- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2977-1128/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35036-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Andžej Sini
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis V. Š. 2021 m. spalio 8 d., apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 42, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „LAND ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad tą dieną, penktadienį, direktorius pirmos dienos pusėje paliko jam firmos automobilį, nes kitą dieną turėjo atvažiuoti automobilio pirkėjai, todėl jis paprašė automobilį atvaryti į (duomenys neskelbtini), pagrindinę darbovietės būstinę. Dieną direktoriaus jau nebuvo, jam pačiam buvo sunki diena, buvo labai pavargęs, visą dieną nevalgęs, daug nervų, todėl kažkaip išgėrė ir nutarė paskui nuvaryti tą automobilį į ofisą vakare. Važiuojant atsitiko įvykis, jis stovėjo ir į jį įvažiavo. Jis buvo tada girtas ir policija įformino, kaip jai buvo patogu. Jis buvo tikrai išgėręs, labai dėl to gailisi ir atsiprašo, kad nepagalvojo, jog kitą dieną galėjo nuvaryti automobilį. Vartojo trauktinę, kuri buvo ofise. Pradėjo gerti apie 18 val. ir baigė apie 20.30 val. Išgėrė 300-400 mililitrų, gėrė vienas. Kai vairavo, nesijautė, kad yra apgirtęs, todėl ir nuvarė automobilį. Jis pats nevartoja alkoholio, labai seniai vartojo, bet taip jau išėjo, visa savaitė labai sunki, visą dieną nevalgė, buvo pavargęs. Direktorius paprašė jo nuvaryti automobilį apie 12 - 13 val., tada jis dar buvo blaivus. Pareigūnams sakė, kad apsisukinėjo leistinoje vietoje, sakė tai įrašyti į protokolą, o moteriškė į jį įvažiavo, bet jis nepažeidė KET. Labai gailisi, supranta, kas įvyko. Atidirbo iki dienos pabaigos ir tada sugalvojo išgerti, nes buvo sunki savaitė, visą dieną nevalgė, o dar su žmona susipyko ir taip išėjo. Jo darbas susijęs su nuolatiniu vairavimu. Turi KET pažeidimų, nes mažai žmonių ofise, todėl visur skuba, vėluoja, važiuojant stengiasi nepažeidinėti taisyklių. Jo darbas susijęs su vairavimu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas A. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 8 d. apie 21.15 val., patruliuojant, iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį „LAND ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kad vairuotojas galimai neblaivus, šiuo metu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo „LAND ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „HYUNDAI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie „LAND ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojo sėdynėje sėdėjo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar V. Š. vairavo automobilį, šis atsakė, kad bandė apsisukti. Automobilio „LAND ROVER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, patikrinus alkoholio matuokliu „DRAGER ALCOTEST 77510“ Nr. ARDJ – 0004, patikros Nr. 11486493, 21:18 val., buvo nustatytas 1,95 prom. neblaivumas, 21:39 val., nustatytas 2,12 prom, neblaivumas. Asmuo neigė vartojąs alkoholinius gėrimus. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo, alkoholio butelių automobilio viduje bei prie jo nebuvo (b. l. 51-54).
Liudytojas G. R. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. V. Š. jo įmonėje dirba nuo 2014 m., jo pareigos yra komercijos direktorius. V. Š. neturi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijų, sprendimų nepriiminėja, visus sprendimus įmonėje priima jis. V. Š. rūpinasi didmenine prekyba, pirkimais ir pardavimais, važinėja po parodas ir gamyklas. Automobilis „Land Rover“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirktas įmonės vardu kaip prekė pardavimui ir už jį nėra sumokėtas PVM. Automobilis pirktas 2020 m. spalio ar lapkričio mėnesį iš Čekijos įmonės, jos pavadinimo nepamena, už automobilį sumokėjo 38 tūkst. eurų. Šį automobilį ruošiasi parduoti. Šio automobilio naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, juo buvo važiuojama tik parodyti klientams, kurie ketino pirkti automobilį, arba nuvairuoti iki serviso. 2021 m. spalio 8 d. jis patikėjo automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti V. Š. iš jų sandėlių, kur šis stovėjo, adresu (duomenys neskelbtini), ir nuvaryti jį į įmonės ofisą adresu (duomenys neskelbtini), nes automobilį ruošėsi apžiūrėti klientas. Automobilį V. Š. turėjo nuvaryti ir palikti prie ofiso penktadienį, t. y. 2021 m. spalio 8 d. Klientas turėjo atvykti 2021 m. spalio 9 d. Kad V. Š. automobilį vairuos neblaivus, ar ruošiasi vartoti alkoholį, net nenutuokė, net nežino, kur šis vartojo alkoholį. Po įvykio, penktadienį, V. Š. jam pats paskambino ir papasakojo, kas nutiko, pasakė, kad į jį įvažiavo kitas automobilis (b. l. 63-65).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. Š. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmuoju tikrinimu alkotesteriu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARDY-0004, 2021 m. spalio 8 d. 21.18 val. V. Š. nustatytas 1.95 promilių neblaivumas, antruoju bandymu 21:39 val. - 2.12 promilių neblaivumas (b. l. 16-17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio 2021 m. spalio 13 d. rašte nurodyta, kad transporto priemonės Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos yra 18 Eur (b. l. 32).
Mokėjimo nurodyme Nr. 1054 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus AVPK apmokėjo 18 Eur už automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimą (b. l. 42).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 45).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Land Rover Range Rover Sport 4.4 SDV8 HSE Dynamic AWD Aut“ vertė yra 56 290 eurų (b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
II. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo V. Š. parodymai, įvykio registracijos duomenys, liudytojų A. S., G. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
V. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
V. Š. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo V. Š. gynėjas prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. J. atsakomybei. Nurodė, kad V. Š. baustas tik už greičio viršijimą, bet tai nedideli greičio viršijimai, baudos sumokėtos, pažeidimai padaryti dėl didelio gyvenimo tempo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė 40 straipsnio 3 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – pagrindo manyti, kad V. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamojo V. Š. padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad V. Š. per paskutinius metus 17 kartų baustas administracine tvarka. Visais atvejais jis baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą – už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Š. nurodė, kad Kelių eismo taisykles jis pažeidinėja dėl to, kad biure yra mažai darbuotojų, jis turi skubėti darbo reikalais, dėl eismo įvykio jis nekaltas, policija eismo įvykį suformino kaip patogu, kas rodo jog kaltinamasis yra abejingas Kelių eismo taisyklių ir eismo saugumo reikalavimams bei dėl savo padarytų pažeidimų yra linkęs kaltinti aplinkybes bet ne savo elgesį. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama ne tik į tai, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, bet ir į tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Vertinant nurodytas aplinkybes kyla pagrįstų abejonių, ar V. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, o tai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
III. Bausmės skyrimo klausimai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į V. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį V. Š.: vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Byloje nėra duomenų apie V. Š. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta 60 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. Š. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. spalio 8 d. 23.03 val. iki 2021m. spalio 8.47 val. (b. l. 86), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
IV. Kiti klausimai
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikalstamai elgėsi piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, praeityje neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sankcijoje numatytas vidurkis. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 9 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Land Rover“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 45). Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio „Land Rover Range Rover Sport 4.4 SDV8 HSE Dynamic AWD Aut“ vertė yra 56 290 eurų su PVM (b. l. 46). Teismo posėdžio metu gynėjas teigė, kad automobilio vertė byloje nustatyta neteisingai, tačiau nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių tokius argumentus. Gynėjo pateikta automobilio sąskaita-faktūra nereiškia, kad byloje negalima vadovautis VšĮ „Emprekis“ nustatyta transporto priemonės vidutine verte.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).
Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad Land Rover Range Rover Sport 4.4 SDV8 HSE Dynamic AWD Aut“ vertė yra 56 290 eurų su PVM, todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį (vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini)), į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Todėl V. Š. skirtina dalies turto (automobilio „Land Rover“) vertės konfiskavimas – 10 000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.
V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 76). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti V. Š. bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 8 d. 23.03 val. iki 2021m. spalio 8.47 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti V. Š. galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Paskirti V. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Land Rover“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).
V. Š. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra”.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank”, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele” banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.
2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.