Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V. ir jo atstovui pagal susitarimą-advokatui V. Kersnauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pil. G. V., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, nevedusio, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teisto vieną kartą(teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014m. balandžio 15d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas pil. G. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014m. kovo 05d., apie 20³⁰ val., vakare, Ukmergės rajone, kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai 5,00 kilometre, vairuodamas automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. N. D. vardu, lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „ Hyundai Sonata “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, dėl ko kliudė minėtą automobilį ir jį apgadino, po ko, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 141.4, 141.5 ir 231 p.p. reikalavimus. Šis protokolas su kita prie jo esančia medžiaga buvo perduotas į teismą dėl pil. G. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d.(b.l. 1).

Administraciniu teisės pažeidimu(nusižengimu) yra laikomas priešingas teisei, kaltas(tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę(LR ATPK 9 str. 1d.). Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, kurios yra detalizuotos LR ATPK 284 str., pagal kurį organas(pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti(LR ATPK 248 str., 284 str. 1d.).

Administracinės bylos nagrinėjimo teisme nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. įvykio dieną, t.y. 2014m. kovo 05d., vairavo vogtą automobilį

„ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. N. D. vardu, kuris už šio automobilio, kaip žinomai nusikalstamu būdu gauto turto, įgijimą 2014m. gegužės 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 189 str. 2d., ir nuteistas, paskiriant bausmės rūšį-baudą(b.l. 21, prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-184-517/2014m. b.l. 134-135). Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2014m. birželio 18d.(prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-184-517/2014m. b.l. 137).

Motyvuojamoji dalis

Iš prijungtos išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-184-517/2014m. medžiagos matyti, kad Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00166-14 dėl automobilio „ VW Passat “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. Šio tyrimo metu buvo gauta duomenų apie tai, kad minėto automobilio vagystę galimai įvykdė pil. Linas ir D. Z.. Minėtų asmenų atžvilgiu atliekant teismo sankcionuotą slaptą sekimą, 2014m. kovo 05d. buvo pastebėtas paskui L. Z. vairuojamą automobilį „ VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantis kitas automobilis „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad šis automobilis 2014m. vasario 18d. buvo pavogtas Vilniuje. Pareigūnų ekipažui pradėjo juos persekioti, minėti automobiliai kelyje Jonava-Ukmergė, ties sankryža į Gudžionių kaimą išsiskyrė, t.y. L. Z. vairuojamas automobilis

„ VW Golf “ apsisuko ir pradėjo važiuoti atgal Jonavos kryptimi, o automobiliu „ Toyota Prius “ važiuojantis asmuo žvyrkeliu nuvažiavo link Gudžionių kaimo. Tada buvo nuspręsta sulaikyti abi minėtas transporto priemones ir jas vairuojančius asmenis.

Aiškinantis įvykio aplinkybes administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. vairuojamo vogto automobilio

„ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo operacijoje dalyvavo dvi transporto priemonės, t.y. Lietuvos kriminalinės policijos biurui priklausantys automobiliai „ VW Passat “(valstybiniai numeriai nežinomi) su policijos biuro pareigūnų ekipažu ir įvykio dieną su valstybiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuotas „ Hyundai Sonata “, kurio tikrasis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindas: LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 str. 1p. 3 papunktis), vairuojamas neatestuoto policijos biuro vairuotojo-pil. R. P.. Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus davę susidūrusių transporto priemonių vairuotojai ir kiti eismo įvykio vietoje buvę asmenys labai prieštaringai aiškino kilusio eismo įvykio aplinkybes, skirtingai nurodydami automobilių susidūrimo mechanizmą, iš kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. nurodė, kad, jam ties kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai įlanka(posūkiu) pradėjus lenkti priekyje važiavusį automobilį(automobilis „ Hyundai Sonata “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastarasis staiga pasuko į jo vairuojamą automobilį ir ėmė jį spausti link kelkraščio, ko pasekoje įvyko transporto priemonių susidūrimas, po ko jis, kontaktavęs su minėtu automobiliu, nuvažiavo tolyn, apvažiuodamas ir kitą jam kelią blokavusį priešpriešais atvažinėjantį automobilį(automobilis „ VW Passat “), o teisme apklaustas liudytojas R. P., vairavęs Lietuvos kriminalinės policijos biurui priklausantį automobilį „ Hyundai Sonata “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(tikrasis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pastaba: pastarasis liudytojas neigė dalyvavęs vogto automobilio „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo operacijoje, pasak kurio, jis apie šią operaciją nieko nežinojo ir įvykio dieną vykdė kitą užduotį), ir buvusio vogto automobilio „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo operacijoje dalyvavę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai-teisme apklausti liudytojai G. B., V. V., A. G. ir G. S., sėdėję tarnybiniame automobilyje „ VW Passat “, nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. vairuojamas vogtas automobilis

„ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas stabdomas ir apvažinėdamas priešpriešais atvažinėjantį ir kelią blokavusį policijos biurui priklausantį automobilį „ VW Passat “, kliudė kitą toliau, dešiniame kelkraštyje buvusį sustojusį automobilį(automobilis „ Hyundai Sonata “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkdamas į minėto automobilio vairuotojo pusės priekinį kampą, ir nuvažiavo. Pagal eismo įvykio dalyvių aiškinimus byloje buvo nubraižytos dvi kelių eismo įvykio vietos schemos, vieną iš kurių braižė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V., vairavęs automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)b.l. 158-159), o kitą pagal teisme apklaustų liudytojų R. P., vairavusio Lietuvos kriminalinės policijos biurui priklausantį automobilį „ Hyundai Sonata “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(tikrasis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvusio vogto automobilio „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo operacijoje dalyvavusių Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų-liudytojų G. B., V. V., A. G. ir G. S., sėdėjusių tarnybiniame automobilyje „ VW Passat “, parodymus braižė administracinę bylą nagrinėjęs teisėjas(b.l. 157)). Esant skirtingiems eismo įvykio dalyvių aiškinimams, tikslu pašalinti esamus prieštaravimus bei pilnai ir visapusiškai išaiškinti visas bylos aplinkybes, administracinėje byloje 2014m. spalio 16d. teisėjo nutartimi buvo paskirtas eismo įvykio-transporto trasologinis tyrimas(ekspertizė)(b.l. 169-170). Atliktos ekspertizės metu įvertinus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių „ Toyota Prius “ ir „ Hyundai Sonata “ išorinius sugadinimus, jų pobūdį ir lokalizaciją, užfiksuotus tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiose skaitmeninėse fotonuotraukose(b.l. 134-151, 160-162), buvo nustatytas toks automobilių sugadinimų susidarymo mechanizmas: automobilis „ Hyundai Sonata “ priekinės dalies kaire puse turėjo slystamo pobūdžio kontaktą su priekyje jo buvusio ir į jį dešiniuoju šonu pasisukusio automobilio „ Toyota Prius “ dešiniojo šono vidurine dalimi(priekinių ir galinių durų sandūra) taip, kad susidūrimo metu tarp automobilio „ Hyundai Sonata “ kairiojo šono ir automobilio „ Toyota Prius “ dešiniojo šono buvo didelis smailus apie 45° kampas, atviras link automobilių galinių dalių. Kadangi sugadinimai ant abiejų automobilių yra slystamo pobūdžio, ekspertas, atsižvelgdamas į slystamo pobūdžio sugadinimų visumą, pažymėjo, kad automobilis „ Hyundai Sonata “ judėjo iš dešinės į kairę didesniu greičiu važiavusio automobilio „ Toyota Prius “ atžvilgiu(ne važiuojamosios dalies atžvilgiu). Abiejų automobilių sugadinimų susidarymą galima paaiškinti mechanizmu, kai automobilis „ Hyundai Sonata “, judėdamas prie automobilio „ Toyota Prius “(šio automobilio ne važiuojamosios dalies atžvilgiu) kryptimi iš dešinės, priekinio bamperio paviršiumi kontaktavo su didesniu greičiu palei jo priekinę dalį tiesiai važiuojančio automobilio „ Toyota Prius “ dešiniojo šono priekinių durų paviršiumi. Tuo metu automobilio „ Hyundai Sonata “ bamperio paviršius pradėjo formuoti horizontalius braukimo pėdsakus „ Toyota Prius “ priekinių dešinės pusės durų apatinėje dalyje. Kadangi kontakto metu judėjo abu automobiliai, o automobilio „ Toyota

Prius “ greitis buvo didesnis, tai susidūrimo metu buvo deformuojamas automobilio „ Hyundai Sonata “ bamperis buvo įlenktas į vidų, plastikas įtrūko ir įtrūkimo vietoje atsidengusio bamperio balkio briauna užsikabino už automobilio „ Toyota Prius “ galinių durų priekinės briaunos. Automobilio „ Hyundai Sonata “ bamperio balkio briauna ir bamperio dalis už kiauryminio pažeidimo, kurioje braukimo pėdsakai intensyvesni(žiūrint šio automobilio atžvilgiu iš kairės į dešinę), slysdama galinių durų paviršiumi ir jį spausdama, suformavo braukimo trasas durų paviršiuje ir įplėšė durų skardą. Kontakto pabaigoje dėl jėgų poveikio automobilio „ Toyota Prius “ galinė dalis, tikėtina, persislinko skersine kryptimi ir kontaktas tarp automobilių nutrūko. Be to, ekspertizę atlikęs ekspertas, konstatavo, kad, sprendžiant iš nustatyto automobilių sugadinimų padarymo mechanizmo ir nustatytų automobilių tarpusavio padėčių susidūrimo metu pagal teismo nurodytas įvykio schemas, automobiliai „ Hyundai Sonata “ ir „ Toyota Prius “ galėjo susidurti būdami tarpusavio padėtyse, kaip yra pavaizduota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. braižytoje schemoje. Automobilių „ Toyota Prius “ ir „ Hyundai Sonata “ susidūrimo situacija, kuri pavaizduota bylą nagrinėjusio teisėjo braižytoje schemoje, kuomet prie nurodytoje padėtyje dešinėje kelio pusėje, palei kelkraštį esančio automobilio „ Hyundai Sonata “ iš galo ir kairiau jo priartėjęs automobilis

„ Toyota Prius “, pravažiuodamas, dešiniuoju šonu kontaktuoja su automobilio „ Hyundai Sonata “ priekinio bamperio kaire puse ir, nurodyta trajektorija tęsdamas judėjimą, nuvažiuoja toliau, yra mažai tikėtina(b.l. 171-176). Tokiu būdu atlikto eismo įvykio-transporto trasologinio tyrimo(ekspertizės) išvados, patvirtindamos paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. aiškinamas kilusio eismo įvykio aplinkybes, nurodant automobilių susidūrimo mechanizmą, visiškai paneigė teisme apklaustų liudytojų-Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų R. P., G. B., V. V., A. G. ir G. S. parodymus, aiškinant eismo įvykyje dalyvavusių automobilių susidūrimo mechanizmą. Kadangi teisme apklausti liudytojai R. P., G. B., V. V., A. G. ir G. S. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu davė tarpusavyje prieštaringus parodymus, aiškindami vienokias ar kitokias su kilusiu eismo įvykiu susijusias aplinkybes, kurių nurodomos įvykio aplinkybės prieštarauja ir jų visų duotiems parodymams kitoje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje, t.y. liudytojo R. P. rašytam paaiškinimui dėl eismo įvykio administracinio teisės pažeidimo byloje(b.l. 20), o liudytojų G. B., V. V., A. G. ir G. S. duotiems parodymams prie administracinės bylos prijungtoje baudžiamosios bylos Nr. 1-184-517/2014m. medžiagoje(b/b b.l. 18-23), atsižvelgiant į atlikto eismo įvykio-transporto trasologinio tyrimo(ekspertizės) išvadas, visų minėtų liudytojų parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

LR ATPK 127 str. 2d. yra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą(apgadinimą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad, nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m. sausio 11d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-320/2007 ir kt.).

Šiuo nagrinėjamu atveju pagal išaiškintas bylos aplinkybes darytina išvada, kad pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo ne vogtą automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V., o vieno iš šio automobilio sulaikymo operacijoje dalyvavusių Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojų, vairavusių tarnybinį automobilį „ Hyundai Sonata “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(tikrasis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmai, kuris, blokuodamas jį lenkiantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. vairuojamą automobilį, šiam užtvėrė kelią ir tokiu būdu sukėlė avarinę situaciją kelyje, dėl ko įvykusio kontaktavusių automobilių susidūrimo metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad 2014m. kovo 05d. Ukmergės rajone, kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai 5,00 kilometre kilusio eismo įvykio situacijoje nebuvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. kaltų veiksmų(kaltės) dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, sukėlusio pasekmes, padarymo, t.y. administracinėje byloje nėra nustatytas vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį straipsnį pil. G. V. atžvilgiu yra nutrauktina(LR ATPK 250 str. 1p., 287 str. 1d. 2p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal LR ATPK 130 str. 1d., t.y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Sistemiškai aiškinant įstatymą, LR ATPK 130 str. 1d. dispozicijoje numatytas pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, yra taikytinas tik patį eismo įvykį sukėlusiam transporto priemonę vairavusiam asmeniui. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu-tyčia. Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 str. 1d. nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, o pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, yra būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos buvo pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir pasišalino iš įvykio vietos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V., patvirtindamas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiame jo rašytame paaiškinime nurodomas kilusio eismo įvykio aplinkybes(b.l. 29), bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad tuo metu, kai kelyje jo vairuojamą automobilį „ Toyota Prius “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo blokuoti kiti du automobiliai, kurie buvo be skiriamųjų ženklų ir, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, be spec. šviesos signalų, jis nesuprato, kad jį stabdo policijos pareigūnai, galvodamas, jog tai kriminalinio pasaulio atstovai, iš jo norintys atimti automobilį, todėl jis, būdamas išsigandęs, nesustojo ir pasišalino iš įvykio vietos. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti liudytojai-Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai R. P., G. B., V. V., A. G. ir G. S. nurodė, jog vogto automobilio sulaikymo operacijoje dalyvavęs tarnybinis automobilis „ VW Passat “, buvęs be skiriamųjų ženklų, įvykio metu buvo su įjungtais spec. šviesos signalais(žybčiojančiu mėlynos spalvos švyturėliu), tačiau, atsižvelgiant į minėtų liudytojų prieštaringai aiškinamas kilusio eismo įvykio aplinkybes, kurias paneigė atlikto eismo įvykio-transporto trasologinio tyrimo(ekspertizės) išvados, kritiškai yra vertintini ir šių liudytojų parodymai dėl minėto fakto. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad vogto automobilio sulaikymo operacijoje dalyvavęs tarnybinis automobilis „ VW Passat “ įvykio metu buvo su įjungtais spec. šviesos signalais, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra, kas yra nurodyta ir atlikto eismo įvykio-transporto trasologinio tyrimo(ekspertizės) akte(b.l. 175). Byloje nėra ir jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad vogto automobilio „ Toyota Prius “ sulaikymo operacijoje dalyvavę neuniformuoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, sėdėję tarnybiniame automobilyje „ VW Passat “, įvykio metu dėvėjo ir specialias šviesą atspindinčias liemenes, juolab, kad į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio patruliai R. M. ir V. J., kaip liudytojai būdami apklausti administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak jų, aiškindamiesi kilusio eismo įvykio aplinkybes, bendravo su civiliais drabužiais apsirengusiais Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais, rodžiusiais savo tarnybinius pažymėjimus, kurie buvo be spec. šviesą atspindinčių liemenių, vogto automobilio sulaikymo operacijoje dalyvavęs tarnybinis automobilis stovėjo su neįjungtais spec. šviesos signalais. Šios liudytojų R. M. ir V. J. nurodomos aplinkybės neprieštarauja paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. duotiems parodymams administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad 2014m. kovo 05d. Ukmergės rajone, kelio Lokėnai-Vepriai-Gelvonai 5,00 kilometre kilusio eismo įvykio situacijoje nebuvo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. kaltų veiksmų(kaltės) dėl jam inkriminuojamo pažeidimo pagal LR ATPK 127 str. 2d., sukėlusio pasekmes, padarymo, pagal išaiškintas eismo įvykio aplinkybes laikytina, kad tolimesni administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. veiksmai negali būti vertintini ir kaip jo tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. veiksmuose nesant ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pil. G. V. atžvilgiu yra nutrauktina ir pagal minėtą straipsnį(LR ATPK 250 str. 1p., 287 str. 1d. 2p.).

Nežiūrint į tai, Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004m. gruodžio 13 d. nutarimas ir 2004m. gruodžio 29d. nutarimas). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų-tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui-per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato teismui galimybę, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes, pratęsti šiuos terminus ne ilgiau nei vieneriems metams. Esant tokioms aplinkybėms, jokios teisinės reikšmės neturi ir LR ATPK 35 str. 4d. numatytas dvejų metų bendrasis administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas, kadangi minėta nuostata taikoma, tik skaičiuojant šešių mėnesių terminą administracinei nuobaudai paskirti(žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012m. balandžio 20d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N520-1018/2012, 2013m. sausio 11d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N556-1345/2012 ir kt.).

LR ATPK 250 str. 7p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai, t.y. pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas-administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Minėtų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką, apsaugant asmenis nuo pernelyg ilgo persekiojimo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama.

Kadangi nagrinėjamu atveju įstatymo numatytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas buvo pratęstas 2014m. rugsėjo 03d. teisėjo nutartimi(b.l. 96), termino pradžią skaičiuojant nuo 2014m. kovo 05d., t.y. administracinio teisės pažeidimo galimo padarymo dienos, o iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo teisme dienos jau buvo pasibaigę pratęsti LR ATPK 35 str. 1d. numatyti terminai(pastaba: užsitęsė 2014m. spalio 16d. teisėjo nutartimi administracinėje byloje paskirto eismo įvykio-transporto trasologinio tyrimo atlikimas, ekspertizės aktą teisme gavus tik 2015m. balandžio 30d., nors ekspertinė įstaiga teismo nutartyje buvo informuota apie teismo žinioje esančios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme termino pasibaigimą, o tuo pačiu ir administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimą), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pil. G. V., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, atžvilgiu pagal LR ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. yra nutrauktina ir LR ATPK 250 str. 7p. pagrindu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 ir 3d.d., 250 str. 1 ir 7p.p., 287 str. 1d. 2p., 302²-302⁴ str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pil. G. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1d. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens-pil. G. V., gyv. (duomenys neskelbtini), advokato V. Kersnausko kontoros, kurios buveinė yra adresu: Kauno gt. Nr. 30, Ukmergės m., ir suinteresuotų asmenų-nukentėjusiosios-pil. N. D., gyv. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens-Lietuvos kriminalinės policijos biuro, kaip nukentėjusiojo, kurio buveinė yra adresu: Saltoniškių gt. Nr. 19, Vilniaus m., ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., žiniai.

Teisėjas R. Adamonis