- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1-3654-240/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24685-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- R. V.
- Civilinis ieškovas
- M. G.
- Civilinis atsakovas
- If P
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „D.“ staliumi-staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 281 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. V. 2018-05-25 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus – nuo 12.30 val., nuo Kauno r. sav., Labūnavos k., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos vietos, link Prienų, krašto keliu Nr. 130, iki 15 km 100 m vairavo transporto priemonių junginį – sunkvežimį DAF FT XF95.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę SCHWAZMULLER 3A-ALMKSH-E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta virš 1,5 promilės alkoholio koncentracija (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 2,52 promilės etilo alkoholio).
Be to, R. V. 2018-05-25, apie 13.09 val., Kauno r. sav., krašto kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus 15 km 100 m, vairuodamas transporto priemonių junginį – sunkvežimį DAF FT XF95.480, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę SCHWAZMULLER 3A-ALMKSH-E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 117 punktų reikalavimą tuo, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (kai kraujyje nustatyta 2,52 promilių etilo alkoholio kiekio koncentracija), kirsdamas horizontaliojo kelio ženklinimo viengubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio dalį ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. G., dėl ko eismo įvykio metu M. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis. Vakare vartojo alkoholį, įvykio dienos ryte kėlėsi anksti ir išgėrė skardinę alaus. Po įvykio skambino nukentėjusiajam, tačiau jis nenorėjo kalbėtis, kalbėjo tik jo sutuoktinė. Atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų.
Motyvuojamoji dalis
R. V. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Nukentėjusysis M. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-05-25, apie 13.00 val., Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo Prienų link Kauno maždaug 70 km/h greičiu. Eismas buvo intensyvus. Priešinga eismo kryptimi važiavo automobilių kolona, priekyje jų važiavęs automobilis suko į dešinę, dėl to susidarė spūstis. Netikėtai iš paskos automobilių važiavęs sunkvežimis su priekaba išvažiavo į M. G. važiavimo krypties juostą, norėdamas juos aplenkti. Kadangi iki sunkvežimio buvo likę tik 50 metrų, jis staigiai stabdė. Sunkvežimis net nebandė vengti susidūrimo. M. G. bandė pasitraukti į kelkraštį. Kelkraštyje sunkvežimis savo priekine dalimi trenkėsi į jo automobilio priekinės dalies kairę pusę, po smūgio automobiliai trenkėsi dar kartą. Smūgis buvo stiprus, išsiskleidė oro pagalvės. Pajuto dešinės rankos skausmą, ji pradėjo tinti. Buvo iškviesti medikai, policijos pareigūnai. Nukentėjusysis buvo išvežtas į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu patirtus sužalojimus gydosi iki šiol. Patirtą žalą vertina 2500 eurų (b. l. 62-63).
Liudytojas I. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „E.“ direktorius. Iš paties įmonės darbuotojo R. V. šiam paskambinus telefonu sužinojo apie tai, kad jis 2018-05-25, apie 13.00 val., būdamas neblaivus, vairavo įmonei priklausantį sunkvežimį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, apgadino minėtą sunkvežimį, kitą transporto priemonę ir sužalojo kitą asmenį. Įmonė patyrė turtinę žalą (b. l. 52).
Tarnybiniu pranešimu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, nuotraukomis, paaiškinimais užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2018-05-25 Kauno r. sav., kelio 130 15 km 10 m (b. l. 1-29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1986/2018(02) nurodyta, kad M. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 80).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5177/2018(02) nurodyta, kad R. V. kraujyje rasta 2,52 etilo alkoholio kiekio koncentracija (b. l. 79).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai vairavus automobilį, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, bei sukėlus eismo įvykį, kurio metu kito automobilio keleiviui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pareikšti R. V., pasitvirtino.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog kaltinamasis R. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,52 promilių etilo alkoholio kraujyje) bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 117 punktų reikalavimą tuo, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kirsdamas horizontaliojo kelio ženklinimo viengubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio dalį ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu, dėl ko eismo įvykio metu automobilio vairuotojui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. V. padarė jam inkriminuojamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, geranoriškai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšis – nusikaltimai, stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), pobūdį (vienas iš nusikaltimų yra tyčinis), motyvus ir tikslus, dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę: neteistas, tačiau 2018-04-26 BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baustas administracine tvarka. Siekiant sulaikyti R. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dirba, nėra sumokėjęs baudų už padarytus administracinius nusižengimus, jam skirtina BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam.
Tačiau įvertinus tai, kad padaryti nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis dirba, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. V. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nustačius, kad R. V. kelių eismo transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsnyje siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. ne tik vairavo darbdaviui priklausančią transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, bet ir sukėlė eismo įvykį, susidūręs su kitu automobiliu, dėl ko kito automobilio vairuotojui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraustina 3 (trejus) metus.
Kadangi kaltinamasis R. V. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Civilinis ieškovas M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog po eismo įvykio ilgą laiką buvo nedarbingas, gydėsi dešinės rankos plaštakos lūžį, įvairius kūno sumušimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje baudžiamojoje byloje, teismas atsižvelgia į eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad nukentėjusįjį R. V. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad kaltinamasis dirba, gauna minimalias pajamas, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo R. V. sukelto eismo įvykio nukentėjusiajam M. G. konstatuoti dešinės rankos trečio delnakaulio ir antro piršto artimojo pirštakaulio lūžiai. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą, emocinius išgyvenimus, nepatogumus. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 2500 eurų (500 eurų neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė If P&C Insurance AS). Kadangi nukentėjusiajam M. G. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė rimtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajam turi būti atlyginta didesnė, negu jau yra sumokėta, neturtinė žala, tai yra 2000 eurų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis būtų vairavęs darbdaviui priklausančią transporto priemonę atlikdamas savo darbines pareigas. Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 iki 2018-10-31 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. 1000 eurų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, 2000 eurų neturtinės žalos suma nukentėjusiajam M. G. priteistina iš draudimo bendrovės If P&C Insurance AS, t. y. civilinio atsakovo (kasacinė nutartis Nr. 2K-502/2011).
Ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 01123339, išduoto 2014-10-23 VĮ ,,Regitra“) paėmimas, kurios pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kaltinamojo R. V. vairuotojo pažymėjimas, – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 7 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį:
- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
- pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 2 (dviem) mėnesiais (galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturi) mėnesiai).
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu:
- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti R. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Iš civilinio atsakovo If P&C Insurance AS nukentėjusiajam M. G. priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kaltinamojo R. V. vairuotojo pažymėjimą, – nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.