- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1297-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23128-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- J.B.
- Atsakovas
- A.B.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J.B. ieškinį atsakovui A.B. dėl piniginių lėšų atskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A.B., kuriuo prašoma nustatyti, kad ieškovės motinos M. Ch. (santuokinė pavardė – „B.“) turtas, įgytas iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), taip pat įgytas (gautas) po jos mirties ((duomenys neskelbtini)), yra jos asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimas
2. Atsakovo atstovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o teismingas Vokietijos teismui. Jurisdikciją turi teismas pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, grąžino ieškovei 504 Eur žyminio mokesčio.
4. CPK 782 straipsnyje numatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
5. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento II skyriaus 2 skirsnis reglamentuoja specialiąją jurisdikciją, 3 skirsnis – jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu, 4 skirsnis – jurisdikciją dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, 5 skirsnis – jurisdikciją dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, 6 – išimtinę jurisdikciją bei 7 skirsnis – susitarimą dėl jurisdikcijos.
6. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors ieškinyje nurodomos aplinkybės, susiję su paveldėjimu, paveldimu nekilnojamuoju turtu (kas galimai lemtų išimtinio teritorinio teismingumo nuostatų taikymą), tačiau ieškinio reikalavimai susiję išimtinai su piniginių lėšų atskyrimu. Pinigai nėra nekilnojamasis turtas (CK 1.98 straipsnio 2, 3 dalys, 1.100 straipsnis), ieškinyje keliami reikalavimai nėra susiję su paveldėjimu (lėšų, gautų iki santuokos sudarymo ir gautų po mirties, pripažinimas asmenine mirusio asmens nuosavybe). Ieškiniu keliami reikalavimai nepatenka nei į vieną iš Reglamento 2-7 skirsniuose numatytų išimčių, todėl, remiantis Reglamento 4 straipsnio nuostatomis, ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. Vokietijos teismams.
7. Teismo vertinimu, ieškinys paduotas ir priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, ši aplinkybė konstatuota jau po bylos iškėlimo, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas I) 2 straipsnis nustato, kad Reglamentas I netaikytinas, kuomet ginčas kyla iš paveldėjimo teisinių santykių.
8.3. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Euopos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (toliau – ir Reglamentas II) 3 straipsnio a punkte numatoma, kad paveldėjimas – palikėjo palikimo paveldėjimas, apimantis visas turto, teisių ir pareigų perdavimo dėl mirties formas, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra savanoriškas perdavimas pagal paskutinę valią dėl turto palikimo, ar perdavimas netestamentinio paveldėjimo atveju. Reglamento II preambulės 9 punkte numatyta, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems civilinės teisės aspektams, susijusiems su palikėjo palikimo paveldėjimu. Šio Reglamento 4 straipsnyje numatoma, kad jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi tos valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai. Apeliantės mamos deklaruota gyvenamoji vieta visuomet buvo Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Apeliantės tvirtinimu, šiuo atveju Reglamentas I netaikytinas, o taikytinas Reglamentas II. Vadovaujantis Reglamentu II, todėl byla nagrinėtina Lietuvos teisme.
8.4. Byla teisminga Lietuvos teismams vadovaujantis ir CPK normomis. CPK 787 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatoma, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės. Nagrinėjamu atveju, notarui padalinus turtą, atsakovui priklausytų turtas, esantis Lietuvoje, taip pat turtinės teisės (pvz.: SEB turto išsaugojimo fonde esanti dalis vienetų). CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatoma, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas ir yra palikimas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
3. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškinys priimtas pažeidžiant bylos teismingumo taisykles. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla teisminga Vokietijos teismui. Taigi nagrinėjama byla yra su tarptautiniu elementu, kurioje ginčas kilo dėl to, kurios valstybės – Lietuvos Respublikos ar Vokietijos – teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl jurisdikcijos
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei CPK VII dalyje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Lietuvai nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos teisė yra civilinio proceso teisės šaltinis, o reglamentai – tiesioginio taikymo teisės aktai, kurių nereikia inkorporuoti į valstybių narių vidaus teisę.
5. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos teismingumą remdamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas I). Apeliantės tvirtinimu, bylos teismingumas nustatytinas vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 650/2012 (toliau – ir Reglamentas II), nes ginčas kildinamas iš paveldėjimo teisinių santykių.
6. Remiantis Reglamento II 3 straipsnio a punktu, paveldėjimas – palikėjo palikimo paveldėjimas, apimantis visas turto, teisių ir pareigų perdavimo dėl mirties formas, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra savanoriškas perdavimas pagal paskutinę valią dėl turto palikimo, ar perdavimas netestamentinio paveldėjimo atveju. Reglamento II preambulės 9 punkte numatyta, kad šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems civilinės teisės aspektams, susijusiems su palikėjo palikimo paveldėjimu. Tačiau Reglamento II preambulės 12 punkte numatyta, kad šis reglamentas neturėtų būti taikomas klausimams, susijusiems su sutuoktinių turto režimu.
7. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ieškinį pareiškė atsakovui A. B., prašydama nustatyti, kad ieškovės motinos M. C. (santuokinė pavardė – „B.“) turtas, įgytas iki santuokos su atsakovu sudarymo ((duomenys neskelbtini)), taip pat įgytas (gautas) po jos mirties ((duomenys neskelbtini)), yra jos asmeninė nuosavybė. Iš ieškinio turinio spręstina, kad juo siekiama nustatyti Lietuvos bankuose ieškovės motinos (palikėjos) esamų lėšų dalies turtinį režimą, jas pripažįstant palikėjos asmenine nuosavybe.
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ginčas ir susijęs su palikimo teisiniais santykiais, tačiau įvertinus ginčo dalyką - dėl sutuoktinių turto (piniginių lėšų) teisinio režimo nustatymo, vadovaujantis Reglamento II preambulės 12 punktu, Reglamentas II ginčo santykiams netaikytinas (žr. nutarties 13 punktas).
9. Todėl bylos teismingumui nustatyti pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Reglamentu I. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas I) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento II skyriaus 2 skirsnis reglamentuoja specialiąją jurisdikciją, 3 skirsnis – jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu, 4 skirsnis – jurisdikciją dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, 5 skirsnis – jurisdikciją dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, 6 – išimtinę jurisdikciją bei 7 skirsnis – susitarimą dėl jurisdikcijos.
10. Remiantis ieškovės teiktais duomenimis, atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškiniu keliami reikalavimai nepatenka nei į vieną iš Reglamento I 2-7 skirsniuose numatytų išimčių, todėl, vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio nuostatomis, ieškinys turi būti pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl teismingas Vokietijos teismui.
11. Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi tuo, kad byla teisminga Lietuvos teismams vadovaujantis ir CPK normomis.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tarptautinis bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Kaip jau minėta, nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas. Nagrinėjamu atveju teismingumo klausimas reglamentuotas ES reglamentu, todėl CPK normos šiuo atveju netaikytinos.
13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.