- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- 1S-88-307/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47431-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Albinas Bielskis, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- I. N.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. I. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, turėdamas tikslą platinti neteisėtai pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, taip pat šias medžiagas neteisėtai laikė, gabeno ir platino, o būtent: I. N. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 2 d., turėdamas tikslą platinti psichotropinę medžiagą amfetaminą, parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį susitarė su A. Z., kad jis – I. N. A. Z. gyvenamajame name, adresu Marijampolės r., (duomenys neskelbtini), padedant A. Z., gamins psichotropinę medžiagą – amfetaminą, o už pagalbą ir suteiktą vietą A. Z. paliks dalį pagamintos psichotropinės medžiagos. Vykdant nusikalstamą planą, jis – I. N. 2020 m. gruodžio 2 d., laikotarpiu nuo 13:37 val. iki 15:31 val., atvykęs į A. Z. gyvenamąją vietą, adresu Marijampolės r., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino labai didelį kiekį, t. y. 1 116,907 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Po ko, tą pačią dieną jis – I. N., padedant A. Z. supakavo pagamintą psichotropinę medžiagą į dėžutes ir paruošė platinimui. Dalį pagamintos psichotropinės medžiagos amfetamino, t. y. 42,48 g kaip atlygį už pagalbą gaminant psichotropinę medžiagą, tą pačią dieną I. N. paliko A. Z., adresu Marijampolės r., (duomenys neskelbtini). Dalį, t. y. - 492,264 g, psichotropinės medžiagos amfetamino, I. N. 2020 m. gruodžio 2 d. nuo 15:31 val. iki 20:10 val., Marijampolės miete, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai perdavė D. B., kuris šią psichotropinę medžiagą laikė savo gyvenamajame bute, adresu Marijampolė, (duomenys neskelbtini). Kitą dalį, t. y. 582,163 g iš kaltinime paminėtos psichotropinės medžiagos amfetamino, 2020 m. gruodžio 2 d., I. N. neteisėtai laikė savo naudojamame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo neteisėtai atgabeno į Marijampolės r., (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bažnyčios automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje 16:07 val., 533,008 g šios psichotropinės medžiagos perdavė G. S., o likusią dalį, t. y. 49,155 g psichotropinės medžiagos, jis – I. N. turėdamas tikslą platinti, toliau neteisėtai laikė ir gabeno savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), Marijampolės r., kur 20:10 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėto automobilio kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. N. laikinai sulaikytas 2020 m. gruodžio 2 d. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi I. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Klaipėdos apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam I. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje I. N. netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo I. N. gynėja advokatė S. Balčiauskaitė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį ir paskirti I. N. švelnesnes kardomąsias priemones.
4.1. Gynėja teigia, kad skundžiamos nutarties išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Gynėja pabrėžia, kad pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir - Konvencija) 5 straipsnio 3 dalį, tiek teismas, tiek ir kitos valstybinės institucijos įpareigojami suimtųjų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti ir bylas nagrinėti taip, kad jų judėjimo laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau. Pagal BPK 122 straipsnio 7 dalį, suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą konstatavęs, kad kardomoji priemonė suėmimas yra kraštutinė priemonė ir gali būti skiriama tik tada, kai kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, negali būti pasiekti kardomųjų priemonių tikslai. Gynėja pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pripažino Lietuvą pažeidus Konvenciją dėl to, kad suėmimas buvo paskirtas nepagrįstai. Byloje Leonienė prieš Lietuvą, šis teismas išaiškino, kad teismai elgėsi neteisėtai, nesvarstydami švelnesnių kardomųjų priemonių paskyrimo klausimo. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Gynėjos nuomone, pakankamai ilgai besitęsiantis suėmimas, stiprūs I. N. socialiniai ryšiai su šeima, gyvenimo drauge, artimaisiais giminaičiais, patvirtina, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, užstatas ir kitomis už suėmimą švelnesnėmis priemonėmis.
4.2. Gynėja atkreipia dėmesį, kad kitam kaltinamajam šioje byloje - A. Z., paskirtos vienos švelniausių kardomųjų priemonių, nors jis praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be to, jis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos bausmės. Netrukus po bausmės atlikimo, A. Z. padarė naujas nusikalstamas veikas, o nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis kaltinamas šioje byloje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. A. Z. teistas ir užsienyje. Gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant A. Z. ir I. N. ankstesnius teistumus, A. Z. padarytos nusikalstamos veikos buvo pavojingesnės, jam skirtos griežtesnės bausmės; naują nusikalstamą veiką A. Z. galimai padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tuo tarpu I. N. teistas už nusikalstamas veikas padarytas prieš 10 metų, o paskutinį kartą teistas dėl konflikto su gyvenimo drauge.
4.3. Skunde gynėja tvirtina, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog I. N. paleistas iš suėmimo darys naujus nusikaltimus. Nors praeityje (2009-2011 m.) jis buvo teistas, tačiau nusikalstamos veikos nėra analogiškos veikoms, už kurias jam pareikšti kaltinimai šioje byloje. Vėliausiu teismo baudžiamuoju įsakymu I. N. pripažintas kaltu dėl konflikto su gyvenimo drauge. Be to, teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybę, kad I. N. per paskutinius 5 metus padarė administracinius nusižengimus.
4.4. Gynėja nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog I. N. nesaisto glaudūs socialiniai ryšiai. Skunde pažymima, kad I. N. turi gyvenimo draugę, su kuria iki suėmimo vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, planuoja kurti šeimą. I. N. buvo susiradęs darbą, studijavo (duomenys neskelbtini) kolegijoje, buvo charakterizuojamas teigiamai. I. N. stiprūs socialiniai ryšiai saisto ir su mama, broliu, seserimi, močiutėmis. I. N. prižiūrėjo ir rūpinosi savo močiutėmis, kurios dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali savimi pasirūpinti, padėjo joms buityje, nupirkdavo maisto, vaistų. Skunde pažymima ir tai, kad itin didelius dvasinius išgyvenimus patiria I. N. mama, jai išsivystė (duomenys neskelbtini), ilgalaikis I. N. kardomasis kalinimas labai neigiamai įtakoja jos sveikatą. Tokios aplinkybės, gynėjos nuomone, patvirtina, kad būdamas laisvėje I. N. nebėgs ir nesislėps, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o gydysis bei bus su šeima, dirbs, tęs studijas. Gynėja pažymi, kad I. N. nebandė bėgti, slėptis nuo pareigūnų, nesipriešino sulaikomas, darant kratas įleido ikiteisminio tyrimo pareigūnus, nesipriešino pareigūnų atliekamiems veiksmams.
4.5. Gynėjos manymu, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Suėmimo paskyrimas ir jo termino pratęsimas šiuo pagrindu galimas tik esant patikimai informacijai apie tokius kaltinamojo ketinimus. Teismas suabsoliutinęs aplinkybę, jog už galimai padarytą nusikalstamą veiką gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nepagrįstai konstatavo, jog jos pakanka manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas vertino tik I. N. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ignoravo I. N. teigiamai apibūdinančias aplinkybes, asmenines savybes, santykius su artimaisiais, mamos sveikatos būklę. Be to, teismas neatsižvelgė į I. N. mamos prašymą nepratęsti jos sūnui griežčiausios kardomosios priemonės, ignoravo aplinkybę, kad už I. N. buvo sumokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas. Tokio dydžio užstatas tiek I. N. tiek jo šeimai laikytinas labai didele suma, kurios jis nerizikuotų prarasti.
4.6. Gynėja teigia, kad teismas padarė nepagrįsta išvadą, jog I. N. turi ryšių užsienyje. Skunde pažymima, kad I. N. buvo nuteistas už Suomijoje įvykdytą nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta iki 2011 m. liepos 11 d. Tokia aplinkybė rodo, jog praėjus tokiam laiko tarpui ryšiai užsienyje negali būti išlikę. Be to, I. N. po nusikalstamos veikos Suomijoje padarymo gyveno Lietuvoje, į užsienio valstybes nebuvo išvykęs.
4.7. Skunde gynėja pažymi, kad ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra nurodęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Gynėjos nuomone, I. N. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė šiuo metu jau nėra proporcinga ir būtina kardomoji priemonė. Šiuo atveju kardomąja priemone siekiama nubaudimo, o ne kardomųjų priemonių tikslų. Byloje jau yra apklausti beveik visi liudytojai, kaltinamieji, todėl, gynėjos manymu, laukti bylos nagrinėjimo pabaigos ir nuosprendžio priėmimo I. N. gali ir būdamas laisvėje, paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones. Kauno apygardos teismas nesvarstydamas galimybės paskirti I. N. švelnesnes kardomąsias priemones, pažeidė BPK 122 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
5. Teismo posėdyje kaltinamasis I. N. ir jo gynėja advokatė S. Balčiauskaitė prašė patenkinti skundą, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės S. Balčiauskaitės skundas atmetamas
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam I. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai.
7. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. N. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamojo A. Z. parodymuose, liudytojų apklausų protokoluose, apžiūrų, kratų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.
8. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam I. N. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
10. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, vertinamas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas – I. N. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis I. N., suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas įvertino ne tik inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad kaltinamasis I. N. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teismas įvertino kaltinamojo socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę. Baudžiamosios bylos duomenimis suimtasis turi gyvenamąją vietą, sugyventinę, artimųjų giminaičių, studijavo kolegijoje, tačiau jis keturis kartus teistas, vėliausiu Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei. Ši aplinkybė leidžia abejoti kaltinamojo šeiminių ryšių tvirtumu. Kaltinamasis Lietuvoje neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, iki sulaikymo nedirbo, tai neleidžia daryti išvados apie tvirtus kaltinamojo ekonominius ryšius. Aplinkybė, jog kaltinamasis buvo nuteistas Suomijoje už 2011 m. padarytą nusikalstamą veiką savaime nepatvirtina egzistuojančių jo ryšių užsienyje, tačiau jau minėti bylos duomenys, rodantys tvirtų socialinių (šeiminių ir ekonominių) ryšių nebuvimą, patvirtina egzistuojančią riziką, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, jog dėl I. N. buvo išduotas Europos arešto orderis, jis buvo sulaikytas Latvijos Respublikoje ir perduotas Suomijos Respublikai. Bylos duomenimis, I. N. vengė atlikti ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis I. N., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo motinos patiriamus išgyvenimus dėl sūnui taikomos kardomosios priemonės, o taip pat dėl senelėms reikalingos pagalbos, negali būti vertinamos kaip pakankamos paneigti prognozuojamo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę.
11. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
12. Šioje baudžiamojoje byloje I. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas, kurį padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis kaltinamas padaręs ne atsitiktinį, bet galimai iš anksto suplanuotą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos. Iki sulaikymo I. N. nedirbo, o iš jam pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai darydamas nusikalstamą veiką jis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Baudžiamosios bylos duomenimis I. N. praeityje darė nusikalstamas veikas ir buvo nuteistas Lietuvoje bei užsienio valstybėje. Be to, šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką I. N. galimai padarė neatlikęs jam Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Tokios aplinkybės rodo, jog I. N. nėra linkęs laikytis įstatymų. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ir duomenis apie I. N. padarytus administracinius nusižengimus, tačiau, priešingai nei teigia gynėja, šiai aplinkybei nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė. Spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo teismas įvertino BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau aptartas aplinkybes, pritaria apygardos teismo išvadai, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis I. N. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
13. Gynėjos skunde nurodoma, kad kitam kaltinamajam šioje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės ir tai, jos nuomone, patvirtina, kad BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai gali būti pasiekti I. N. taip pat paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones. Tokie gynėjos argumentai nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, jog vienam iš keturių šios bylos kaltinamųjų yra paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Tačiau ta aplinkybė, jog kitam kaltinamajam pareikšti analogiški kaltinimai dar nereiškia, kad jo teisinė padėtis, kalbant apie procesinių prievartos priemonių taikymą, yra vienoda. Teismas, kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai dėl kiekvieno kaltinamojo įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes.
14. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenų visumą pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje įtvirtinti kardomųjų priemonių tikslai šiuo metu nebus pasiekti. Atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes (I. N. asmenybę, galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, mąstą, vaidmenį darant jam inkriminuotą veiką, gresiančią bausmę) kaltinamojo gynėjos prašomos taikyti kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, namų areštas, 10 000 Eur dydžio užstatas, nelaikytinos pakankamomis siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo I. N. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Šiuo atveju teisės į laisvę ir teisingumo vykdymo interesų pusiausvyra yra išlaikyta. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau I. N. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo I. N. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti.
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartimi I. N. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.