Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nr.1A -307-138/2010 Proceso numeris:20-9-00029-09 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2. (S) Pranešėjas A. Stankus

2010 m. gegužės 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam R. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie griežčiausios Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė R. G. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

R. G. pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008-08-27, Vilniuje iš nenustatytų asmenų, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,692 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,633 g narkotinės medžiagos – heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai iš Vilniaus automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. T 06315 gabeno iki savo laikinos gyvenamosios vietos, adresu(duomenys neskelbtini), Kaune, ten ją padalino į ne mažiau kaip 14 vnt. paketėlių įvairiais kiekiais ir, kontroliuodamas heroino vartojimą, neteisėtai perdavė S. J. ir T. K. suvartoti, tai yra neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

Nuteistasis R. G. skundžia 2010-02-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas, neišanalizavo visų įrodymų, nepareikalavo nuteistojo prašomų dokumentų, kuriuos jis prašė prijungti prie bylos, pažeidė BPK 305 str. Ant paketėlių su narkotikais ekspertas rado T. K. pirštų atspaudus. Nuteistasis teismo proceso metu neprisipažino, kad Vilniuje jis turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo narkotikų, nes juos pirko savo reikmėms merginos. S. J. su T. K. taip pat patvirtino, kad narkotikus įsigijo sau. Be to, tai nustatyta ir 2008-11-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendyje, kad merginos pirko narkotikus savo reikmėms, o ne R. G. juos pirko. Todėl teismo teiginys, jog R. G. nenustatytomis aplinkybėmis įsigijo narkotikų tikslu juos platinti, neatitinka tikrovės, nes nei vienas liudytojas nėra to parodęs. Nuosprendis turi būti grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Nėra įrodymų, kad narkotikus vežė R. G.. Narkotikais disponavo T. K.. Nuteistasis prašo paneigti, kad jis įsigijo narkotikus su tikslu juos platinti. Kad R. G. laikė bute jam priklausančius narkotikus, duomenų nėra. Todėl nuteistasis prašo išnagrinėti T. K. duotus parodymus teismo 2009-03-26 posėdžio metu, jais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išnagrinėti S. J. duotus parodymus, ir atsižvelgiant į tai, R. G. išteisinti. Nuosprendyje teismas nurodė, kad buvo garsinami T. K. ir S. J. parodymai, duoti 2009-02-20, 2009-03-23 teismo metu, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes jokie parodymai garsinti nebuvo. Be to, teisėja neleido R. G. susipažinti su teismo posėdžio protokolu, todėl buvo pažeistas BPK 261 str.

Atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą, R. G. nurodė analogiškus argumentus, kaip ir savo apeliaciniame skunde. Be to, išdėstė jo kaltę paneigiančias aplinkybes – tai, kad S. J. ir T. K. pirko narkotikus savo reikmėms, įrodo byloje esanti medžiaga: specialisto išvada (t. 1, b. l. 93), įvykio vietos apžiūros protokolas, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados, ankstesnis nuosprendis, kuriuo buvo nuteistos S. J. ir T. K.. R. G. nurodo, kad teismas negalėjo garsinti tų parodymų, kurie yra duoti kitame teisme ir kitoje byloje. Be to, prokuroras neteisingai nurodo savo skunde, kad R. G. yra teistas 10 kartų. 6 teistumai jau yra išnykę, todėl laikytina, kad jis yra teistas 4 kartus. Be to, tik išėjęs į laisvę, jis įsidarbino, todėl negalima teigti, kad jis orientuotas į vis naujų nusikaltimų darymą. R. G. nebuvo pripažintas recidyvistu, ir pirmos instancijos teisme jis pavojingu recidyvistu pripažintas nebuvo, todėl prokuroro prašymas pripažinti jį pavojingu recidyvistu yra nepagrįstas. Be to, paskirtoji bausmė nėra per švelni, ji yra per griežta.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, o prokuroras prašė prokuroro skundą tenkinti, o nuteistojo- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK bendrosios dalies normų ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktą R. G. charakterizuojančią medžiagą, netinkamai individualizavo bausmę ir ją paskyrė aiškiai per švelnią. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę R. G. teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. padarė tyčinį sunkų recidyvinį nusikaltimą, teistas, nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, nusikalto dėl savanaudiškų motyvų, nenustatė jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, todėl teisingai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras pagrįstai apeliaciniame skunde prašo pripažinti R. G. pavojingu recidyvistu. Pagal LR BK 27 str. nusikaltimų recidyvas yra tada, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, tai toks asmuo yra recidyvistas. R. G. yra recidyvistas. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, jeigu asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą, arba būdamas recidyvistas padaro naują labai sunkų nusikaltimą, arba būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą, arba turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus padaro naują sunkų nusikaltimą (BK 27 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. naują sunkų nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Nusikalstama veika, dėl kurios Kauno miesto apylinkės teismas 2010-02-19 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį R. G., priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). R. G. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, 1993-02-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Asmuo laikomas teistu 8 metus, jeigu jis nuteistas už labai sunkų nusikaltimą. Todėl teistumas už šį nusikaltimą dar neišnykęs. Jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, ir asmuo padaro naują sunkų nusikaltimą, tai toks nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, ir nusikaltimus padaręs asmuo pripažintinas pavojingu recidyvistu. Todėl R. G. pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Skunde pagrįstai nurodoma, jog R. G. teismas paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Teismas pagal BK 260 str. 1 d. nuteistajam skyrė 3 metus 6 mėn. laisvės atėmimo, paskirtoji bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė yra per švelni. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė R. G. pagal BK 260 str. 1 d. skirti laisvės atėmimo bausmę 7 metams, tačiau teismas nuosprendžiu paskyrė ne prokuroro prašomą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, o 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Nors teismas nenustatė R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, kolegijos nuomone, skyrė bausmę R. G. pernelyg švelnią, paskirtoji bausmė yra mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismas nurodė, kad R. G. padarė tyčinį recidyvinį nusikaltimą, tačiau skirdamas bausmę tos aplinkybės neįvertino. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad R. G. padarė tyčinį recidyvinį nusikaltimą, į tai, kad jis praeityje daugelį kartų teistas, į tai, kad teistumas už padarytą labai sunkų nusikaltimą neišnykęs, ir į tai, kad R. G. pripažintinas pavojingu recidyvistu, pagal LR BK 260 str. 1 d. R. G. skirtina bausmė, kurios dydis yra didesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kadangi pagal BK 260 str. 1 d. asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimo bausme nuo 2 metų iki 8 metų laisvės atėmimo, tai, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, R. G. skirtina griežtesnė bausmė.

Nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Teismo nešališkumo principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis turi elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, t. y. teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankaus sprendimo ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo. Teisiamojo posėdžio protokolo, apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Kai kurių liudytojų parodymų atmetimas nuosprendyje, tai pagrindžiant byloje surinktais įrodymais, negali būti laikomas teismo šališkumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo šališkumas susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų esant nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę, t. y. buvo šališkas.

Skundo argumentas, jog teismas neišanalizavo visų įrodymų, nepareikalavo nuteistojo prašomų dokumentų, kuriuos jis prašė prijungti prie bylos, ir tuo pažeidė BPK 305 str., yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. G. prašė išreikalauti baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00831-08 duotus parodymus, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-09-02 posėdžio protokolą, 2008-10-14 posėdžio protokolą, kur buvo apklausiama T. K.. Skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog buvo garsinami T. K. ir S. J. parodymai, duoti 2009-02-20, 2009-03-26 teismo metu, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes jokie parodymai garsinti nebuvo. Tokie skundo teiginiai nepagrįsti, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. G. prašomi teismo posėdžių protokolai buvo išreikalauti ir prijungti prie bylos, liudytojos S. J. parodymai, duoti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-20 teisiamojo posėdžio metu, pagarsinti, liudytojos T. K. duoti parodymai 2009-03-26 teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti, be to, kaltinamasis nepageidavo, kad dokumentai būtų skaitomi ir tai atsispindi 2010-02-02 protokole (t. 2, b. l. 148). Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Įvertinus bylos medžiagą nėra pagrindo išvadai, kad teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nesilaikė minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Nors kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino, teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą: liudytojų E. Ž. ir M. Č. parodymus, rašytinę medžiagą - teisiamojo posėdžio metu pagarsintus liudytojos S. J. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu 2009-02-20 baudžiamojoje byloje Nr. 1-370-738/2009, specialisto išvadą, kuria nustatyta, kad 2008-08-27 paimtame S. J. šlapime rasta morfino, kodeino, 6-monoacetilmorfino, difenhidramino (1 t., b.l. 93), teisiamojo posėdžio metu pagarsintus liudytojos T.K. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu 2009-03-26 baudžiamojoje byloje Nr. 1-370-738/2009, specialisto išvadą, kuria nustatyta, kad 2008-08-27 paimtame T. K. šlapime rasta morfino, kodeino ir 6-monoacetilmorfino (1 t., b.l. 102), Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį, kuria nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-370-738/2009, R.G. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2008 metais, bendraudamas su T. K. ir S. J., skolino joms pinigus narkotinių medžiagų įgijimui, vežė jas į Vilniaus miesto čigonų taborą, narkotinių medžiagų-heroino pirkimui (1 t., b.l. 4), Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendį, kuriuo nustatyta, kad R.G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 307 str. 2 d. už tai, kad siekdamas gauti turtinės naudos organizavo ir vadovavo prostitucijai. Iš Vilniaus į Kauną atvežė T.K., po to S.J., kurios užsiėmė prostitucija, o R.G. iš jos pelnėsi (1 t., b.l. 38-40) ir kt. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, teisingai laikė įrodytu, kad R.G., siekdamas didesnės naudos iš kito asmens prostitucijos, perduodavo S.J. ir T.K. narkotines medžiagas ir taip kitokiu būdu jas platino. Taigi pripažintina, kad teismas savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus.

Nuteistasis prašo išnagrinėti T. K. duotus parodymus teismo 2009-03-26 posėdžio metu, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išnagrinėti S. J. duotus parodymus, ir atsižvelgiant į tai, R. G.išteisinti. Kaip jau paminėta aukščiau, 2009-03-26 teismo posėdžio metu duoti parodymai buvo pagarsinti, teismas juos išnagrinėjo, įvertino, dėl jų nuosprendyje pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai apylinkės teismo sprendimas abejonių nekelia.

Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teisėja neleido R. G. susipažinti su teismo posėdžio protokolu, todėl buvo pažeistas BPK 261 str. Iš bylos medžiagos matyti, kad į R. G. prašymą leisti susipažinti su teismo posėdžių protokolais buvo atsakyta tinkamai, jam yra išsiųstos Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-20, 2009-11-24, 2009-12-17, 2010-02-02 teisiamųjų posėdžių protokolų kopijos, todėl negalima teigti, kad nuteistasis negalėjo susipažinti su jo prašomais dokumentais (t. 2, b. l. 160).

Nuteistojo skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas dėl bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. G. pasisakė aukščiau, todėl argumentas atmestinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas, prokuroro skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-19 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 3 p. R. G. pripažinti pavojingu recidyvistu ir už nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d., padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie griežčiausios Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę R. G. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.