- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-254-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00271-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. R., Valstybinei
- Išvadą teikia
- Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-254-278/2011
Teisėja Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr.2-32-3-00271-2010-3
2011 m. balandžio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-368-205/2010 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. R., Valstybinei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. R. nurodė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 1996-09-26 nutarimu, dukters E. R., gim. 1993-11-10, išlaikymui, iš jo buvo priteista po 1/4 visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio kas mėnesį, pradedant nuo 1996-09-12 iki dukters Eglės pilnametystės (2011-11-10). Nurodė, kad 2009-07-20, baigus darbą Valstybės tarnyboje, jam buvo paskirta 2 153 Lt pareigūnų pensija, kuri nuo 2009-12-09 yra sumažinta. Teigia, kad sumažėjus gaunamoms pajamoms, jo turtinė padėtis yra pablogėjusi, be to, augina nepilnametį sūnų R. R., gim. 1997-04-20, kuriam, kaip ir dukrai būtina sudaryti tinkamas sąlygas vystytis ir augti. Nurodo, kad neturi galimybės teikti materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai Eglei po 1/4 dalį gaunamų pajamų kas mėnesį ir gali išlaikymui teikti po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, kad nutraukus santuoką, siekiant dukrai sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, atsakovei padovanojo asmeninį butą, paliko kilnojamąjį turtą. Mano, jog gaudama didesnes pajamas ir turėdama vieną išlaikytinę, atsakovė turi didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Prašė teismą pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 1996-09-26 nutarimą, kuriuo dukters E. R., gim.1993-11-10, išlaikymui iš jo priteista po 1/4 visų rūšių uždarbio dydžio, bet ne mažiau kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio kas mėnesį, pradedant nuo 1996-09-12 iki dukters Eglės pilnametystės (2011-11-10) ir nuo 2010-03-20 priteisti dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki E. R. pilnametystės (2011-11-10), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; įpareigoti atsakovę V. R. atidaryti dukters E. R. vardu einamąją sąskaitą banke. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog sutinka dukrai kas mėnesį teikti išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo pajamas sudaro 2 992 Lt, jo sutuoktinė dirba ir šeimos gaunamos pajamos yra 4 644 Lt per mėnesį, o atsakovės mėnesio pajamos sudaro 2 527 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių dukra Eglė turi sveikatos sutrikimų, jos gydymui reikalingos papildomos išlaidos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės, todėl tenkinti reikalavimą pakeisti 1996-09-26 nutarimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai Eglei, gim. 1993-11-10, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-01-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo kreipėsi iš esmės pasikeitus turtinei padėčiai. Teigia, jog gaunamų pajamų sumažėjimas yra esminis jo turtinės padėties pasikeitimas. Mano, kad atsakovė, gaudama panašias pajamas kaip ir jis, bet turėdama tik vieną išlaikytinę, privalo lygia dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Nurodo, kad, nustatydamas jo turtinę padėtį, teismas nepagrįstai vertino ir jo sutuoktinės pajamas, nes ji neturi atsakyti už ieškovo asmeninio pobūdžio prievoles. Be to, išreikalaudamas duomenis apie sutuoktinės gaunamas pajamas, teismas nesprendė klausimo dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Mano, jog teismas faktiškai nevertino atsakovės turtinės padėties, nurodė tik per mėnesį gaunamas pajamas, neįvertino, jog iš nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, kad V. R. turtinė padėtis ženkliai pagerėjo – asmeninės nuosavybės teise ji turi penkis nekilnojamojo turto objektus, o jis asmeninės nuosavybės teise turto neturi. Be to, nurodo, kad nepagrįstai iš jo priteistas žyminis mokestis, nes CPK 83 str. 2 d. nustato, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo R. R. turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei jos, nes jis dirba valstybės tarnyboje ir jam yra mokama dalis pensijos. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad dukrai Eglei galėtų teikti 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis. Nurodo, jog ieškovas, paduodamas ieškinį teismui, neišreiškė noro į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti sutuoktinės, todėl teiginiai, jog teismas be pagrindo neįtraukė ieškovo žmonos į bylą, yra nepagrįstas, o teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas ieškinio reikalavimų. Mano, kad teismas vadovaudamasis CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priteisė iš ieškovo žyminį mokestį, kadangi ieškovas prašė ne priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, o sumažinti priteisto išlaikymo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo pagrindinis tikslas yra maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus, todėl būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54, 9 p.). Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Tuo atveju jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009 ir kt.), tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 1996-09-26 nutarimu iš R. R. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. R., gim. 1993-11-10, po ¼ visų rūšių jo pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL mokamų kas mėnesį iki dukros pilnametystės (1 t., b.l. 13). Prašydamas sumažinti priteistą išlaikymą R. R. ieškiniu nurodė, kad jo materialinė padėtis ženkliai pablogėjo. Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio ieškovo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Atmesdamas ieškovo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo jog ieškovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovės. Iš bylos dokumentų matyti, kad iki 2009-07-21 ieškovas dirbo valstybės pareigūnu muitinės departamente, jo darbo užmokestis buvo apie 4 000 Lt per mėnesį, o 2009-07-20 baigus tarnybą, jam paskirta 2 153,54 Lt pareigūno valstybinė pensija, kuri nuo 2010-01-01 buvo sumažinta ir šiuo metu sudaro 721 Lt (1 t., b.l. 6, 17, 2 t., b.l. 54). Byloje nustatyta, kad nuo 2010-03-03 R. R. dirba Panevėžio savivaldybės administracijos teisės skyriuje ir vidutinis darbo užmokestis sudaro 2 222 Lt, todėl ieškovo gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro apie 3 000 Lt (2 t., b.l. 55, 106). Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas augina nepilnametį sūnų R. R., gim. 1997-04-20, kuriam, kaip ir dukrai privalo teikti išlaikymą bei sudaryti tinkamas sąlygas vystytis ir augti. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo sūnus turi sveikatos sutrikimų, jis serga kojų piramidiniu nepakankamu, jam reikalinga speciali ortopedinė avalynė, reabilitacinis gydymas ir tam yra reikalingos papildomos lėšos (1 t., b.l. 3-5, 2 t., b.l. 110-112). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo R. R. sutuoktinė A. R. dirba Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, jos vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. buvo vidutiniškai 1 652 Lt per mėnesį (2 t., b.l. 70, 115-116). Nors šiuo metu ieškovo sutuoktinė yra nedarbinga, tačiau kolegija daro išvadą, kad byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad ieškovo bendros šeimos pajamos sudaro 4 652 Lt per mėnesį. Be to, nustatyta, kad ieškovas ir jo sutuoktinė A. R. bendros jungtinės nuosavybės teise turi 2 kambarių butą, esantį Kniaudiškių g. 89-22, Panevėžyje (1 t., b.l. 16). Duomenų, kad ieškovo gaunamos pajamos bei turimas turtas neatitinka tikrovės, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Aukščiau paminėti duomenys apie ieškovo gaunamas pajamas leidžia konstatuoti, kad R. R. materialinė padėtis šiuo metu yra pasikeitusi, darbo užmokestis yra sumažėjęs, be to, jis privalo išlaikyti sūnų, kuriam turi skirti ne tik išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, bet ir papildomų išlaidų jo gydymui. Nors ieškovė sutuoktinė yra darbinga, tačiau abu tėvai privalo teikti vaikams išlaikymą, todėl ieškovas taip pat turi skirti dalį lėšų sūnaus išlaikymui (CK 3.156 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra E. R., gim. 1993-11-10, gyvena kartu su motina V. R., kurios vidutinis darbo užmokestis 2010 m. gruodžio mėn. – 2011 m. kovo mėn. laikotarpiu sudarė 2 260 Lt (2 t., b.l. 75-77, 107-108). Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė V. R. nuosavybės teisė turi butą, garažą bei po ½ buto, ½ žemės sklypo su sodo pastatu, esančius Pasvalio mieste ir rajone, automobilį (1 t., 106-110). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad dukters poreikiams tenkinti reikalinga 1 500 Lt suma per mėnesį, tačiau šiai sumai pagrįsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neginčijamų įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Iš byloje esančios Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos 2010-04-14, 2010-09-14 pažymų matyti, kad šalių nepilnametės dukters Eglės išlaidos mokykliniams reikmenims, uniformai, sportinei aprangai ir bateliams, aprangai choreografiniams užsiėmimams kitoms su mokymusi susijusioms išlaidoms bei priešpiečiams ir pietums mokykloje per mėnesį vidutiniškai reikalinga 302 Lt suma (1 t., b.l 68, 2 t., b.l. 20). Atsakovė V. R. nepateikė dukters poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui detalių apskaičiavimų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kiek konkrečiai skiriama lėšų atskiriems dukros poreikiams tenkinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių dukrai šiuo metu yra 17 metų, į aplinkybę, jog ji lanko įvairius būrelius, privačias pamokas bei į tai, kad mergina turi sveikatos sutrikimų ir jai reikalingos gydytojų konsultacijos, medikamentai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu būtiniems ir papildomiems E. R. poreikiams, kurie užtikrintų normalų jos vystymąsi, mokymąsi, sveikatos priežiūrą, reikalinga ne mažesnė kaip 1 000 Lt per mėnesį suma ir šios išlaidos yra didesnės nei būtinos vaikui minimaliems poreikiams patenkinti (1 t., b.l. 48- 51, 67-68, 101-103, 2 t., b.l. 21-22). Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovo materialinė padėtis šiuo metu yra iš esmės pasikeitusi, nes jo gaunamos pajamos yra sumažėjusios, jis privalo išlaikyti sveikatos sutrikimų turintį sūnų. Įvertintinus minėtas aplinkybes, tai, jog kitų išlaikytinių atsakovė neturi ir nors jai tenka kasdienė dukters priežiūra, kolegija daro išvadą, kad abu tėvai turi galimybę teikti vienodą išlaikymą dukrai ir tai sudaro pagrindą mažinti 1996-09-26 nutarimu iš R. R. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, priteisiant iš ieškovo kas mėnesį po 500 Lt išlaikymą E. R. (CK 3.201 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo klausimą, nepilnai įvertino tėvų turtinę padėtį, ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, šalių nepilnametės dukros poreikių dydį ir be pagrindo atmetė ieškovo R. R. reikalavimą priteisti išlaikymą vadovaujantis naujo Civilinio kodekso nuostatomis. Dėl paminėto, sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovas prašė teismą pakeisti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai nuo 2010-03-20, tačiau priteisiamas išlaikymo dydis yra mažesnis, nei sudaro ¼ dalis ieškovo pajamų ir tuo yra pabloginama nepilnamečio vaiko padėtis, todėl atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, pakeistas išlaikymo dydis priteistinas nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantas teismui nepateikė duomenų, kad dukters išlaikymui skirtos lėšos yra naudojamos netinkamai, todėl išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrus atsakovę, įpareigoti ją atidaryti dukters vardu einamąją sąskaitą banke, nėra pakankamo pagrindo.
Sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą teismas privalo nustatyti šalių turtinę padėtį, todėl privalo įvertinti ne tik ieškovo ar atsakovo gaunamas pajamas, bet ir jų šeimų turtinę padėtį. Tačiau sprendimas dėl sutuoktinių teisių ir pareigų nagrinėjamos kategorijos byloje nėra priimamas, todėl apelianto teiginiai, jog į bylą privalėjo būti įtraukta jo sutuoktinė A. R., yra nepagrįstas.
Apelianto teiginys, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio vertinamas kritiškai, nes pareikštas ieškinys yra dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o ne dėl jo priteisimo, todėl tiek paduodant ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą R. R. turėjo sumokėti žyminį mokestį, kuris, iš dalies patenkinus ieškinį, priteistinas valstybei iš šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalimi (CPK 80 str. 1 d., 2 p., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (1 t., b.l. 1, 2 t., b.l. 1, 105, CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo R. R. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 26 d. nutarimu iš R. R. priteistą V. R. naudai dukters Eglės, gim. 1993-11-10, išlaikymą po ¼ dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų) dydžio, bet ne mažiau kaip 0,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio kas mėnesį, pradedant nuo 1996-09-12 iki Eglės pilnametystės (2011-11-10) ir priteisti iš R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. R., gim. 1993-11-10, (a.k. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-04-19) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. R. mokamo materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a.k(duomenys neskelbtini) po 119 Lt žyminio mokesčio ir po 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso iš kiekvieno po 138 Lt (vieną šimtą trisdešimt aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).