarymo tikslu apgauti VSDFV, todėl V. M. ir J. M. iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d. išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.).

J. M. taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisių apribojimas į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13 panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

V. M. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

J. M. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, paskirtas kaltinamiesiems V. M. ir J. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

2010 02 02 Kauno m. apylinkės prokuratūros pirmojo (nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus prokuroro nutarimu J. M. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į gaunamas motinystės (tėvystės) pašalpas už vaiko iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-09-07 iki 2010-07-13, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kursevičienė