Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

T. G, asmens kodas (duomenis neskelbtini), gimęs (duomenis neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 10 MGL bauda (išieškota 2019 m. sausio 21 d.),

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., paskirta galutinė 38 MGL (1900 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dalies automobilio vertės (6000 Eur) konfiskavimas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G grasino nužudyti ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei: 2021 m. kovo 28 d. nuo 19.10 val. iki 19.20 val. namuose, esančiuose (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu ranka sudavė du smūgius sutuoktinei M. G į veidą, po to pasiėmęs peilį ir jį demonstruodamas žodžiais grasino: „nužudysiu“, tokiu būdu savo agresyviais veiksmais ir žodžiais sudarė nukentėjusiajai M. G realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas, ir smurtaudamas sukėlė M. G fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. G ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 28 d. nuo kokios 14 val. su draugu, kurio anketinių duomenų nesakys, kaimynystėje gėrė alkoholinius gėrimus. Išgėrė 6–7 vnt. 0,5 l talpos 4,5 procentų stiprumo alaus. Jautėsi išgėręs. Į namus, esančius (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, grįžo apie 19 val. Dar lipdamas laiptais sutiko sutuoktinę M. G su jų sūnumi M. G, kurie grįžo iš kiemo. Jau laiptinėje tarp jo ir M. G. įvyko šioks toks žodinis konfliktas dėl to, kad jis grįžta išgėręs. Namuose, koridoriuje, tarp jo ir M. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. G. ėmė šaukti ant jo, vijo iš namų. Jis labai supyko, bet pasakė, kad jei leistų pasiimti daiktus, jis iš namų išeitų, tačiau M. G. jam neleido pasiimti savo daiktų, t. y. neleido įeiti į kambarį, kur sudėti jo daiktai. Jis, būdamas piktas ir išgėręs, nesusivaldė ir dešine ranka sudavė du smūgius M. G į veidą. Mano, kad M. G. skaudėjo. Girdėjo, kad po jo suduotų smūgių M. G. kviečia policiją. Jis įsižeidė ir supyko, todėl nuėjęs į virtuvę paskui M. G. pasiėmęs peilį juo tik pagrasino. Nužudyti M. G. tikrai nenorėjo. Jei ir pasakė, kad nužudys, tai buvo tik žodžiai. Jis taip niekada nepadarytų, t. y. nenužudytų. Jis matė, kad M. išsigando ir galbūt manė, kad jo grasinimai tikri, tačiau tai buvo tik žodžiai. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos girtumas, blaivus jis taip niekada nesielgia. Nuoširdžiai apgailestauja šitaip pasielgęs. Ateityje tai nepasikartos. Jis ir M. G. kartu gyvena kokie 8 metai bei kartu veda bendrą ūkį, turi sūnų M. G., gim. (duomenis neskelbtini), kuris minėto jų konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo savo kambaryje. Jis pirmą kartą naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę. Jis ir M. G. šiaip sutaria gerai. Pykstasi jie retai (b. l. 62–65).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji M. G. parodė, kad 2021 m. kovo 28 d. apie 19 val. jai su sūnumi M. G., gimusiu (duomenis neskelbtini), grįžtant iš kiemo į namus, esančius Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), laiptinėje susitiko sutuoktinį T. G.. Pamatė, kad T. neblaivus, todėl jam pasakė, kad girto į namus nepriims. T. vis vien veržėsi į namus, todėl buto koridoriuje T. G. dešiniu kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į kairę žandikaulio pusę, taip sukėlė fizinį skausmą. Kai T. sudavė jai smūgius, ji iš karto iškvietė policiją, nes labai jo išsigando. Iškvietusi policiją nuėjo į virtuvę. Į virtuvę atėjo ir T. Jiems būnant virtuvėje, tai buvo apie 19.20 val., T. paėmė iš dėžutės, esančios ant stalo, peilį ir tuo peiliu mosikuodamas jai prieš veidą, sakė „nužudysiu“. Kai T. jai grasino, virtuvėje ji stovėjo nugara prie lango, o T. priešais ją. Jis buvo agresyvus, piktas ir vien pasižiūrėjus į T. G. jai buvo baisu. Dar T. G. pasakė, kad jau geriau greičiau atvažiuotų policija. Ji manė, kad T. išsakyti grasinimai yra realūs ir jis tikrai ją nužudys ar sunkiai sutrikdys jos sveikatą. Jų mažametis sūnus viso konflikto metu buvo kitame kambaryje ir vartė knygelę. Mano, kad jų sūnus jų su T. konflikto nematė ir negirdėjo. Sūnus neverkė ir nebuvo išsigandęs. Civilinio ieškinio nereiškia. T. jos atsiprašė, gailėjosi dėl to, ką padarė. Ji jam atleido, tačiau jie nutarė skirtis (b. l. 30–37).

Iš 2021 m. kovo 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenis neskelbtini). Butas yra mūriniame name, į dviejų kambarių butą patenkama pro medines duris, ant kurių matomas skaičius 19. Patekus į butą matomas koridorius, kurio kairiajame kampe yra drabužių kabykla, medinė komoda. Dešinėje pusėje prie sienos įėjimo į butą atžvilgiu matoma spinta su veidrodžiais, stumdomomis durimis. Koridoriuje aplinka tvarkinga, nusikalstamos veikos pėdsakų jame nerasta. Koridoriumi patenkama į virtuvės kambarį, prie kurio dešinės pusės sienos matomos virtuvinės spintelės, ant vienos iš spintelių matomas virtuvinis peilis, jis su medine rankena, jo geležtė vienpusė. Toliau matomas langas, ties kairės pusės įėjimo į virtuvę atžvilgiu matomas stalas, vaikiška kėdutė, skalbimo mašina ir šaldytuvas. Iš virtuvės paimtas peilis, kaip nusikalstamos veikos įrankis, daugiau įvykio vietoje niekas nepaimta (b. l. 10–17).

Iš 2021 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2021 m. kovo 28 d. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad į policiją kreipėsi M. G., gimusi (duomenis neskelbtini), pranešdama apie tai, kad namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), jos sutuoktinis T. G, gimęs (duomenis neskelbtini), pradėjo konfliktą. Konflikto metu T. G. sudavė smūgius M. G.. M. G. juto fizinį skausmą. Smurtą patyrusios M. G. sužalojimai: paraudimas kairėje veido pusėje ir nugaroje. Smurtą patyrusios M. G. būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamo T. G. būsena – agresyvus, akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Nepilnamečiai vaikai šeimoje – M. G., gimęs (duomenis neskelbtini). Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai neužfiksuoti. Informacija apie įvykio aplinką – tvarkinga. Smurtu įtariamas T. G. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 26–27).

Iš 2021 m. balandžio 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 25 cm ilgio peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, kuriuo T. G. grasino sutuoktinei ir kuris po apžiūros grąžintas M. G. (b. l. 18–25).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo T. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę M. G., tyčia ranka jai suduodamas du smūgius į veidą ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, netrukus po smurto panaudojimo rankoje laikydamas peilį ir jį demonstruodamas žodžiu išreiškė grasinimą nužudyti. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą, tarnybiniame pranešime užfiksuoti paraudimai, be to, nėra abejonių, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi iki grasinimo prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, kaltinamasis dar buvo agresyvus net ir atvykus pareigūnams, grasinimas išreikštas tiesiogiai pasakant, kad nužudys, be to, rankoje turint ir demonstruojant įrankį, kuriuo realiai gali būti pasikėsinta į žmogaus sveikatą ir net gyvybę – peilį.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kadangi naujus tyčinius nusikaltimus kaltinamasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 129–130). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Teismas, skirdamas bausmes T. G., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai), padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (nedirbantis, ne kartą teistas), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskiriant laisvės apribojimo bausmes, tačiau ilgesnės trukmės nei prašo prokurorė. Taigi T. G. už kiekvieną iš nusikaltimų skirtinos 1 metų laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios paskirtos bausmės subendrintinos jas apimant, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, ir paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. G. dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

T. G nusikalstamas veikas 2021 m. kovo 28 d. padarė po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 4 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo, tačiau neatlikęs juo paskirtos bausmės – nesumokėjęs skirtos baudos. Dėl to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, tačiau neatlikta bausme – 38 MGL (1900 Eur) bauda, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą 2021 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – 38 MGL (1900 Eur) baudą. Taigi T. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo ir 38 MGL (1900 Eur) bauda, kurios mokėjimo terminas ir tvarka nustatyti įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narę, t. y. sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas ar grasinimai artimoje aplinkoje, juolab, kad šeimoje auga ir mažametis vaikas.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nebendrintinos su šuo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar baudžiamojo poveikio priemone, nes BK nustatytas tik bausmių, o ne baudžiamojo poveikio priemonių, kurios vykdomos atskirai, bendrinimas (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 28 d. 20 val. 45 min. iki 2021 m. kovo 29 d. 13 val. 45 min., 1 sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66–68) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir T. G. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant T. G. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme bei T. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 38 MGL (1900 Eur) baudą, kurios mokėjimo terminas ir tvarka nustatyti įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutartimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 28 d. 20 val. 45 min. iki 2021 m. kovo 29 d. 13 val. 45 min. – 1 parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad T. G, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.