Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. I. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. I. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: i) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. balandžio 20 d. raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)„Atsakymas į prašymą grąžinti kito asmens lėšomis sumokėtą pajamų mokestį“ (toliau - ir Raštas, Atsakymas); ii) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo.

Pareiškėjas nurodo, jog 2023 m. balandžio 7 d. per autorizuotą Mano VMI pateikė paklausimą dėl gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) pildymo tvarkos patikslinimo ir pareiškėjui priklausančios gyventojo pajamų mokesčio permokos dalies grąžinimo. Prašyme nurodė, kad, pareiškėjo nuomone, Mokesčių administratorius, klaidingai interpretuodamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatas, yra nustatęs klaidingą metinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) pildymo tvarką ir elektroninėje mokesčių deklaravimo sistemoje įdiegęs klaidingą mokesčio permokos skaičiavimo algoritmą. Dėl to kito asmens už gyventoją sumokėta pajamų mokesčio suma yra nepagrįstai išskaitoma iš gyventojui priklausančios gyventojų pajamų mokesčio permokos.

VMI skundžiamu 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) atsakė, jog pajamų mokesčio dalis, kuri susidarė dėl kito asmens lėšomis sumokėto mokesčio (nepriklausomai nuo to, ar sumokėto nuo pajamų natūra, ar nuo pinigais išmokėtų pajamų), nėra grąžinama.

Pareiškėjas su skundžiamu Atsakymu nesutinka ir prašo jį panaikinti, išdėstydamas šiuos pagrindinius argumentus:

Nei GPMĮ, nei MAĮ nenustato konkrečių gyventojų pajamų mokesčio permokos skaičiavimo taisyklių, kai dalis pajamų mokesčio už gyventoją yra sumokėta kito asmens lėšomis. Aiškindamas kito asmens už gyventoją sumokėtos mokesčio sumos išskaitymo iš gyventojui susidarančios mokesčio permokos pagrindą, Mokesčių administratorius remiasi ne konkrečiomis įstatymų nuostatomis, bet savo paties aukščiau minėtų įstatymų nuostatų interpretacija. Nors MAĮ suteikia teisę Mokesčių administratoriui aiškinti mokesčių įstatymų taikymo nuostatas, įskaitant ir teisę teikti apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, tačiau, kaip nurodo MAĮ, Mokesčių administratoriaus teikiami paaiškinimai neturi teisės akto galios. Be to, teikiami mokesčių įstatymų paaiškinimai ir mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarka neturi prieštarauti MAĮ nustatytiems teisingumo ir protingumo principams (MAĮ 8 str.), kurių Mokesčių administratoriaus taikomoje mokesčių permokos apskaičiavimo tvarkoje nėra laikomasi.

Mokesčių administratoriaus taikoma tvarka, kai kito asmens už gyventoją sumokėta pajamų mokesčio suma visais atvejais pilna apimtimi yra išskaitoma iš gyventojui grąžintinos mokesčio permokos yra nenuosekli ir prieštaraujanti bendrosioms matematinėms taisyklėms. Gyventojo už kalendorinius metus priklausanti sumokėti arba jam grąžintina gyventojų pajamų mokesčio suma apskaičiuojama gyventojui pateikiant metinės pajamų mokesčių deklaracijos formą GPM311. Šioje formoje mokėtina arba grąžintina pajamų mokesčio suma apskaičiuojama kaip skirtumas tarp už tuos metus priklausančios sumokėti mokesčio sumos ir faktiškai sumokėtos mokesčio sumos. Mokesčių administratorius nustatė GPM311 formos pildymo (ir, atitinkamai, mokesčio permokos skaičiavimo) tvarką, pagal kurią pajamų mokesčio suma nuo gyventojo pajamų dalies, už kurią mokestį savo lėšomis už gyventoją yra sumokėjęs kitas asmuo, yra įtraukiama į apskaičiuotą (mokėtiną) už kalendorinius metus mokesčio suma (didinama gyventojo mokestinė prievolė), tuo tarpu nuo tokių pajamų kito asmens sumokėta mokesčio dalis į skirtumo skaičiavimą neįtraukiama (mokestinės prievolės nemažina). Taikant permokos skaičiavimo principus nuosekliai ir teisingai, mokesčio suma nuo gyventojo pajamų dalies, už kurią mokestį savo lėšomis už gyventoją yra sumokėjęs kitas asmuo, arba gyventojo mokestinę prievolę turėtų ir didinti, ir mažinti arba turėtų būti visai neįtraukiama į permokos skaičiavimą.

Mokesčių administratorius, aiškindamas taikomą mokesčio permokos skaičiavimo tvarką, argumentuoja, kad tais atvejais, kai mokestis nuo gyventojo gautų pajamų yra sumokamas ne mokestinės prievolės subjekto - gyventojo, o kito asmens lėšomis, pajamas gavęs gyventojas nepatiria jokių su mokestine prievole susijusių išlaidų ir todėl tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo grąžinti tokias mokesčio sumas. Mokesčių administratorius siekia riboti gyventojų teisę susigrąžint pajamų mokesčio permoką, jeigu permoka susidarė dėl kito asmens lėšomis už gyventoją sumokėto pajamų mokesčio, t. y., gyventojui nemokėjus mokesčio iš savo lėšų arba sumokėjus mokesčio mažiau negu gyventojas siekia susigrąžinti. Tačiau praktikoje Mokesčių administratorius gyventojui grąžintiną pajamų mokesčio permoką mažina ir tais atvejais, kai permoka susidaro iš paties gyventojo lėšų sumokėto mokesčio, jeigu bent dalis gyventojų pajamų mokesčio tais metais buvo sumokėta kito asmens lėšomis.

Mokesčių administratorius, išskaitydamas kito asmens sumokėtą už gyventoją pajamų mokestį iš gyventojui grąžintinos mokesčio permokos sumos, tą gyventojo pajamų dalį faktiškai apmokestina du kartus. T. y., mokestis nuo pajamų vieną kartą sumokamas kito asmens lėšomis, o tada, kai sumokėto mokesčio suma išskaitoma iš gyventojui grąžintinos mokesčio permokos - faktiškai antrą kartą sumokama paties gyventojo. Mokesčių administratorius pateiktame Atsakyme teigia, kad mažinant mokesčio permoką dvigubas apmokestinimas nesusidaro, nes gyventojui mokesčio pakartotinai nereikia. Toks aiškinimas nepaneigia dvigubo apmokestinimo, kadangi gyventojui priklausančios mokesčio permokos sumažinimas taip pat reiškia pakartotinį pajamų apmokestinimą, t. y. gyventojas neatgauna dalies jam priklausančios mokesčio permokos dėl to, kad kito asmens jau kartą įvykdyta mokestinė prievolė (sumokėta už gyventoją pajamų mokesčio suma) Mokesčio administratoriaus nėra įskaitoma į sumokėtą per metus mokesčio sumą skaičiuojant galutinę gyventojui grąžinamą mokesčio permokos sumą.

Mokesčių administratorius skundžiamame Atsakyme papildomai argumentuoja, kad dėl pajamų mokesčio dalies, kuri susidarė dėl kito asmens lėšomis už gyventoją sumokėto pajamų mokesčio, byloje Nr. A-556-846-07 2007-10-10 jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Minėtoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė Mokesčių administratoriui palankų sprendimą (kurį vėliau nepakeistą paliko LVAT), motyvuodamas jį tuo, kad nagrinėtu atveju išlaidas, susijusias su gyvybės draudimo paslaugų apmokėjimu, patyrė ne pats mokesčių mokėtojas, o jos darbdavys ir todėl tokios išlaidos negali būti pripažįstamos išlaidomis, nurodytomis GPMĮ 21 str. bei mažinančiomis mokesčių mokėtojo gaunamas pajamas. Pažymi, kad Mokesčių administratorius mokesčių permokos mažinimą kito asmens už gyventoją sumokėta mokesčio suma taiko (įskaitant ir pareiškėjo atvejį) ir tada, kai GPMĮ 21 str. nurodytos pajamas mažinančios išlaidos, dėl kurių susidarė pajamų mokesčio permoka, yra apmokamos ir asmeninėmis gyventojo lėšomis ir todėl tokiais atvejais aukščiau nurodytos bylos sprendimu aiškindamas taikomą mokesčio permokos skaičiavimo tvarką Mokesčių administratorius negali remtis.

Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog neatsižvelgiant į tai, kokia forma (pinigine ar nepinigine) gyventojui yra išmokamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiai susijusios pajamos, pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką, vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, jos yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių išskaičiuoti pajamų mokestį GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 83 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nuo natūra pareiškėjui išmokėtos išmokos, priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, išskaičiuoti pajamų mokestį pareiga teko pareiškėjo darbdaviui UAB „Žabolis ir partneriai“, tačiau, pasinaudojus MAĮ nustatyta teise sumokėti mokestį už kitą asmenį, nuo nepinigine forma (natūra) pareiškėjui išmokėtų su darbo santykiais susijusių 1 068,51 Eur pajamų sumos 213,70 Eur pajamų mokestį už pareiškėją iš savo lėšų sumokėjo jo darbdavys.

Pažymi, jog pareiškėjas dėl natūra iš darbdavio gautų pajamų ekonominę naudą gavo du kartus: 1) pasinaudojęs darbdaviui priklausančiu automobiliu asmeninėms reikmėms (pajamos natūra), 2) dėl darbdavio lėšomis už jį sumokėto pajamų mokesčio. Kadangi pareiškėjas nekompensavo darbdaviui už jį sumokėto pajamų mokesčio, gautų pajamų suma nesumažėjo, taigi su mokestinės prievolės įvykdymu išlaidų šių pajamų atžvilgiu pareiškėjas nepatyrė.

Pažymi, jog visų pirma, pareiškėjas skundžia ne jo atžvilgiu nustatytą prievolę sumokėti tam tikrą mokesčio sumą (kaip jau minėta, Deklaracijoje nėra apskaičiuota prievolė mokėti pareiškėjui tam tikrą pajamų mokesčio sumą), o priešingai - jam grąžintiną, pareiškėjo nuomone, per mažą permokėto mokesčio sumą. Antra, pažymi, jog pagal GPMĮ 27 straipsnio nuostatas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje gyventojas privalo deklaruoti visas per mokestinį laikotarpį gautas pajamas (išskyrus neapmokestinamąsias, įtrauktas į nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą) ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Taigi mokesčių mokėtojas (gyventojas) Deklaracijoje privalo nurodyti visas apmokestinamąsias pajamas. Visos pinigais ir natūra iš UAB „Žabolis ir partneriai“ pareiškėjo gautos su darbo santykiais susijusios pajamos yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, todėl jos ir nuo apskaičiuotas pajamų mokestis privalo būti deklaruojami Deklaracijoje kaip tai nustatyta GPMĮ 27 straipsnyje. Trečia, pareiškėjo apmokestinamosios pajamos Deklaracijoje yra apskaičiuotos ir, atsižvelgiant į šias pajamas mažinančias sumas, perskaičiuotos GPMĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad išskaičiuotiną pajamų mokestį nuo gyventojui išmokamų pajamų už gyventoją iš savo lėšų yra sumokėjęs kitas asmuo, nekeičia GPMĮ 16 straipsnyje nustatytų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo principų. Vien dėl to, kad pajamų mokestį nuo tam tikrų gyventojo pajamų už gyventoją iš savo lėšų sumoka kitas asmuo, tos pajamos netampa neapmokestinamosiomis, todėl yra apskaičiuojamos bei perskaičiuojamos taip kaip yra nustatyta GPMĮ 16 straipsnio 1 dalyje.

Nurodo, jog skundžiamame Atsakyme minimoje LVAT byloje buvo sprendžiamas analogiško turinio ginčas - dėl grąžintinos pajamų mokesčio permokos dydžio, todėl pagrįstai buvo remiamasi šia nutartimi ir prašo pareiškėjo argumentus šiuo klausimu atmesti kaip nepagrįstus.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visiškai.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl pajamų mokesčio permokos grąžinimo.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. per autorizuotą Mano VMI paskyrą pateikė paklausimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Dėl gyventojų pajamų mokesčio“, kuriame prašė pateikti paaiškinimą dėl kito asmens lėšomis sumokėto pajamų mokesčio.

VMI atsakė į pareiškėjo pateiktą paklausimą 2023 m. kovo 21 d. raštu Nr. RM-9425 „Atsakymas į klausimą apie kito asmens lėšomis sumokėtą pajamų mokestį“, kuriame nurodė, kad grąžintina pajamų mokesčio suma, kuri apskaičiuota preliminarioje Pajamų mokesčio deklaracijoje už 2022 metus yra sumažinta kito asmens (UAB „Žabolis ir partneriai“) lėšomis sumokėta 213,70 Eur pajamų mokesčio suma.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 7 d. per autorizuotą Mano VMI paskyrą pateikė paklausimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokesčio permokos grąžinimo“, kuriame nesutiko su 2023 m. kovo 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu paaiškinimu bei paprašė kito asmens lėšomis sumokėtą pajamų mokesčio sumą 213,70 Eur grąžinti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą arba patikslinti Pajamų mokesčio deklaracijos pildymą / pateikimą Elektroninėje deklaravimo sistemoje, leidžiant pateikti deklaraciją, kurioje kito asmens lėšomis sumokėta pajamų mokesčio suma nebūtų atimama iš grąžintinos mokesčio permokos sumos.

VMI atsakė į pareiškėjo pateiktą paklausimą 2023 m. balandžio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Atsakymas į prašymą grąžinti kito asmens lėšomis sumokėtą pajamų mokestį“, kuriame nurodė, kad pajamų mokesčio dalis, kuri susidarė dėl kito asmens lėšomis sumokėto mokesčio (nepriklausomai nuo tuo, ar sumokėto nuo pajamų natūra, ar nuo pinigais išmokėtų pajamų), nėra grąžinama.

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 30 d. pateikė 2022 m. mokestinio laikotarpio Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma; toliau - Deklaracija), kurioje deklaravo 81 717,45 Eur metinių pajamų sumą, iš kurių 76 262 Eur suma pagal GPMĮ yra priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. 70 572,50 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų suma yra apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, o 5 689,51 Eur suma (palūkanos, finansinių priemonių perleidimo nuosavybė pajamos, sumažintos jų įsigijimo išlaidomis) - taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Nuo apmokestinamosioms pajamoms priskirtos 76 262 Eur sumos, atsižvelgus į pareiškėjo patirtas GPMĮ 21 straipsnyje paminėtas išlaidas, kuriomis pagal GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas yra sumažinamos apmokestinamosios pajamos, pareiškėjo Deklaracijoje apskaičiuota 14 673,52 Eur į biudžetą mokėtina pajamų mokesčio suma. Atsižvelgus į atskaitomą užsienio valstybėje sumokėtą pajamų ar jam tapatų mokestį (630,79 Eur), nuo pareiškėjo metinių pajamų perskaičiuota į Lietuvos biudžetą mokėtina pajamų mokesčio suma sudaro 14 042,73 Eur, kurią nuo pareiškėjo pajamų išskaičiavo mokestį išskaičiuojantis asmuo, o 213,70 Eur sumą už pareiškėją iš savo lėšų sumokėjo darbdavys UAB „Žabolis ir partneriai“. Pareiškėjo patirtos su mokestinės prievolės įvykdymu susijusios 14 084,43 Eur išlaidos atitinka išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, todėl pateiktoje jo Deklaracijoje kaip grąžintina pajamų mokesčio permoka buvo apskaičiuota 41,70 Eur (14 084,43-14 042,73), bet ne kaip nurodė pareiškėjas, jam priklausanti 255,40 Eur suma.

Pareiškėjas nesutinka su VMI pateiktu Atsakymu, teigdamas, kad, jo nuomone, VMI klaidingai interpretuoja GPMĮ ir MAĮ nuostatas, yra nustačiusi klaidingą metinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) pildymo tvarką ir elektroninėje mokesčių deklaravimo sistemoje įdiegusi klaidingą mokesčio permokos skaičiavimo algoritmą.

Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 7 dalį, jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, VMI ginčijamame Atsakyme pagrįstai rėmėsi LVAT 2007 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-846/2007 pateiktais išaiškinimais. LVAT minėtoje nutartyje nurodė, jog teisė nuolatiniam Lietuvos gyventojui susigrąžinti pajamų mokesčio permoką atsiranda tik tada, kai pajamų mokesčio sumokama daugiau negu numatyta teisės aktais. Pajamų mokesčio permokos grąžinimo teisės atsiradimo prielaida – mokesčių mokėtojo pajamų gavimas bei tų pajamų apmokestinimas. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka reglamentuota Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 straipsnyje, kur šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų, šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama tai, kas įtvirtinta šio Įstatymo 16 straipsnio 1 – 6 punktuose. <...> Tai reiškia, kad gyventojas realiai turi gauti atitinkamas pajamas ir realiai patirti atitinkamas išlaidas. Jei jis realiai negauna iš kitų asmenų tam tikro pobūdžio atitinkamo dydžio pajamų, tai ta apimtimi apmokestinamųjų pajamų dydžio korekcija paneigiama ir teisė į mokesčio permoką išlieka tik toje apimtyje, kurioje gyventojas realiai gavo pajamas ir realiai patyrė išlaidas.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nors MAĮ 83 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia teisę kitam asmeniui savo lėšomis sumokėti pajamų mokestį už gyventoją, tačiau šios ar kitos MAĮ nuostatos nesuteikia teisinio pagrindo mokesčio mokėtojui (gyventojui) kito asmens lėšomis sumokėtą pajamų mokestį pripažinti jo paties sumokėto mokesčio permoka, atitinkamai, nesuteikia teisės į mokesčio permokos grąžinimą, jeigu mokesčio mokėtojas nėra kompensavęs tam kitam asmeniui už jį sumokėtos mokesčio sumos. Todėl mokesčio mokėtojui (gyventojui) MAĮ nustatyta tvarka yra grąžinama ta permokėto pajamų mokesčio suma, kurią jis sumokėjo savo lėšomis ir (ar) kurią mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiavo nuo jam išmokamų išmokų. Ta pajamų mokesčio dalis, kuri susidarė dėl kito asmens lėšomis sumokėto mokesčio (nepriklausomai nuo tuo, ar sumokėto nuo pajamų natūra, ar nuo pinigais išmokėtų pajamų), vadovaujantis MAĮ ir GPMĮ nuostatomis bei jas vertinant sistemiškai, nėra laikoma mokesčio mokėtojo (gyventojo) permoka (per didelė jo lėšomis į biudžetą sumokėta mokesčio suma). Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo išmokėti iš biudžeto lėšų (ne „grąžinti“) tai, ko mokesčio mokėtojas (gyventojas) nėra sumokėjęs.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, gavęs 1 068,51 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų natūra iš darbdavio, pajamų mokesčio nuo šios sumos savo lėšomis nesumokėjo, darbdavys nuo šios išmokamos išmokos pajamų mokesčio neišskaičiavo, o 213,70 Eur pajamų mokesčio sumą už pareiškėją sumokėjo į biudžetą iš savo lėšų. Pareiškėjas šios už jį sumokėtos mokesčio sumos (darbdavio išlaidų) darbdaviui nekompensavo, taigi mokestinės prievolės nuo natūra gautų pajamų įvykdymo išlaidų pareiškėjas nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, UAB „Žabolis ir partneriai“ iš savo lėšų už pareiškėją sumokėtos 213,70 Eur pajamų mokesčio sumos nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo mokesčio permoka.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodo, jog teisinis pagrindas įskaičiuoti į pareiškėjo pajamų mokesčio permokos sumą 213,70 Eur ir grąžinti pareiškėjui, jo nuomone, priklausančią 255,40 Eur sumą atsirastų tuo atveju, jeigu pareiškėjas grąžintų darbdaviui pastarojo lėšomis sumokėtą mokesčio sumą ir pateiktų mokesčio administratoriui patikslintą Deklaraciją.

Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu dėl dvigubo pajamų apmokestinimo, kadangi nagrinėjamoje situacijoje mokestį išskaičiuojančiam asmeniui iš savo lėšų sumokėjus pajamų mokestį už gyventoją, nuo tos pajamų sumos, nuo kurios mokestį iš savo lėšų yra sumokėjęs kitas asmuo, gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje antrą kartą mokėtinas pajamų mokestis (jau kaip mokėtinas gyventojo lėšomis) neapskaičiuojamas. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, 213,70 Eur pajamų mokesčio suma pareiškėjo pateiktoje 2022 m. mokestinio laikotarpio Deklaracijoje kaip mokėtina jam nebuvo apskaičiuota.

Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo VMI pateiktas prašymas išnagrinėtas laikantis visų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje numatytų reikalavimų, o VMI atsakymas pareiškėjui yra išsamus, parengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis pagal tuo metu VMI turimus duomenis apie pareiškėjo gautas pajamas ir pajamų mokestį (Deklaracijos ruošinio duomenis, pareiškėjo papildytus Deklaracijoje), todėl nėra pagrindo jį naikinti. Darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti VMI 2023 m. balandžio 20 d. raštą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo.

Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjui nepriteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. I. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.