Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1010-397/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-25
Bylos Nr.
1S-1010-397/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Nerijus Meilutis
Nuteistasis
B. A.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1010-397/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Nerijaus Meilučio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo B. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo B. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. A., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., nuteistas 2006-12-22 Švedijos Karalystės Goteborg apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės BĮ dėl narkotinių medžiagų 3§ (1968:64) 8 metams laisvės atėmimo su deportacija iš šalies be teisės sugrįžti. 2007-03-30 Vastra Sverige apeliacinis teismas pakeitė 2006-12-28 nuosprendį: pagal BĮ dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 3§ - 9 metams laisvės atėmimo. 2008-09-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pagal Švedijos Karalystės BĮ dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (1968:64) 3§ paskirtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę prilygino LR BK 260 str. 2 d. ir paliko 9 metus laisvės atėmimo. Anksčiau neteistas.

Bausmę atlieka nuo 2006-03-11, bausmės pabaiga 2015-03-11.

Šalies argumentai

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo B. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kurį teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė, motyvuojant tuo, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nėra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas.

Nuteistasis B. A. skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-04 nutartį panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą. Skunde jis nurodo, jog teismo nutartis netenkinti teikimo dėl jo lygtinio paleidimo yra neteisėta, nes priimta nesivadovaujant įstatymo normomis. Nusikaltimą jis padarė ir už jį buvo nuteistas Švedijos karalystėje, kur pagal įstatymus, atlikus 2/3 paskirtos bausmės, taikomas privalomas lygtinis paleidimas. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi nepilnametį vaiką, su kuriuo palaiko ryšius, rūpinasi, jo išlaikymui vykdo perlaidas, kad pataisos namų administracijos skatintas 6 kartus, nuobaudos nebegalioja. Apylinkės teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl jo požiūrio į darbą, nes, atlikdamas bausmę, jis pasirinko dalyvavimą mokymosi programoje, įgijo kelias specialybes, jis turėjo tokią teisę pasirinkti - dirbti ar mokytis. Nuteistasis nurodo, kad tiek tarptautinės teisės normos, tiek LR BVK pažymėta, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu, įvertinti jo pastangas resocializacijos procese. Įstatymai kaip lygtinio paleidimo taikymo pagrindo nenumato padaryto nusikaltimo sunkumo, todėl teismas ir neturi tuo vadovautis. Bausmės atlikimo laiku jis suprato padaryto nusikaltimo esmę, gailisi jį padaręs, pasiryžęs pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu integruotis į visuomenės gyvenimą ir yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. A. skundas tenkintinas.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo skundo argumentas dėl privalomo lygtinio paleidimo jam taikymo, atlikus 2/3 paskirtos bausmės, pagal Švedijos Karalystės, kurioje jis buvo nuteistas, įstatymus, nepagrįstas, nes Konvencijos „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, kurią yra ratifikavus Švedija ir Lietuva, 9 straipsnio, reglamentuojančio nuteistojo perdavimo pasekmes valstybei, kurioje atliekama bausmė, 3 dalį bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. Todėl klausimas dėl galimybės nuteistajam B. A. taikyti lygtinį paleidimą, svarstomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės. BVK 157 straipsnis nėra teismui privaloma taikyti norma - teismas turi teisę, o ne pareigą taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, nes įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kad paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Išnagrinėjusi skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, taip pat įvertinusi visumą aplinkybių – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į padarytą nusikaltimą, administracijos nuomonę, psichologų išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas padaryti kitokią išvadą, negu nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, t. y., kad nuteistąjį B. A. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-05-04 nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog B. A. atliko 2/3 paskirtos bausmės, bausmę atlieka paprastoje grupėje, galiojančių nuobaudų neturi, taigi, formalios sąlygos taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog spręsdamas, ar galima nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes – nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad ir į pastarąsias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pažiūrėjo formaliai. Pataisos namų administracijos nuteistojo B. A. charakteristika išimtinai teigiama - joje nurodoma, kad nuteistasis mandagus, taktiškas, pagarbus su administracijos atstovais, sugeba tikslingai koreguoti savo elgesį, bausmės atlikimo metu dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, noriai dalyvauja visuomeninėje būrio veikloje, pats noriai prisideda prie renginių organizavimo, socialiniai ryšiai nenutrūkę, išėjęs į laisvę turės darbą, kur gyventi. Savo kaltę pripažįsta, paskirtą bausmę stengiasi atlikti sąžiningai, linkęs keistis, dorovines nuostatas orientuoja teigiama linkme. Taip pat charakteristikoje pažymėta, kad nuteistasis atsisakė administracijos pasiūlyto darbo, pats raštu dėl įdarbinimo nesikreipė, todėl pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad B. A. charakterizuojamas patenkinamai tik dėl vienintelio dalyko - kad atsisakė dirbti pasiūlytą darbą, tačiau toje pačioje charakteristikoje nurodyta, kad bausmės atlikimo eigoje požiūrį į darbą pakeitė teigiama linkme, teisme posėdžio metu pataisos namų administracijos atstovas paaiškino, kad nuteistasis atsisakė mokamo darbo, tačiau visuomeniniais pagrindais dirba. Atsižvelgtina ir į paties nuteistojo argumentaciją, kad jis vietoj darbinio užimtumo pasirinko mokymąsi ir naujų specialybių įsisavinimą ( 2009-2011 m. mokėsi kompiuterio operatoriaus, pynėjo iš vytelių specialybių). Pataisos namų administracija tarpininkauja dėl B. A. paleidimo. Psichologinės tarnybos išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip adekvačių emocinių reakcijų, gebantis suvokti savo emocinės būsenos pakitimus asmuo, nuteistasis taip pat suvokia ir įvardija pataisos įstaigoje įgytos patirties privalumus, jo impulsų kontrolė pakankama, agresyvaus bei destruktyvaus elgesio faktai nepastebėti, jis išsako realius ateities planus, susijusius su darbine veikla, šeima bei materialiniu gerbūviu. Pagal šios tarnybos išvadą tikėtina adekvati nuteistojo B. A. integracija į visuomenės gyvenimą.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos nuomone, nuteistojo elgesys ir mąstymas apie integraciją į visuomenę keitėsi išimtinai tik teigiama linkme, o charakterizuojamas jis patenkinamai, kaip minėta, tik dėl formalaus pagrindo - kad jis oficialiai atsisakė administracijos pasiūlyto apmokamo darbo, nors iš anksčiau aptartų duomenų akivaizdu, kad iš tiesų jis darbo piktybiškai nevengė: savo atsisakymą dirbti motyvavo pagrįstai ir logiškai- norėjo mokytis, įgyti specialybę, be to, pati administracija konstatavo, kad jis dirbo visuomeniniais pagrindais, jo požiūris į darbą keitėsi teigiama linkme.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė pagrindų, numatytų BVK 158 straipsnyje, dėl kurių nuteistajam nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo atliktas bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą šio straipsnio nuostatų taikymui būtiną faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Tai, kad nuteistasis formaliai buvo charakterizuojamas patenkinamai, nėra pakankamas motyvas išvadai, kad nuteistajam negali būti taikomos BVK 157 straipsnio nuostatos. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus, pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymą, tačiau įvertinus atliktos, kuri sudaro daugiau kaip šešis metus, ir neatliktos bausmės santykį bei atsižvelgus į tai, kad jis praeityje neteistas ir į jo elgesį bausmės atlikimo laiku, yra pagrindo teigti, kad jis nėra linkęs į nusikaltimus asmuo, suvokė savo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, todėl laikytina, kad jo atlikta bausmės dalis yra adekvati jo padarytai veikai, bausmės tikslai realizuoti, teisingumo principas įgyvendintas.

Pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas, apibūdindamas nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, kaip labai sunkų nusikaltimą, taip pat nebuvo tikslus, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados dėl atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą B. A. nepagrįstos įstatymu, nes yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, o taip pat, atsižvelgiant į jo elgesį bausmės atlikimo metu, bei pataisos namų administracijos tarpininkavimą, kuri tiesiogiai stebėjo nuteistąjį ir padarė išvadas dėl galimo tolesnio jo pataisymo, yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis per neatliktos bausmės laiką gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas –nuteistąjį B. A. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 3 dalis 3 punktas), o sutinkamai su BVK 157 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuteistajam nustatytini įpareigojimai. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, o yra tos pačios bausmės tęsinys, bet kita forma, su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 157 str. 3 d. 2 p., 5 d., BPK 364 str. 8 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo B. A. skundą patenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimą patenkinti, nuteistojo B. A., gim. 1972-09-18, atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos neatlikus 2 ( dvejų) metų, 9 ( mėnesių) mėnesių ir 16 ( šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės, nustatant pareigas:

1. Uždrausti išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo,

2. Įpareigoti registruotis pataisos inspekcijoje tris kartus per mėnesį.

3. Uždrausti išeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Nerijus MeilutisDanguolė Šiugždinytė