Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Rimas Švirinas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. D., išnagrinėjo I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbančios, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 50 str. dėl to, kad ji 2013 m. sausio 17 d. apie 13.30 val. Alytuje, Ugniagesių g. 3, iš parduotuvės „Senamiesčio drabužinė“ pagrobė suknelę, kurios vertė 80 Lt.

Iš byloje esančių dokumentų (liudytojos E. M. apklausos protokolo - b.l. 5 ir I. D. paaiškinimo – b.l. 7) seka, kad 2013 m. sausio 17 d. I. D. atėjo į parduotuvę „Senamiesčio drabužinė“, esančią Alytuje, Ugniagesių g. 3, nusikabino nuo pakabos suknelę ir įsidėjo į rankinę. Priėjus pardavėjai ir pareikalavus parodyti, kas yra rankinėje I. D. atsisakė tai daryti, bandant pardavėjai ją sulaikyti, t.y. paėmus už rankų, ji išsilaisvino ir pabėgo, nesumokėjusi už suknelę. Parduotuvei padaryta žalos už 80,00 Lt. Akivaizdu, kad I. D., slaptai įsidėjusi suknelę į rankinę, vėliau, bandydama ją užvaldyti ir pabėgti iš parduotuvės nesumokėjusi už prekę, veikė atvirai. Pažymėtina, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Taigi, nustačius aplinkybę, kad pažeidėjos veiksmai, padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltininkei suprantant, kad tokie jos veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad I. D. svetimą turtą pagrobė atvirai. Kvalifikuojantis požymis veikos padarymo būdas – atvirumas - yra pagrindas nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia administracinę atsakomybę. Nei Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. dispozicijose įstatymų leidėjas nenurodo kokiu būdu yra padaromas nusikaltimas (slaptuoju ar atviruoju), tačiau įstatymų turinio aiškinimas viso baudžiamosios bei administracinės atsakomybės už vagystę teisinio reguliavimo kontekste leidžia teigti, kad administracinės teisės pažeidimas yra padaromas tada, kai nedidelės vertės turtas pagrobiamas slaptai. Jeigu yra nusikaltimą – vagystę - kvalifikuojančių požymių, nepriklausomai nuo pavogto turto dydžio, ji turi būti vertinama kaip nusikaltimas. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės, nei 1 MGL vertės, turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Esant minėtų aplinkybių visumai, teisėjui yra pagrindo manyti, kad veika turi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. požymių, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina ir medžiaga perduotina Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyriausiajam prokurorui (ATPK 251 str., 258 str.), nes administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda tuomet, jei savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ATPK 9 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 2 d., teisėjas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. D. kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., nutraukti ir medžiagą perduoti tirti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyriausiajam prokurorui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį teismą.