Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-347-1196/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-02-06
Bylos Nr.
e1-347-1196/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49005-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
J., R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-347-1196/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49005-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 6 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. (J.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. (J.) R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - tėvui o būtent: 2023 m. gruodžio 24 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,55 prom. neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su tėvu metu, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam Z. (Z.) R. į veidą. Tokiais savo veiksmais J. R. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui Z. R..

2. J. R. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, jog 2023 m. gruodžio 24 d. iš ryto atvyko pas tėvus į svečius Kūčių vakarienei. Namuose buvo tėvas ir sesuo, motinos nebuvo. Jiedu su tėvu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 1 l talpos degtinės butelį, kai maždaug apie 17.30 val. tėvas sakydamas „Pasodinsiu tave“, norėjo užpulti, užsimojo rankos kumščiu, tačiau jis gindamasis tėvui sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veidą ir išbėgęs iš namų paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę ant tėvo veido pamatė mėlynę ir jį sulaikė. Dėl suduoto smūgio kaltę pripažįsta, gailisi. Papildomos apklausos metu, vykusios 2024 m. sausio 23 d. parodė, jog 2023 m. gruodžio 24 d. iš ryto atvyko pas tėvus į svečius švęsti Kūčių. Namuose buvo tėvas ir sesuo, motinos nebuvo. Su tėvu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 1 l talpos degtinės butelį, kai maždaug apie 17.30 val. tarp tėvo ir jo kilo konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos. Tėvas ant jo pradėjo šaukti, todėl supykęs sudavė vieną kartą rankos kumščiu tėvui į veidą ir iš karto išbėgo iš namų. Tėvas yra neįgalus, blogai mato. Būdamas girtas apkalbėjo tėvą, pasakė, kad tėvas grasino, dėl to jis ir trenkė tėvui į veidą. Nuo suduoto smūgio tėvui gal iš akies pradėjo bėgti kraujas, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie pamatę ant tėvo veido mėlynę jį sulaikė. Dėl suduoto smūgio, kurio metu tėvui sukėlė fizinį skausmą, kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. R. parodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d. apie 17.30 val. val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi išgėrė alkoholio ir laukė Šv. Kalėdų, bet sūnus garsiai paleido muziką, todėl paprašė pritildyti muziką, bet sūnus supyko ir trenkė kumščiu į veidą, pataikė į tą vietą kur prieš savaitę buvo mušęs, todėl trūko mėlynė, pradėjo bėgti kraujas. Skaudėjo, bet medikų pagalbos atsisakė, mano, kad tai nėra pavojinga. Tikisi, kad sūnus pasitaisys ir nustos smurtauti;

3.2. 2023 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo teritorija nėra aptverta, kiemas apsnigtas, nevalytas. Išmindžiotu takeliu pasiekiamas prieangis, kuris nėra užrakintas. Prieangyje yra koridorius, kurio dešinėje pusėje yra durys į didelį kambarį. Kambario, spintų padalintame į dvi dalis, dešinėje pusėje yra sofa-lova, ant kurios matyti patalynė su galimai neišdžiūvusio kraujo dėmėmis. Ant sofos lovos sėdi Z. R., ant kurio veido aplink kairę akį matosi didelė kraujuota hematoma. Namo viduje kitų grumtynių požymių nesimato;

3.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Pavel Jermakovič 2023 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 24 d. apie 18.04 val. gautas J. R. pranešimas, kad jis namuose (duomenys neskelbtini) susimušė su tėvu Z. R.. Įvykio vietoje nustatyta, kad nurodytu adresu 2023 m. gruodžio 24 d. apie 17.30 val. tarp tėvo ir sūnaus kilo konfliktas, nes J. R. per garsiai klausėsi muzikos, tėvas paprašė pritildyti, bet pastarasis reagavo agresyviai ir kumščiu trenkė tėvui į veidą, dėl ko Z. R. patyrė fizinį skausmą, ant veido aplink kairę akį matėsi didelė mėlynė ir žaizda. J. R. prisipažino trenkęs tėvui į veidą, nes jis „per daug kalba“. Alkotesteriu J. R. nustatytas 3.55 prom. girtumas, Z. R. - 1.85 prom. neblaivumas. Z. R. nurodė, kad teikti pareiškimo nenori, nes tai ne pirmas kartas kai patiria smurtą nuo sūnaus, tikisi, kad sūnus pasitaisys. Nuo medikų pagalbos Z. R. atsisakė, nors ant patalynės matėsi šviežio kraujo žymės galimai atsiradusios nuo žaizdos aplink Z. R. akį.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, paskiriant intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 19.03 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 13.13 val. (2 paras).

5. Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

konst at uoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti J. R. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas) padarymą šeimos nariui - tėvui Z. R..

10. Nustatyta, kad kaltinamojo J. R. 2023 m. gruodžio 24 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam Z. R.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, fotolentelėje esančios nuotraukos, tiek kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas konstatuoja, kad J. R. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

12. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); J. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); dirba, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad kaltinamajam skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

13. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 19.03 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 13.13 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo (2 paras). Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

14. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo paros.

15. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi J. R. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (tėvą), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata BK 72² straipsnis nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

16. Nustatyta, jog kaltinamajam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 26 d. nutartimi skirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo Z. R., nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju; nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusysis. Prokurorė kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Visgi, teismo vertinimu įpareigojimas gyventi skyrium turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. (J.) R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir šias pareigas: nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą sumažintą galutinę bausmę įskaityti J. (J.) R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 24 d. 19.03 val. iki 2023 m. gruodžio 26 d. 13.13 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. (J.) R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 26 d. nutartimi taikytą kardomąją priemonę - įpareigojimą J. (J.) R. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo Z. (Z.) R., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.

J. (J.) R. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Miglė Janovičienė