Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2008 m. kovo 20 d. R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad R. M., būdamas UAB „Verslo projektavimo centras“ direktorius, už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. sausio mėn. kai kuriems darbuotojams darbo užmokestį sumokėjo ne laiku – darbuotojui M. S. darbo užmokestis išmokėtas 2 kartus (2007-10-19 – 200 Lt, 2008-01-17 – 77 Lt), R. M. – 1 kartą (2008-01-17 – 58 Lt), nors darbo sutartyse numatyta mokėti vieną kartą per mėnesį iki 15 dienos; su atleidžiamais darbuotojais ne laiku atsiskaitė – darbuotojas T. J. atleistas iš darbo 2007 m. gruodžio 3 d., atsiskaityta su juo 2007 m. gruodžio 18 d., L. L. išėjo iš darbo 2007 m. lapkričio 31 d., atsiskaityta su ja 2007 m. gruodžio 6 d. Tuo R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 201 straipsnio 1 dalį, 141 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos pareigūnė 2008 m. kovo 20 d. R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog R. M. neužtikrino, kad įmonėje dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtas laikas būtų žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Protokole nurodė, jog 2008 m. vasario 12-22 d. Institucijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose fiksuojamas ekonomiškai nepagrįstas, mažas darbuotojų darbo užmokestis, darbo laikas; nustatyta, kad apskaitoje žymima 1 valandos darbo diena neatitinka tikrovės; pagal įmonės pateiktus kuro pirkimo ir panaudojimo dokumentus 2007 m. spalio 14 d., 2007 m. rugsėjo 16 d., 2007 m. rugsėjo 22 d., 2007 m. lapkričio 3 d. R. M. pirko kurą Biržų rajone esančioje degalinėje ir 2007 m. rugsėjo 16 d. kitoje Vilniaus degalinėje, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtos nedarbo dienos. Įvertinus degalinių kvituose spausdinamą informaciją, 2007 m. lapkričio 19 d. buvo nuvykta į N. Akmenę, 2007 m. lapkričio 13 d. – Raseinių rajoną, kuro sąnaudas nurašant dėl susitikimų su klientais tikslu. Nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos sienos kirtimo informaciją projektų vadovas M. S. 2007 m. lapkričio 12 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra įrašo apie jo komandiruotę. Tuo R. M. pažeidė DK 147 straipsnio 6 dalį. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje.

Institucija 2008 m. kovo 21 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje ir 41⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą R. M. paskyrė 1500 litų baudą.

II.

R. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paaiškino, kad traukiant administracinėn atsakomybėn nenurodyta, kuris konkretus darbo užmokesčio darbuotojui išmokėjimo faktas pažeidžia nustatytą tvarką, nurodė, kad darbo užmokesčiai buvo išmokėti nepažeidžiant darbo įstatymų, darbo sutarčių, darbuotojams nepadaryta jokios žalos. Dėl atsiskaitymo su darbuotojais atleidžiant juos iš darbo R. M. nurodė, jog su visais darbuotojais buvo geranoriškai susitarta, kad su jais bus atsiskaityta vėliau, ne atleidimo iš darbo dieną, tokia galimybė yra numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje. Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo paaiškino, kad žiniaraščiai buvo pildomi nurodant faktiškai dirbtą laiką, t. y. 1 val. per dieną ir poilsio (nedarbo) dienas; žiniaraščiuose nurodyti teisingi duomenys. R. M. priklausantis automobilis, kuris perduotas įmonei pagal panaudos sutartį, naudojamas ne vien darbo reikalais, bet ir asmeniniais tikslais. Nurodė, kad 2007 m. spalio 14 d., 2007 m. rugsėjo 16 d., 2007 m. rugsėjo 22 d., 2007 m. lapkričio 3 d., 2007 m. lapkričio 13 d., 2007 m. lapkričio 19 d. jis nedirbo (tai pažymėta žiniaraščiuose), buvo išvykęs asmeniniais reikalais. R. M. sutiko, kad dėl nepakankamos patirties galėjo neteisingai įforminti kuro sąnaudų surašymą, kai automobilį naudodavo asmeniniais tikslais. Pažymėjo, kad šiuo metu minėti trūkumai dėl sąnaudų įforminimo yra pašalinti. Nurodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d. M. S. buvo išvykęs į užsienį asmeniniais reikalais, tačiau jis atliko 1 val. darbą kiekvieną dieną; darbas buvo susijęs su pavedimų vykdymu internetu, t. y. jis tvarkė įmonės elektroninio pašto susirašinėjimą, atsakė į paklausimus, išsiuntinėjo parengtus darbo pasiūlymus.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi R. M. skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad iš AB „SEB Vilniaus banko“ sąskaitos išrašo matyti, jog 2007 m. spalio 19 d. M. S. pervesta 200 litų darbo užmokesčio, 2007 m. gruodžio 13 d. M. S. pervesta 5000 litų pagal autorinio kūrinio užsakymo sutartį Nr. 20070514/01, 2007 m. gruodžio 14 d. M. S. pervesta 15000 litų pagal autorinio kūrinio užsakymo sutartį Nr. 20070514/01, 2007 m. lapkričio 26 d. M. S. pervesta 1500 litų pagal autorinio kūrinio užsakymo sutartį Nr. 20070601/01, 2007 m. gruodžio 14 d. R. M. pervesta 5000 litų pagal autorinio kūrinio užsakymo sutartį Nr. 20070514/02, 2007 m. gruodžio 17 d. R. M. pervesta 10000 litų pagal autorinio kūrinio užsakymo sutartį Nr. 20070514/02, 2007 m. gruodžio 18 d. R. M. pervesta 20000 litų, 2007 m. lapkričio 5 d. R. M. pervesta 96,60 litų už internetą (b. l. 48, 49).

Pagal 2008 m. sausio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį R. M. priskaičiuota išmokėti 77,89 litus darbo užmokesčio suma, M. S. – 103,50 litų (b. l. 26). Pagal darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr. 11 už 2007 m. lapkričio mėn. R. M. nurodyta išmokėti 61,59 litą, M. S. – 85,35 litus (b. l. 29). Institucijos 2008 m. vasario 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-177 nurodyta, kad M. S. darbo užmokestis pervestas 2007 m. spalio 19 d. (200 Lt) ir 2008 m. sausio 17 d. (77 Lt), R. M. – 2008 m. sausio 17 d. – 58 litai (b. l. 30, 31).

Pagal M. S. ir R. M. darbo sutartis darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d., byloje nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. sausio mėn. M. S. darbo užmokestis buvo išmokėtas 2 kartus (abu kartus po kito mėnesio 15 d.), o R. M. darbo užmokestis buvo išmokėtas 1 kartą (po kito mėnesio 15 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad darbo užmokestis M. S. ir R. M. buvo mokamas ne laiku, pažeidžiant jų darbo sutartyse nurodytą terminą.

Teismas nurodė DK 141 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad teismo posėdyje R. M. pateikė 2007 m. lapkričio 30 d. L. L. prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų, prašyme nurodyta, kad ji sutinka, jog atlyginimas jai būtų pervestas iki 2007 m. gruodžio 7 d. (b. l. 111). Pažymėjo, kad šio prašymo Institucijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo. L. L. iš darbo atleista 2007 m. lapkričio 30 d., 2007 m. gruodžio 6 d. L. L. pervesta 534,28 litai, L. L. 2007 m. gruodžio 18 d. pervedė 168,28 litus kaip grąžinamą darbo užmokesčio permoką.

Byloje nėra duomenų, kad T. J. būtų sutaręs su darbdaviu dėl atsiskaitymo su juo kitą nei atleidimo iš darbo dieną. T. J. iš darbo atleistas 2007 m. gruodžio 3 d., darbo užmokestis jam pervestas 2007 m. gruodžio 18 d. Teismas priėjo prie išvados, kad R. M. pažeidė DK 141 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamais darbuotojais tvarką, nes su atleidžiamu darbuotoju T. J. atsiskaitė pavėluotai.

Teismas nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 9 už 2007 m. rugsėjo mėn. nurodyta, kad 2007 m. rugsėjo 16 d., 2007 m. rugsėjo 22 d. R. M. nedirbo (b. l. 34), darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 10 už 2007 m. spalio mėn. nurodyta, kad 2007 m. spalio 14 d. R. M. nedirbo (b. l. 38), darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 11 už 2007 m. lapkričio mėn. nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 3 d. R. M. nedirbo, 2007 m. lapkričio 13 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. dirbo po vieną valandą (b. l. 43). Pažymėjo, jog R. M. skunde nurodė, kad 2007 m. spalio 14 d., 2007 m. rugsėjo 16 d., 2007 m. rugsėjo 22 d., 2007 m. lapkričio 3 d., 2007 m. lapkričio 13 d., 2007 m. lapkričio 19 d. jis nedirbo, buvo išvykęs asmeniniais reikalais (b. l. 2–4), 2008 m. liepos 8 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2007 m. lapkričio 13 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. jis faktiškai dirbo UAB „Verslo projektavimo centras“ (b. l. 146–148).

2008 m. birželio 11 d. teismo posėdyje R. M. pateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriaus 2008 m. birželio 5 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriame nurodyta, kad pagal bendrovės pateiktus kuro įsigijimo dokumentus ir direktoriaus paaiškinimą, nustatyta, jog kuras buvo perkamas nedarbo dienomis ir buvo naudojamas asmeniniams tikslams (b. l. 109–110).

Teismas konstatavo, jog tai, kad R. M., atliekant mokestinį tyrimą, paneigė informaciją, jog jis 2007 m. spalio 14 d., 2007 m. rugsėjo 16 d., 2007 m. rugsėjo 22 d., 2007 m. lapkričio 3 d. dirbo, nepaneigia byloje surinktų įrodymų, kad jo darbo laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimas neteisingai. Nurodė, kad iš byloje esančių lengvojo automobilio kelionės lapų (b. l. 19, 20) matyti, jog R. M. darbo dienomis dirbo ilgiau nei 1 val. (tai patvirtina jo pateikta informacija apie keliones į Ukmergę, Panevėžį, Klaipėdą, Kauną).

Nurodė, kad teismo posėdyje M. S. patvirtino, jog įmonėje dirba nuo 9 val. iki 10 val., kartais darbe praleidžia ir daugiau laiko. Liudytojai T. J. ir R. L. teismo posėdyje patvirtino, kad dirbdavo daugiau nei 8 val. per dieną, T. J. parodė, kad tekdavo dirbti ir savaitgaliais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog R. M. neužtikrino, kad įmonėje dirbančių darbuotojų faktiškai dirbtas laikas būtų žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

IV.

R. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas nevertino Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriaus Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. PMT-90, kuriame nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu, pagal bendrovės pateiktus kuro įsigijimo dokumentus ir direktoriaus paaiškinimą, nustatyta, jog kuras buvo perkamas nedarbo dienomis ir buvo naudojamas asmeniniams tikslams, todėl negalėjo būti įtrauktas į PVM ataskaitą. Paaiškina, kad ši aplinkybė įrodo, jog Institucijos 2008 m. vasario 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-177 yra tikrovės neatitinkančių duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas nelogiškas kaltinimas, nes kalendorinės nedarbo dienos ir negali būti pažymėtos žiniaraštyje kitaip, negu tik kaip „nedarbo dienos“. Teigia, kad kuro įsigijimo kvitai yra jo, kaip fizinio asmens, asmeniniai daiktai, kurie klaidingai buvo naudojami bendrovės apskaitoje;

2) iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių 2007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. matyti, kad apskaita vedama teisingai;

3) teisme buvo nustatyta, kad M. S. grįžo į Lietuvą 2007 m. lapkričio 12 d., 2.38 val., jis darbe buvo nuo 9 iki 10 val., tai teisingai pažymėta žiniaraštyje, užsienyje M. S. nevykdė jokių darbdavio pavedimų, nėra jokio įsakymo dėl M. S. siuntimo į komandiruotę, todėl Institucija neturi pagrindo įvardinti privačią kelionę komandiruote. Kelionės laikotarpiu M. S. iki 2007 m. lapkričio 12 d. būdamas užsienyje po valandą atliko savo darbą naudodamasis elektroninėmis priemonėmis, pabrėžia, kad apie tai pažymėta žiniaraštyje, dėl šių dienų Institucija pažeidimų nenustatė;

4) nurodo, kad su darbuotojais nepalaiko draugiškų santykių, todėl jie liudijo teisme dėl darbo savaitgaliais ir po 8-10 val. per dieną jam nepalankiai. Atkreipia dėmesį, kad teismas neišsiaiškino kokiomis datomis, kokie darbai buvo dirbami, kokie pavedimai atliekami. Pabrėžia, kad jam nebuvo reiškiamas kaltinimas dėl neteisingo L. L., T. J., R. L. darbo apskaitos žymėjimo. Be to, teismas be pagrindo nagrinėjo įmonėje egzistuojančius autorinio darbo santykius, kurie neturi jokios reikšmės bylai;

5) nors T. J. buvo iškviestas į teismą, teismas nesiaiškino aplinkybės, ar su T. J. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo;

6) pagal 2007 m. lapkričio mėn. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr. 11 R. M. nurodyta išmokėti 61,59 litus, o M. S. 85,35 litus. Šių darbo užmokesčių sumokėjimo terminai yra iki 2007 m. gruodžio 15 d. Teismas nustatė, kad 2007 m. spalio 19 d. M. S. sumokėta 200 litų. Tai įrodo, kad M. S. darbo užmokestis sumokėtas avansu už kelis mėnesius į priekį, įskaitant lapkričio mėnesį. Vadovaujantis R. M. prašymu, darbo užmokestis jam pervedamas nurodytu laiku, dėl tokios tvarkos R. M. pretenzijų darbdaviui neturi;

7) protokole formuojamas kaltinimas dėl neteisingo darbo užmokesčio mokėjimo per laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. sausio mėn. Pabrėžia, kad neturi galimybės gintis nuo tokio kaltinimo, nes nežino kokio konkretaus pažeidimo padarymu yra kaltinamas. Nurodo, kad darbo užmokesčio neteisingas mokėjimas nėra trunkantis pažeidimas, todėl Institucija turi pareigą nustatyti tokio pažeidimo aplinkybes. Byloje nėra užfiksuotas konkretus veikos, dėl kurios pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, padarymo laikas.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo nepatenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nustatymo ir atsakomybės taikymo

ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) įtvirtinta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas ne dėl darbuotojo kaltės užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

DK 201 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. M. surašytas dėl nelaiku išmokėto darbo užmokesčio M. S. (2007-10-19 – 200 Lt; 2008-01-17 – 77 Lt) ir R. M. (2008 -01-17 – 58 Lt) bei dėl pavėluoto atsiskaitymo su atleistu iš darbo T. J. (atleistas 2007-12-03; atsiskaityta 2007-12-18) ir išėjusia iš darbo L. L. (išėjo 2007-11-30, atsiskaityta 2007-12-06).

Iš byloje esančios darbo sutarties su M. S. (b. l. 56-58) 3 punkto matyti, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 15 d. Taip pat, be kita ko, pažymėta, kad darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu. Tokios pačios nuostatos nustatytos ir darbo sutartyje su R. M. (b. l. 52-53). Iš AB „SEB Vilniaus banko“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 m. spalio 19 d. M. S. pervestas 200 litų dydžio darbo užmokestis (b. l. 49). Iš AB „SEB Vilniaus banko“ vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad R. M. 2008 m. sausio 17 d. išmokėtas 58 litų darbo užmokestis (b. l. 165). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. vasario 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 11 nurodyta, kad M. S. darbo užmokestis pervestas 2007 m. spalio 19 d. (200 Lt) ir 2008 m. sausio 17 d. (77 Lt), o R. M. - 2008 m. sausio 17 d. (58 Lt) (b. l. 30, 31). Byloje yra 2007 m. birželio 8 d. M. S. sutikimas (b. l. 157), kad jam priskaičiuotas darbo užmokestis būtų kaupiamas darbovietėje ir išmokamas pagal jo atskirą prašymą. 2007 m. spalio 18 d. M. S. pateikė prašymą, kad jam būtų išmokėta 200 litų dydžio suma už sukauptą ir neišmokėtą nuo 2007 m. birželio mėnesio darbo užmokestį (b. l. 158). Iš darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad juos pasirašė R. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už darbo sutartyje numatytos darbo užmokesčio tvarkos pažeidimą nesant darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju matyti, kad darbo užmokesčio tvarkos, numatytos darbo sutartyje, pažeidimai M. S. atžvilgiu padaryti dėl jo pateikto sutikimo (b. l. 157), taigi, dėl jo kaltės. Be to, dėl tokio darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pakeitimo tarp darbuotojo ir darbdavio atstovo buvo susitarta sutikimu (b. l. 157). Tas pats pasakytina ir apie R. M. mokamą darbo užmokestį pažeidžiant darbo sutartyje nustatytą tvarką. Kadangi jis pats, būdamas įmonės direktoriumi, pasirašinėjo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, akivaizdu, kad dėl jo, kaip darbuotojo, kaltės buvo mokamas darbo užmokestis pažeidžiant darbo sutartyje nustatytą tvarką, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui negali kilti atsakomybė dėl darbo užmokesčio R. M. išmokėjimo pažeidžiant darbo sutartyje nustatytą tvarką. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. M., išmokėdamas darbo užmokestį R. M. ir M. S., nepažeidė ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalies.

Iš L. L. darbo sutarties (b. l. 54-55) matyti, kad darbo sutartis nutraukta 2007 m. lapkričio 30 d. Iš AB „SEB Vilniaus banko“ vietinio mokėjimo nurodymo (b. l. 167) matyti, kad galutinai atsiskaityta su L. L. 2007 m. gruodžio 6 d. Byloje yra 2007 m. lapkričio 30 d. L. L. prašymas, kuriuo ji sutinka, kad atlyginimas būtų pervestas 2007 m. gruodžio 7 d. (b. l. 111). Teismas šį prašymą vertino kritiškai, kadangi jo nebuvo Institucijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad L. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad išeidama iš darbo parašė prašymą, kad iki tam tikros dienos jai pervestų atlyginimą. Patvirtino, kad atlyginimas buvo išmokėtas per prašyme nurodytą laikotarpį (b. l. 113). Kitų objektyvių įrodymų, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Todėl laikytina, kad su L. L. pavėluotai atsiskaityta atleidžiant iš darbo jai sutinkant, t. y. dėl jos pačios kaltės, taigi, atsakomybė už tai pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį negalima.

Iš darbo sutarties su T. J. (b. l. 126-127) matyti, kad darbo sutartis su juo nutraukta 2007 m. gruodžio 3 d. Iš AB „SEB Vilniaus banko“ vietinio mokėjimo nurodymo (b. l. 166) matyti, kad galutinai su šiuo darbuotoju atsiskaityta 2007 m. gruodžio 18 d. Apeliantas teigia, kad analogiškas, tik žodinis, susitarimas dėl galutinio atsiskaitymo vėlesnės datos kaip su L. L., buvo sudarytas su T. J.. Šis darbuotojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 114), tačiau dėl pavėluoto galutinio atsiskaitymo jis apklaustas nebuvo, todėl nėra aišku, ar iš tikrųjų buvo šalių susitarimas dėl kitos galutinio atsiskaitymo datos. Byloje nesant kitų objektyvių duomenų, kad šiuo atveju tarp šalių buvo ar nebuvo susitarimas, vadovaujantis viešosios teisės šakose taikomu principu, jog visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, kad administracinė atsakomybė už galimai pavėluotą atsiskaitymą su atleidžiamu T. J. R. M. negali kilti.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla R. M. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (ATPK 25 str. 1 d. 1 p.).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto nustatymo ir atsakomybės taikymo

ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalyje (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

DK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtinto Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3.1 punkte įtvirtinta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriamos 3 eilutės. Pirmojoje eilutėje nurodoma faktiškai dirbtas laikas (atskirai naktį dirbtas laikas ir viršvalandžiai) ir neatvykimo į darbą atvejai, išskyrus šio Aprašo 3.3 punkte nurodytus neatvykimo į darbą atvejus.

R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl to, kad M. S. 2007 m. lapkričio 12 d. buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už lapkričio mėnesį nėra įrašo apie jo komandiruotę, taip pat dėl to, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiuose fiksuojamas ekonomiškai nepagrįstas, mažas darbuotojų darbo užmokestis ir darbo laikas, žymima 1 valandos darbo diena neatitinka tikrovės.

Pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymu remdamasis vien tik lengvojo automobilio kelionės lapais, priėjo prie išvados, kad R. M. dirbo ilgiau nei 1 valandą per dieną. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos, kaip įrodymai, R. M. pilto kuro datos: 2007 m. spalio 14 d., 2007 m. rugsėjo 16, 22 d., 2007 m. lapkričio 3 d., prieinant prie išvados, kad jis dirbo, nors tai nenurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, ir 2007 m. lapkričio 13, 19 d., prieinant prie išvados, kad R. M. dirbo daugiau nei 1 valandą. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad R. M. 2007 m. rugsėjo 16 ir 22 d.. 2007 m. spalio 14 d., 2007 m. lapkričio 3 d. nedirbo (b. l. 34, 38, 43), 2007 m. lapkričio 13, 19 d. dirbo po 1 valandą. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia šių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašytų duomenų, teigia, kad kuras buvo perkamas ir naudojamas asmeniniais tikslais. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyrius 2008 m. birželio 5 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. PMT-90, nustatė, kad kuras buvo perkamas nedarbo dienomis ir naudotas asmeniniams tikslams, todėl negalėjo būti įtrauktas į PVM atskaitą (b. l. 109-110). Byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, kad R. M. dirbo nedarbo dienomis, t. y. 2007 m. rugsėjo 16 ir 22 d. 2007 m. spalio 14 d., 2007 m. lapkričio 3 d., už tai administracinė atsakomybė pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį, negalima. Iš lengvojo automobilio kelionės lapo lapkričio mėnesiui (b. l. 19) matyti, kad 2007 m. lapkričio 19 d. nuvažiuoti 96 kilometrai. 2007 m. lapkričio 13 diena lengvojo automobilio kelionės lape išvis nėra pažymėta. Daugiau byloje įrodymų, patvirtinančių, kad R. M. 2007 m. lapkričio 13 ir 19 d. dirbo ilgiau nei 1 valandą, nėra, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju nepakanka duomenų R. M. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. kirto Lietuvos Respublikos sieną 2007 m. lapkričio 12 d., 02.38 val. (b. l. 23). Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje Nr. 11 nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 12 d. M. S. dirbo 1 valandą (b. l. 43). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė nepamenantis fakto, kad M. S. 2007 m. lapkričio 12 d. buvo komandiruotėje. Byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, negalima neabejotinai konstatuoti, kad M. S. buvimą komandiruotėje 2007 m. lapkričio 12 d. įrodo aplinkybė, jog jis 2007 m. lapkričio 12 d. naktį atvyko į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, jog tokia aplinkybė neturi jokios reikšmės įrodinėjant, kad M. S. 2007 m. lapkričio 12 d. dirbo daugiau nei 1 valandą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ilgesnį nei 1 val. M. S. darbo laiką, rėmėsi M. S. parodymais teismo posėdžio metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 11 d. posėdžio protokolo matyti, jog M. S. parodė, kad įmonėje darbo laikas yra nuo 9 iki 10 val. bei kad darbe tenka būti ir kitu metu (b. l. 114). Liudytoju apklaustas M. S. nenurodė, kad kartais darbe praleidžia ir daugiau laiko, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog M. S. dirba daugiau nei 1 val. per dieną. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo T. J. ir R. L. parodymus dėl jų dirbto ilgesnio darbo laiko nei nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo formuotas kaltinimas dėl šių darbuotojų ilgesnio darbo laiko. Šie liudytojai teisme nepateikė parodymų dėl R. M. ir M. S. darbo laiko atitinkamomis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis datomis. R. L. teiginys, kad darbuotojai, kurių darbo laikas būdavo 1 valanda per dieną, dirbdavo ne mažiau nei 8 valandas per dieną negali būti nekritiškai vertintinu, objektyviu įrodymu, kad R. M. ir M. S. nustatytomis datomis dirbo ilgiau nei 1 valandą. Pažymėtina, kad liudytojas T. J., priešingai, parodė, kad su juo darbe visą laiką būdavo Renata ir administratorė, o Mindaugas ir direktorius retkarčiais išvažiuodavo (b. l. 114). L. L. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad tiek direktorius, tiek kiti darbuotojai darbo metu išvažiuodavo (b. l. 113). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad L. L. apygardos administracinio teismo posėdžio metu parodė, jog 2007 m. lapkričio 28 d. tarp direktoriaus ir R. L. įvyko konfliktas. Esant prieštaringiems darbuotojų parodymams, galimai konfliktinei situacijai, R. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, vertintini kritiškai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju R. M. atsakomybė pagal ATPK 41⁵ straipsnio 1 dalį negali kilti.

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, ši apygardos administracinio teismo nutartis naikintina ir byla administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.