- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- eI3-319-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01752-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Atsakovas
- S. P.
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjos – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 23 d. prašymu ir 2020 m. sausio 17 d. patikslintu prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 934,20 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.
Pareiškėja prašyme ir patikslintame prašyme nurodė, kad atsakovas 2014 m. liepos 2 d. pateikė pareiškėjai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 14-103833083-A1-1) (toliau – 2014 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota 3,39 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 8 vnt. sąlyginių gyvulių, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (mėsinės avys). 2014 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 3D-161 redakcija) (toliau – Taisyklės).
Iki 2015 m. vasario 5 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 432,96 Eur tiesioginių išmokų suma, o pagal 2014 m. Paraiškos duomenis turėjo būti apskaičiuota 216,50 Eur. Taisyklių 29 punkte numatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus (toliau – Valdymo reikalavimai), nurodytus Valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23, ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus (toliau – GAAB reikalavimai), nurodytus Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327. Kadangi atsakovas neatitiko Aprašo 7 punkto reikalavimų, atsakovo 2014 m. Paraiškai buvo taikoma 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Taigi, po paramos išmokėjimo buvo nustatyta, kad atsakovui dalis (216,50 Eur) paramos nepriklauso, nes jis nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.
Pareiškėja, nustačiusi, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi Taisyklių 451 punktu pakartotinai vertino atsakovo 2014 m. Paraišką ir priėmė 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SP1-1167 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2018 m. gegužės 10 d. skolos sprendimas). Apie priimtą 2018 m. gegužės 10 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas pareiškėjos 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. BR6-4591 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2018 m. gegužės 21 d. raštas), kuris buvo paskelbtas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) informaciniame portale bei atsakovui buvo išsiųstas 2014 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu (paštu).
Atsakovas 2016 m. balandžio 14 d. pateikė pareiškėjai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 16-1003833083-A1-1) (toliau – 2016 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota 9,19 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas. 2016 m. pateikta Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis. NMA 2016 m. rugpjūčio 3 d. atliko 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – Patikra vietoje). Informacija apie Patikros vietoje rezultatus, vadovaujantis Taisyklių 68.1 papunkčiu, buvo patalpinta NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). NMA, vadovaudamasi Taisyklių 68.2 papunkčiu, atsakovą apie Patikros vietoje rezultatus informavo papildomai paštu (2016 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu) NMA 2016 m. spalio 1 d. pranešimu Nr. 30707 „Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta Patikros ataskaitos Nr. 16-1003833083-D4-1 kopija.
Patikros vietoje metu nustatyta, kad kontroliniuose žemės sklypuose nustatyti Taisyklių 8.3 ir 8.4 papunkčių pažeidimai (laukų tarpueiliai nenušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų liepos 1 d., visame laukų plote yra augmeniją stelbiančios, sustabarėjusios, taip pat sėklas subrandinusios arba išbarsčiusios piktžolės), nustatytas Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimas (laukas (juodasis pūdymas) periodiškai neįdirbtas). Taigi, Patikros metu nustatyta, jog nesilaikyta įvardyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, todėl Atsakovui buvo taikoma viršdeklaravimo sankcija. Pareiškėja, nustačiusi, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu peradministravo atsakovo 2016 m. Paraišką ir priėmė 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. SP1-3822 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimas). Apie priimtą 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimą Atsakovas buvo informuotas NMA 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. BR6-8609 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2018 m. liepos 11 d. raštas), kuris buvo paskelbtas NMA informaciniame portale bei Atsakovui buvo išsiųstas 2016 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu (paštu).
Nurodė, kad Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos Atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos.
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. liepos 21 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 216,50 Eur sumos bei nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo Atsakovo negrąžintos 964,95 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pažymėjo, kad atsakovas NMA 2017 m. gegužės 10 d. skolos sprendimo ir 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimo juose nustatyta tvarka neskundė, todėl jie yra galiojantys bei sukeliantys atsakovui teisines pasekmes.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nurodė, kad atsakovas sutiko grąžinti pareiškėjai apskaičiuotą skolą, o NMA 2019 m. spalio 14 d. raštu sudarė atsakovui skolos grąžinimo grafiką, atsakovo skola patikslinto prašymo padavimo teismui metu sudaro 934,20 Eur. Prašė teismo sudarytą skolos grąžinimo grafiką patvirtinti teismo sprendimu.
Atsakovas prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje paaiškino, kad sprendimų dėl skolos neskundė, skolą moka dalimis.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymas patenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas 2014 m. liepos 2 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 14-103833083-A1-1), kurioje buvo deklaruota 3,39 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 8 vnt. sąlyginių gyvulių, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (mėsinės avys). Iki 2015 m. vasario 5 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 432,96 Eur tiesioginių išmokų suma. Pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis atsakovas per ūkinių gyvūnų išlaikymo laikotarpį (nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.) turėjo 0 SG (sutartinio gyvulio), taigi, neatitiko Aprašo 7 punkto reikalavimo, todėl Atsakovo 2014 m. Paraiškai buvo taikoma 50 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Po paramos išmokėjimo buvo nustatyta, kad Atsakovui dalis (216,50 Eur) paramos nepriklauso, nes jis nesilaikė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Pareiškėja priėmė 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. SP1-1167 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Apie priimtą 2018 m. gegužės 10 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas pareiškėjo 2018 m. gegužės 21 d. raštu Nr. BR6-4591 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuris buvo paskelbtas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) informaciniame portale bei atsakovui buvo išsiųstas 2014 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu (paštu).
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas 2016 m. balandžio 14 d. pateikė pareiškėjai paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 16-1003833083-A1-1), kurioje buvo deklaruota 9,19 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas. NMA 2016 m. rugpjūčio 3 d. atliko 2016 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, kad kontroliniuose žemės sklypuose nustatyti Taisyklių 8.3 ir 8.4 papunkčių pažeidimai (laukų tarpueiliai nenušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų liepos 1 d., visame laukų plote yra augmeniją stelbiančios, sustabarėjusios, taip pat sėklas subrandinusios arba išbarsčiusios piktžolės), nustatytas Taisyklių 8.6 papunkčio pažeidimas (laukas (juodasis pūdymas) periodiškai neįdirbtas). Todėl atsakovui buvo taikoma viršdeklaravimo sankcija. Pareiškėja priėmė 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. SP1-3822 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Apie priimtą 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. BR6-8609 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuris buvo paskelbtas NMA informaciniame portale bei atsakovui buvo išsiųstas 2016 m. Paraiškoje pasirinktu informavimo būdu (paštu).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką ((LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paramos gavėjui NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA 2018 m. gegužės 10 d. skolos sprendimas ir 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimas yra pagrindas iš atsakovo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš atsakovo – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA 2018 m. gegužės 10 d. skolos sprendime ir 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.).
Kaip jau buvo paminėta, NMA 2018 m. gegužės 10 d. skolos sprendimas ir 2018 m. birželio 20 d. skolos sprendimas nėra atsakovo nuginčyti, jie yra galiojantys ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.
Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją su prašymu NMA apskaičiuotą skolą leisti grąžinti dalimis ir 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. BR6-6424 pareiškėja sudarė skolos grąžinimo grafiką. Pareiškėja 2020 m. sausio 17 prašyme nurodo, jog atsakovas pagal skolos grąžinimo grafiką į NMA sąskaitą pervedė: 2019 m. spalio 31 d. – 110 Eur, 2019 m. gruodžio 2 d. – 110 Eur, 2019 m. gruodžio 30 d. – 105 Eur. Iš atsakovo pervestų lėšų buvo sudengta 247,25 Eur skolos ir 77,75 Eur palūkanų iki 2019 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjos patikslintame prašyme nurodyta, kad atsakovo skola patikslinto prašymo padavimo teismui metu sudaro 934,20 Eur, o 5 procentų dydžio metinės palūkanos atsakovui skaičiuojamos nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki skolos visiškai sugrąžinimo.
Nustačius, kad atsakovo pareigą susigrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantys individualūs administraciniai aktai yra galiojantys ir nenuginčyti, nenustačius tokių aplinkybių, jog atsakovas būtų grąžinęs skolą pareiškėjai ar būtų atleistas nuo jos grąžinimo, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti iš atsakovo 934,20 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojant jas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, yra pagrįstas ir tenkintinas(ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Patikslintu prašymu pareiškėja prašo patvirtinti 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. BR6-6424 sudarytą skolos grąžinimo grafiką.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 19 punkte nustatyta administracinė tvarka, pagal kurią skolininkas turi galimybę grąžintinas lėšas grąžinti dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Pareiškėja prašo teismo patvirtinti jos nustatytą skolos grąžinimo grafiką, su kuriuo, pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas sutiko ir jį vykdo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) numato galimybę teismui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Kadangi šalys taikos sutarties nagrinėjamoje byloje nesudarė, pareiškėjos prašymas patvirtinti skolos grąžinimo grafiką vertintinas kaip prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. ABTĮ 85 straipsnyje numatyta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pati sutinka, jog jos prašymu prašomos iš atsakovo priteisti sumos gali būti išdėstytos mokėjimui dalimis, o atsakovas nereiškia prieštaravimų dėl pareiškėjos sudaryto grafiko, daroma išvada, kad teismo sprendimo vykdymą išdėstant dalimis iki 2020 m. rugsėjo 30 d., nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgdamas į prašymo reikalavimus bei iš dalies į teismui pateiktą pareiškėjos sudarytą grafiką, į tai, kad, pagal nurodytą grafiką atsakovas iki 2020 m. sausio 31 d. turėjo sumokėti 105 Eur ir šis terminas yra pasibaigęs, o byloje nėra duomenų apie šios sumos sumokėjimą, teismas išdėsto sprendimo vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsakovui išaiškina, kad jai sprendime nustatytu terminu neįvykdžius nors vieno sprendime nustatyto dydžio mokėjimo, pareiškėjos prašymu pareiškėjai gali būti išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas.
Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo S. P. 934,20 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 20 euro ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2019 m. spalio 14 d. rašto numerį Nr. BR6-6424).
Sprendimo vykdymą išdėstyti ir įpareigoti S. P. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. sumokėti 934,20 Eur skolos sumą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, tokia tvarka:
-iki 2020 m. vasario 29 d. sumokėti ne mažiau kaip 210 Eur;
-iki 2020 m. kovo 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 105 Eur;
-iki 2020 m. balandžio 30 d. sumokėti ne mažiau kaip 105 Eur;
-iki 2020 m. gegužės 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 105 Eur;
-iki 2020 m. birželio 30 d. sumokėti ne mažiau kaip 105 Eur;
-iki 2020 m. liepos 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 105 Eur;
-iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti ne mažiau kaip 105 Eur;
-iki 2020 m. rugsėjo 30d. sumokėti ne mažiau kaip 94,20 Eur ir iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.