Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Jomilė Juškaitė-Vizbarienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis autošaltkalviu uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. Š. kaltinamas tuo, kad 2024 m. birželio 19 d. apie 02 val. 50 min., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, smurtavo prieš savo sugyventinę – S. S., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia abiejų rankų delnais, ne mažiau keturis kartus, trenkė savo sugyventinei S. S. į veido sritį ir tampė ją po kambarį paėmęs už megztinio gaubtuvo ir tokiu būdu padarė odos nubrozdinimus dešiniame žande, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio momens srityje, kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose. Tokiais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei S. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

2. Kaltinamasis A. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. jis buvo darbe, po darbo darbavosi namuose. Namuose jie turi 4 labradorų veislės šunis. Turi savo vardu šios veislės šunų veislyną. Tą dieną jo sugyventinė S. S. į namus, kurie pagal nuosavybės teisę priklauso jai, atsivežė dar vieną šunį. Ji apie tai, kad atsiveš dar vieną šunį į namus su juo nesitarė. Jis jos pasiteiravo – kodėl namuose dar vienas šuo, ji jam atsakė, kad planuoja su juo dalyvauti parodose. Minėtą šunį S. uždarė į voljerą su kitu šunimi. Vakare jis nuėjo miegoti. Ką S. darė, jis nežino. Naktį, jam miegant, naujai į namus parvestas šuo ėmė staugti, kiek tiksliai buvo valandų, jis pasakyti negali. Jis dėl jo staugimo negalėjo miegoti, jam anksti keltis į darbą. Dėl to atsikėlė ir nuėjo pas S. paprašyti, kad ji tą šunį sutvarkytų, kad jis nebestaugtų. S. tuo metu buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo. Kiek matė, tuo metu ji gėrė alų, iš jos kalbos taip pat matėsi, kad ji išgėrusi. Kiek S. išgėrė, jis nežino. Kai jis paprašė, kad ji sutvarkytų šunį, S. jam, jei gerai pamena, papriekaištavo ir liepė tiesiog užsidaryti langą, ji jokių veiksmų nuraminti šunį nesiėmė. Jis tuo metu susinervino ir jei gerai pamena, su kairės rankos delnu trenkė vieną kartą per dešinį žandą, o po to su dešinę ranka trenkė į kairės pusės žandą. Nuo tokių jo smūgių ji nukrito nuo kėdės, gal krisdama dar susitrenkė, jis to atsakyti negali, po to paėmęs už megztinio gobtuvo ją tempė iš virtuvės iki durų, ragindamas, kad ji nuramintų šunį. Kai jis ją nutempė iki durų – paleido, o pats nuėjo miegoti. S. šio konflikto metu jo niekaip nesužeidė, ji rankomis dengėsi veidą. Po šio konflikto jis matė ant jos veido mėlynę. Medikai atvykę nebuvo, ji atsisakė juos kviestis. Kai jis nuėjo miegoti, S. išėjo į lauką, ką tiksliai ji ten darė negali pasakyti, gal ėjo raminti šunį, skambinti policijai. Jie buvo namuose dviese, šio konflikto niekas nematė. Po kurio laiko, jam miegant, atvyko pas juos policijos pareigūnai. Papasakojo visas įvykio aplinkybes, patikrino jų su S. blaivumus. Jis buvo blaivus, jis nevartoja alkoholio visiškai. S, jei gerai pamena, nustatė virš 1 promilės. Po to jis išvyko jau į darbą, nes jau buvo paryčiai, o S. liko namuose, ką darė – nežino. Jie su S. kartu gyvena 10 metų. Namas, kuriame gyvena, priklauso jai. Veda bendrą ūkį, kartu moka mokesčius, rūpinasi buitimi kartu. Bendrų vaikų neturi. Jie tame name gyvena tik dviese. Po šio įvykio jis į namus negrįžo, šiuo metu gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio jis jos atsiprašė, labai gailisi dėl tokio savo poelgio, pažada daugiau taip nebesielgti. Nėra smurtaujantis žmogus, dėl ko taip pasielgė pats net nesupranta. Jie ankščiau nesipykdavo, nesibardavo. Policija ankščiau jų namų adresu kviesta nebuvo. Nors ir šiuo metu gyvena atskirai jis su ja bendrauja. Daugiau neturi ko papildyti.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios S. S. parodymais, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, prieš šį įvykį gyveno kartu su savo sugyventiniu A. Š.. Šiuo metu jie kartu negyvena. 2024 m. birželio 19 d. metu buvo darbe, kai grįžo namo, tvarkėsi namuose. Vakare nuo 20 val. iki 21 val. turėjo nuotolinį susirinkimą su vadovais. Konfliktas įvyko dėl šuns, nes ji tą pačią dieną šį šunelį parsivežė į namus. A. apie tai, kad planuoja parsivežti dar vieną šunį į namus, nežinojo. Jie turi namuose, be šio šunelio, dar 4 šunis, kurie priklauso A. Kadangi naujai parsivežtas šunelis gyvendavo bute, o ji jį uždarė vakare į voljerą su kitu šunimi, jis tą vakarą kartas nuo karto staugė, reaguodavo į pravažiuojančias transporto priemones ir imdavo loti. Kai jis imdavo loti, ji prie jo prieidavo, nuramindavo, kurį laiką buvo pavėsinėje šalia jo, kad jis nestresuotų. Vakare ji, po nuotolinio susirinkimo su vadovais, sėdėjo virtuvėje, naršė internete. A. jau tuo metu miegojo. Kad staugė – lojo šuo ji negirdėjo, gal dėl to, kad buvo uždaryti virtuvės langai. A. atsikėlęs atėjo pas ją į virtuvę, matė, kad jis buvo susinervinęs, liepė jai nuramint šunį, kad nestaugtų, nes negali jis miegoti. Ji jam ramiai pasakė, kad užsidarytų miegamojo langą ir negirdės. Jis susinervinęs priėjo prie jos ir jai su abiejų rankų delnais trenkė per veidą, galvos sritį. Trenkė gal keturis ar šešis kartus, tiksliai nepasakys. Ji nuo tokių jo smūgių, nuvirto nuo kėdės. Ir tada, gerai jau nepamena, ar dar jai sudavė daugiau smūgių, bet paėmęs už megztinio gobtuvo nutempė ją link išėjimo. Jis ją paleido. Ji tada išėjo į lauką ir paskambino 112. A. nuėjo miegoti. Ji policijos pareigūnų laukė lauke. Jiems atvykus, policijos pareigūnai pažadino A. Išsiaiškino visas įvykio aplinkybes, patikrino jų neblaivumus. A. buvo blaivus, ji buvo išgėrusi dvi skardines alaus, jai buvo nustatytas virš 1 promilės neblaivumas, dabar jau tiksliai nebe pamena. Buvo pasiėmusi laisvų dienų, nes A. savaitgalį turėjo būti gimtadienis, planavo susitvarkyti namus, norėjo atsipalaiduoti. Medikai į įvykio vietą atvykę nebuvo, nes nebuvo poreikio, nesijautė blogai. Pas šeimos gydytojus nesikreipė. Buvo nuvykusi tik pas teismo medicinos ekspertus tyrimui dėl patirtų sužalojimų. Po šių jo suduotų smūgių skausmą jautė dar kelias dienas. Policiją kvietė, nes buvo išsigandusi. A. tą vakarą išėjo iš namų ir iki dabar jis su ja negyvena. Kur gyvena nežino. Šio konflikto niekas nematė, nes jie gyvena tik dviese. Jie su A. kartu apie 10 metų. Bendrų vaikų neturi. Namas, kuriame gyvena, priklauso jai. Veda bendrą ūkį, moka mokesčius dažniausiai kartu, jei kada ir nesumoka, sumoka vėliau. Dėl šio įvykio ji jam neatleido, su juo taikytis nenori. Nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Jai išaiškinta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos, tačiau ieškinio byloje nereikš, kadangi nei turtinė, nei moralinė žala jai nepadaryta. Esant galimybei, šį ikiteisminį tyrimą sutinka užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Mano, kad jam kaip bausmę būtų tikslingą skirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3.2. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja – S. S., kuri paaiškino, kad 2024 m. birželio 19 d. apie 02 val. 30 min. sėdėjo virtuvėje ant kėdės prie stalo. Sugyventinis A. Š. miegojo miegamajame kambaryje. Nakties metu, namo teritorijoje, pradėjo loti šuo ir tai girdėjęs sugyventinis atsikėlė, atėjo iki S. S. ir pasakė „eik ir pritildyk savo šunį“, ji jam atsakė „užsidaryk langą“, ko pasekoje A. Š. abejomis rankomis mažiausiai keturis kartus delnu trenkė S. S. į galvos sritį, taip panaudodamas fizinę jėgą ir sukeldamas fizinį skausmą. Po šių smūgių S. S. nukrito nuo kėdės ir A. Š. dar trenkė abejomis rankomis mažiausiai tris kartus delnais į galvos sritį taip panaudodamas fizinę jėgą ir sukeldamas fizinį skausmą. Po suduotų smūgių, ranka paėmė S. S. už megztinio gobtuvo ir nutempė iki šaldytuvo ir paleidęs ją – nuėjo į miegamąjį kambarį. A. Š. paaiškino, kad 2024 m. birželio 19 d. apie 02 val. 30 min. miegojo miegamajame kambaryje ir išgirdo, kaip pradėjo loti namo teritorijoje esantis šuo. Lojimas jį suerzino ir jis nuėjęs pas savo sugyventinę S. S. į virtuvę, pasakė jai – „Eik uždaryk šunį“, ši atsakė – „Uždaryk langą“, ko pasekoje sudavė delnais mažiausiai tris kartus abejomis rankomis į galvos sritį taip panaudodamas fizinę jėgą ir sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgių S. S. nukrito nuo kėdės ir A. Š. su kaire ranka paėmė už S. S. megztinio gobtuvo ir nutempė ją iki virtuvėje esančio šaldytuvo, paleido ją ir išėjo į miegamąjį kambarį;

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini);

3.4. alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo išrašu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 19 d. S. S. 03.24 val., buvo nustatytas 1,16 promilių neblaivumas;

3.5. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad po S. S. lūpa matosi kraujosruva, lūpa patinusi. Padarytos S. S. fotonuotraukos: iš priekio, iš dešinės pusės (šono);

3.6. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų, kuriame nurodyta, kad 2024 m. birželio 19 d. Kaune (radijo šaukinys K1724) kartu su tyrėju Ž. F. iš Kauno OVS budėtojų gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis prieš 1–2 min. rankomis sumušė pranešėją. Dabar jis miega. Pranešėja policijos laukia namie. Nepilnamečių nėra. GMP atsisakė. Kadangi S. S. buvo neblaivi, su ja ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami nebuvo. Buvo atlikta S. S. apžiūra neapnuoginant kūno. A. Š. ir S. S. buvo įteikti šaukimai atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rajono policijos komisariatą apklausai. A. Š. policijos pareigūno akivaizdoje išvyko su transporto priemone į adresą (duomenys neskelbtini);

3.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1237/2024 (02), kurioje nurodyta, kad S. S. konstatuota odos nubrozdinimas dešiniame žande, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio momens srityje, kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpų kairėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka ar kiti panašaus pobūdžio daiktai, ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 19 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą;

3.8. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame peržiūrėti ir aprašyti keturi 2024 m. birželio 19 d. vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Pirmame vaizdo įraše, matyti, kad į įvykio vietą 03 val. 22 min., atvykusius policijos pareigūnus prie kiemo vartų pasitiko moteris, kuri buvo akivaizdžiai susijaudinusi. Moteris pareigūnams pasakojo, kad vyras supyko, nes šuo naktį lojo ir dėl to prieš ją smurtavo. Moteris pareigūnams parodo sumuštas jos lūpas. Moteris kartu su pareigūnais įeiną į namo vidų ir pažadina kambaryje miegojusį sugyventinį. Moters sugyventinis policijos pareigūnams pasakoja, kad tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl šuns. Jie namuose turi keturis šunis ir jo sugyventinė, be jo sutikimo, į namus parsivedė dar vieną šunį, kuris naktį lojo ir trukdė jam miegoti, o jam anksti į darbą. Jis sugyventinę apstumdė. Moteris pareigūnams pasakojo, kad sugyventinis sudavė jai dešimt smūgių į galvą. Medikų pagalbos atsisakė. Moteris buvo išgėrusi. Gėrė dvi skardines alaus. Vyras teigė, kad alkoholio nevartojo. 00:06:44 vyrui patikrinamas blaivumas, užfiksuotas rezultatas vaizdo įraše neparodomas. 00:07:30 patikrinamas moters neblaivumas, nustatyta 1,16 promilių girtumas <...>. Trečiame vaizdo įraše, kurio trukmė 26 min. 50 sek. matyti, kad policijos pareigūnus 03 val. 22 min., atvykusius į įvykio vietą, lauke, prie kiemo vartų, pasitinka pranešėja. Moteris pareigūnui pasakojo, kad namuose su sugyventiniu kilo konfliktas, nes ji į namus parsivedė šunį, kuris naktį lojo ir dėl to jis supyko. Nuėjus pareigūnams į namo vidų, bendraujant su pranešėjos sugyventiniu, šis jiems paaiškino, kad namuose kilo barnis dėl šuns, šuo lojo, jam trukdė miegoti, o anksti į darbą. Jis ją apstumdė. Konfliktas kilo virtuvėje. Vyras blaivus, moteris išgėrusi alaus. Vėliau moteris pasakojo, kad sugyventinis miegojo, ji sėdėjo virtuvėje. Kai šuo pradėjo loti, jis atsikėlė ir atėjęs pas ją į virtuvę, liepė nutildyti šunį ir trenkė su rankų delnais į veidą, gal apie 10 kartų. Po to numetė nuo kėdės ir dar kartą trenkė kokius 4 kartus. Po to jis nuėjo miegoti. Medikų pagalbos moteris atsisakė. Tuo tarpu vyras pareigūnams pasakojo, kad jis miegojo, šuniui pradėjus loti, jis atėjęs paprašė susitvarkyti šunį, kad nelotų, moteris jam atsakė, kad užsidarytų langą ir „dzin viskas“. Jis tada triskart trenkė su delnais jai per veidą abejomis rankomis, paėmė su kaire ranka už plaukų ir nuo kėdės nutempė ant žemės ir patempė. Konflikto niekas nematė, buvo dviese. Vėliau moteris patikslino, kad ją tempė už megztinio gobtuvo. <...>;

3.9. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame perklausytas ir aprašytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2024 m. birželio 19 d. garso įrašas, iš kurio matyti, kad bendruoju pagalbos telefonu skambino S. S. ir pranešė, kad ją vyras, sugyventinis sumušė.

4. Nurodytų bylos įrodymų, kurie iš esmės yra sutampantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. Š. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę S. S. ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo A. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam A. Š. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, kad jam žinoma galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam yra suprantamos ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas); į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Kartu su laisvės apribojimo bausme pareiškime prašoma skirti įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Prokuroras kaltinamajam prašė skirti įpareigojimą „uždrausti turėti ir naudoti, vartoti psichiką veikiančius daiktus – alkoholinius gėrimus ir narkotines, psichotropines medžiagas“, tačiau byloje duomenų apie kaltinamojo apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar tokio apsvaigimo įtaką nusikalstamos veikos padarymui nėra, todėl šis įpareigojimas neskirtinas. Taip pat neskirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įmonėse ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nes atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią bylos medžiagą, tai, kad jis dirba, teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti pakaks kitų suderintų įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

9. Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam A. Š. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – artima minimaliai įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 MGL (numatytas tokios įmokos dydis nuo 10 MGL iki 250 MGL), nustatant 6 mėnesių savanorišką įmokos sumokėjimą. Teismo nuomone, tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga.

10. Taip pat kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad jis panaudojo smurtą ir fizinį skausmą sukėlė šeimos nariui – sugyventinei, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

11. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

12. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. Š. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Š. galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant A. Š. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, įpareigoti A. Š. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur, t. y. vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. Š., kad jis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.