Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-07-05 · Byla Nr. 1N-30/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-05
Bylos Nr.
1N-30/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys (pirm.), Linas Šiukšta, Svajūnas Knizleris
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1N-30/2006Procesinio sprendimo kategorija:2.5.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Svajūno Knizlerio, Lino Šiukštos,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,nuteistojo gynėjui Algimantui Dziegoraičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas J. S. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2002-04-11 nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo panaikinimo.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje, taip pat 125 Lt bauda su jam priklausančio turto 500 Lt sumai konfiskavimu. Tuo pačiu nuosprendžiu konfiskuoti daiktiniai įrodymai: nuteistajam priklausantys automobiliai „Nissan Primera“, v/n EA 9383 ir „Opel Astra“, v/n 515398, nedeklaruoti maisto produktai, parfumerijos ir buitinės chemijos priemonės bei pinigai 247580,42 Lt sumai. J. S. nuteistas už tai, kad 2001 m. spalio 8 d. apie 11 val. Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio poste, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nepateikė muitinei su savimi turėtų 10580 Vokietijos markių, 20 Lenkijos zlotų, 250 Prancūzijos frankų, 200 Belgijos frankų, 2000 Ispanijos pesetų, 1000 Kolumbijos pesų, 55 Olandijos guldenų, 10 Latvijos latų ir 10 Lietuvos litų, taip pat 36000 Vokietijos markių ir 8000 Lenkijos zlotų, paslėptų automobilio „Nissan Primera“, v/n EA 9383, registruoto nuteistojo vardu, bagažinėje esančioje įrankių dėžutėje bei 90000 Vokietijos markių, paslėptų automobilio „Opel Astra“, v/n 515398, registruoto nuteistojo vardu, priekinės panelės dėtuvėje. Iš viso nepateikė muitinės kontrolei privalomų pateikti jam priklausančių pinigų įvairia valiuta, kurių vertė 265159,26 Lt pagal 2001 m. spalio 8 d. oficialiai nustatytą lito ir užsienio valiutų santykį. Taip pat nuteistasis automobiliu „Opel Astra“ gabeno ir muitinės kontrolei nepateikė įvairių maisto produktų bei parfumerijos ir buitinių chemijos priemonių, kurių įvežimas į Lietuvos Respubliką yra apribotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 119 bei 1999 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 421, bendrai 1104,75 Lt sumai, ir taip įvykdė kontrabandą stambiu mastu.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi J. S. gynėjo skundą, Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeitė, J. S. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 3 dalies (1961 m. redakcija) perkvalifikavo į galiojančio Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalį ir paskyrė bausmę - dviejų šimtų MGL baudą (dvidešimt penkis tūkstančius litų); panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 125 Lt baudą ir turto konfiskavimą 500 litų sumai. Šis nuosprendis įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. liepos 1 d. dekretu „Dėl malonės suteikimo“ J. S. buvo atleistas nuo dvidešimt penkių tūkstančių litų baudos mokėjimo.

2006 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas J. S. prašymas „Dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų pašalinimo“, kuriame jis prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2002 m. balandžio 11 d nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą. Šis prašymas Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnyje ir 362 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo išnagrinėtas ir Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nutartimi atmestas.

Nuteistasis J. S. savo skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006-06-06 nutartį, kuria atmestas jo prašymas dėl po nuosprendžio priėmimo atsiradusių neaiškumų pašalinimo, taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2002-04-11 nuosprendžiu paskirtą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003-08-20 nuosprendžiu nepakeistą baudžiamojo poveikio priemonę - daiktinių įrodymų, t. y. pinigų, automobilių „Nissan Primera“, v/n EA 93836 ir „Opel Astra“ v/n 515938, nedeklaruotų maisto produktų, parfumerijos bei buitinės chemijos priemonių, konfiskavimą.

J. S. skunde nurodė, jog Lietuvos Respublikos Prezidento 2005-07-01 dekretu Nr.361 buvo atleistas nuo bausmės - 25000 Lt baudos. Minėtu dekretu atleidus jį nuo pagrindinės bausmės - baudos, baudžiamojo poveikio priemonė, jo manymu, neteko prasmės, nes konkrečiu atveju ji galėjo būti paskirta tik kartu su bausme ir padėti įgyvendinti jos paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalis). Po priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo įvykdymo pasikeitė konkrečios aplinkybės ir dėl to kilo teisinių neaiškumų. Atleidus nuo pagrindinės bausmės, nuteistojo asmeninio turto (kaip daiktinių įrodymų) konfiskavimas tapo aiškiai neteisingu, neadekvačiu bei prieštaraujančiu baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatoms ir principams.

Nuteistasis skunde mano, jog Kauno apygardos teismas svarstydamas klausimą dėl po nuosprendžio priėmimo atsiradusių neaiškumų pašalinimo padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Be to, jau po skundžiamos nutarties paskelbimo teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos BPK pažeidimą, dėl kurio buvo esmingai suvaržyta įstatymu garantuota nuteistojo teisė, kadangi iki paskutinės termino skundui paduoti dienos jis negavo skundžiamos nutarties vertimo į jam suprantamą kalbą. Todėl Kauno apygardos teismo 2006-06-06 nutartis turėtų būti panaikintina ir priimtas naujas sprendimas.

Skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė, kodėl nuteistojo prašyme išvardyti argumentai negali būti laikomi po nuosprendžio priėmimo atsiradusiais neaiškumais Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Teismas taip pat visiškai neanalizavo galimybės panaikinti nuteistajam paskirtą turto konfiskavimą, atsižvelgiant į jo dabartinę turtinę padėtį, įsigyto turto - legaliai uždirbtų ir apmokestintų pajamų - šaltinį ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1993-12-13 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 148 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos BPK 93 straipsnio 1 ir 2 punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ padarė išvadą, kad „turto konfiskavimas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią visų pirma sunkiems savanaudiškiems nusikaltimams, kuriais kėsinamasi į Konstitucijos saugomą kitų asmenų nuosavybę“. Nuteistasis skunde pažymi, jog nepriklausomai nuo jo vežtų per Lietuvos sieną pinigų deklaravimo ar nedeklaravimo, iš to jis nebūtų gavęs jokios turtinės naudos, o jo veikoje nenustatyta jokių savanaudiškų paskatų.

Apeliacinio teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo J. S. skundą patenkinti.

Apeliacinio teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.1. punkte numatyta, kad kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šio nutarimo 8.2. punktas nustato, kad pas kaltininką esanti transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant kontrabandos nusikaltimą, konfiskuojama BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Taigi, transporto priemonių, kaip kontrabandos gabenimo priemonių ir pinigų bei kitų kontrabandos būdu gabentų daiktų, kaip kontrabandos dalyko konfiskavimas buvo privalomas ir Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje aiškindamas Lietuvos Respublikos BK 72 bei 67 straipsnio turinį, klaidos nepadarė.

Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 3 ir 4 dalys numato atvejus, kai konfiskuojamas ir fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas, neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės (viena iš jų yra turto konfiskavimas) gali būti skiriamos ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistiems nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais (vienas jų, numatytas Lietuvos Respublikos BK 79 straipsnyje yra Lietuvos Respublikos Prezidento suteikta malonė) pilnamečiams asmenims. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės nepilnamečiams asmenims. Lietuvos Respublikos BK 73 straipsnio 2 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Visuma šių teisės normų paneigia J. S. skundo teiginį, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2005-07-01 dekretu Nr.361 atleidus jį nuo pagrindinės bausmės - baudos, baudžiamojo poveikio priemonė neteko prasmės, teigiant skunde, kad konkrečiu atveju ji galėjo būti paskirta tik kartu su bausme.

Šias teisės normas pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad turto konfiskavimas J. S. paskirtas nepažeidus Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatų, todėl ir naikinti jį nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo prašyme išvardyti argumentai negali būti laikomi po nuosprendžio priėmimo atsiradusiais neaiškumais, kuriuos galima spręsti Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo iš dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, įsiteisėjo 2003-08-20. Šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu liko nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis kuria nuspręsta konfiskuoti automobilius „Nissan Primera“ ir „Opel Astra“, nedeklaruotus maisto produktus, parfiumerijos bei buitinės chemijos priemones ir pinigus. Iš byloje esančių dokumentų apie konfiskavimo vykdymą matyti, kad automobilių „Nissan Primera“ ir „Opel Astra“ konfiskavimas įvykdytas 2005-01-06 (b. l. 143-150, t. 3), pinigų konfiskavimas įvykdytas 2003-10-20 (b. l. 107-109, t. 3), maisto produktų, parfiumerijos ir buitinės chemijos priemonių konfiskavimas įvykdytas 2003-12-11 (b. l. 137-142, t. 3).

Taigi, visa nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo baigta vykdyti 2005-01-06. Prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių neaiškumų pašalinimo J. S. pateikė teismui 2006-05-05 (b. l. 167-168, t. 3). Prašyme prašoma išspręsti dėl nuosprendžio kylančius neaiškumus, nurodant, kad pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Pasikeitusia aplinkybe prašyme nurodomas Lietuvos Respublikos Prezidento 2005-07-01 dekretas kuriuo J. S. buvo atleistas nuo 25000 litų baudos, paskirtos Lietuvos apeliacinio teismo 2003-08-20 mokėjimo. Tačiau ši aplinkybė –atleidimas nuo nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo - atsirado jau po to, kai J. S. turto konfiskavimas 2005-01-06 buvo įvykdytas. Todėl Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio 3 dalies nuostata leidžianti teismui pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, yra procesinė kliūtis, nebeleidžianti teismams naujai vertinti ar aiškinti jau įvykdytą nuosprendžio dalį. Ir dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti J. S. prašymą yra teisingas. Įstatymai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos BPK 361 straipsnio tvarka peržiūrėti baudžiamojo poveikio priemonių taikymą ir dėl nuteistojo turtinės padėties.

Skundo argumentai dėl esminio Lietuvos Respublikos BPK pažeidimo taip pat neduoda pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas paskelbė visą nutartį, ją proceso dalyviai, tarp kurių buvo ir nuteistasis bei jo gynėjas, suprato. Teismo posėdyje dalyvavo ir vertėja (b. l. 175, t. 3). Pati nutartis nedidelės apimties, jos motyvuojamoji dalis užima tik pusę puslapio. Pati nutartis nuteistajam ir gynėjui išsiųsta po 2 dienų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad teisė apskųsti nutartį esmingai nebuvo suvaržyta.

Nenustačius pagrindų skundžiamai nutarčiai pakeisti ar panaikinti, J. S. skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkasTeisėjai:Aloyzas Kruopys Svajūnas KnizlerisLinas Šiukšta