Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P. (K. P.) (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką:

jis, gyvendamas (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), žinodamas apie savo pareigą pagal 2014-02-11 įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-09 sprendimą, kuriuo patvirtinta pareiškėjų (K. P. ir N. P.) sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo - šalių susitarimu tėvas K. P. suteiks tokį išlaikymą nepilnamečiui vaikui - išlaikymą piniginėmis lėšomis - V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai nuo santuokos akto įrašo panaikinimo dienos iki pilnametystės mokėdamas 115,85 eurų (400 Lt (keturi šimtai Lt)) išmoką kas mėnesį, taip pat K. P. įsipareigojo mokėti ne mažesnes nei 28,96 eurų (100 (vieno šimto) Lt) per mėnesį įmokas pagal investicinį gyvybės draudimą (draudimo liudijimas Nr. DD017918) dukters V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, būdamas darbingas, nuo 2014-11-26 iki 2016-08-26 vengė pagal šį teismo sprendimą išlaikyti vaiką - dukrą V. P. - lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. P. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažino visiškai. Dėl lėšų stygiaus nemoka alimentų.. Mokėjo kreditą, bet nemokėjo alimentų. Kurį laiką buvo bedarbis, todėl dėl lėšų stygiaus nemoka alimentų nuo 2015 m. pabaigos. Ankščiau negalėjo dirbti reikėjo išsilaikyti viską, gauti licenziją. Prieš pusantrų metų įsidarbino, po to vėl išėjo, vėl įsidarbino oficialiai. Atlyginimas mokamas grynais pinigais, antstolis galėjo nuskaityti. Buvo užsienyje, Olandijoje, gaudavo lėšų. Viešus darbus dirbti nesutiktų.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. P. parodė, kad prisipažįsta iš dalies. 2015 metais vasario mėnesio pradžioje grįžo į Lietuvą. Teismo sprendimą, pagal kurį įpareigotas mokėti savo dukros V. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui turi, su juo yra susipažinęs. Pagal jo (K. P.) ir buvusios jo sutuoktinės N. P. žodinį bendrą susitarimą jis savo lėšomis dengė 900 Lt kreditą, tai sudarytų per pusę 450 Lt ir dar papildomai dengė 100 Lt draudiminę įmoką dukros naudai. Tai viskas buvo iki 2015 m. vasario mėnesio. Grįžęs į Lietuvą nuo 2015 m. vasario mėnesio nemokėjo N. P. dukros išlaikymui, nes neturėjo lėšų. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jam ir jo buvusiai sutuoktinei N. P., teko parduoti, nes tapo nereikalingas, bankas atsiėmė dalį kredito už šitą butą. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdaviui nepranešė ir nesupranta kodėl turėtų pranešti, kad yra įpareigotas mokėti alimentus. Mano, kad į jį turi kreiptis antstolis, kuris ir turi jam viską išaiškinti, ir pradėti išskaičiuoti alimentus. Jis tikrai nesiruošia pats kreiptis į antstolį, kol jie patys nepasijudins. Todėl savo kaltę dėl dukros išlaikymo pripažįsta iš dalies. Kai jam bus viskas aišku, pasiruošęs kažkaip spręsti visą šį klausimą (t. 1, b.l. 114-115).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. P. parodė, kad patikslina savo parodymus, kad paskutinį mokėjimą jis padarė 2014 m. gruodžio mėnesį. Nuo to laiko, tai yra nei per visus 2015 metus, nei per šiuos 2016 metus iki šios dienos jis nemokėjo pagal jam priskirtą teismo sprendimą, kuriuo jis įpareigotas išlaikyti piniginėmis lėšomis savo dukrą V. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos naudai mokant 400 Lt piniginę išmoką kas mėnesį iki dukros pilnametystės ir 100 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės draudiminę įmoką. Žino, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-02-11, kaip minėjo, mokėjo alimentus iki 2014 m. gruodžio mėnesio. 2014-11-26 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2015-02-17, darbdaviui neminėjo, kad jam priteisti alimentai, jų nemokėjo, nes nenorėjo, nes reikėjo gyventi. Nuo 2015-02-17 iki 2015-05-05, kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ alimentų nemokėjo, nes buvo laikinai bedarbis, darbo neieškojo. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015-05-05, kurioje dirba iki šiol. Darbdaviui nepranešė apie alimentus, jų nemokėjo ir nemoka, nes gaunamos lėšos eina savo gyvenimui, savo reikmėms, nors turi galimybę mokėti, bent kiek. Mano, kad į jį turi kreiptis antstolis, kuris ir turi jam viską išaiškinti, ir pradėti išskaičiuoti alimentus. Jis tikrai nesiruošia pats kreiptis į antstolį, kol jie patys nepasijudins. Jis tikrai niekur nesislapsto, su juo antstolis nebuvo susisiekęs, tik buvo uždėjęs areštą, kuris, kaip suprato, vėliau N. P. paprašius, buvo nuimtas, nes reikėjo parduoti butą (t. l, b.l. 118).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. P. parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai. Pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, žino, kad pagal įsiteisėjusįjį 2014-02-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą yra įpareigotas, patvirtinus jų, tai yra jo ir jo buvusios sutuoktinės N. P. sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kuria jie susitarė, kad dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo- šalių susitarimu, jis, kaip tėvas, suteikia tokį išlaikymą nepilnamečiui vaikui - išlaikymą piniginėmis lėšomis- V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai nuo santuokos akto įrašo panaikinimo dienos iki pilnametystės mokant 400 Lt (keturi šimtai Lt) išmoką kas mėnesį, taip pat K. P. įsipareigojant mokėti ne mažesnes nei 100 (vieno šimto) Lt/mėn. įmokas pagal investicinį gyvybės draudimą (draudimo liudijimas Nr. DD017918) jo dukros V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai. Tokį susitarimą vykdė iki 2014-11-26. Nuo to laiko, tai yra nei per 2014 m. gruodžio mėn., nei per visus 2015 metus, nei per šiuos 2016 metus iki šios dienos nemokėjo pagal jam priskirtą teismo sprendimą. 2014-11-26 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2015-02-17, darbdaviui neminėjo, kad priteisti alimentai, jų nemokėjo, nes nenorėjo, nes reikėjo gyventi. Nuo 2015-02-17 iki 2015-05-05, kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, alimentų nemokėjo, nes buvo laikinai bedarbis, darbo neieškojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015-05-05, kurioje dirba iki šiol. Darbdaviui nepranešė apie alimentus, jų nemokėjo ir nemoka, nes gaunamos lėšos eina savo gyvenimui, savo reikmėms, nors turi galimybę mokėti, bent kiek. Mano, kad į jį turi kreiptis antstolis, kuris ir turi jam man viską išaiškinti, ir pradėti išskaičiuoti alimentus. Jis tikrai nesiruošia pats kreiptis į antstolį, kol jie patys nepasijudins. Jis tikrai niekur nesislapsto, su juo antstolis nebuvo susisiekęs. Jis nesupranta, kodėl turi rūpintis alimentų mokėjimu, jis niekur nesislapsto, yra pasiekiamas, todėl mano, kad antstolis turi susisiekti su juo ir įstatymų nustatyta tvarka iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti protingą-teisišką dalį alimentams, bet to jis nepadarė ir nedaro. Ir nesupranta kodėl turėtų pranešti, kad kam yra įpareigotas mokėti alimentus. Jis tikrai nesiruošia pats kreiptis į antstolį, kol jie patys nepasijudins. Todėl savo kaltę dėl dukros išlaikymo jis pripažįsta (t. 1, b.l. 123-124).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. P. parodė, kad pateiktu pranešimu apie įtarimą sutinka, savo kaltę pripažįsta pilnai. Pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, taip jis žino, kad pagal įsiteisėjusįjį 2014-02-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą jis yra įpareigotas, patvirtinant pareiškėjų, tai yra jo ir jo buvusios sutuoktinės N. P. sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo - šalių susitarimu, jis kaip tėvas suteikia tokį išlaikymą nepilnamečiui vaikui - išlaikymą piniginėmis lėšomis - V. P., gim. (duomenys neskelbtini) naudai nuo santuokos akto įrašo panaikinimo dienos iki pilnametystės mokant 400 Lt (keturi šimtai Lt) išmoką kas mėnesį, taip pat K. P. įsipareigojant mokėti ne mažesnes nei 100 (vieno šimto) Lt/mėn. įmokas pagal investicinį gyvybės draudimą (draudimo liudijimas Nr. DD017918) dukters V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai mokėti jo dukros V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Tokį susitarimą vykdė iki 2014-11-26. Nuo to laiko, tai yra nei per, 2014 gruodžio mėn., nei per visus 2015 metus, nei per šiuos 2016 metus iki šios dienos nemokėjo pagal jam priskirtą teismo sprendimą. 2014-11-26 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2015-02-17, darbdaviui neminėjo, kad jam priteisti alimentai, jų nemokėjo, nes nenorėjo, nes reikėjo gyventi. Nuo 2015-02-17 iki 2015-05-05, kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, alimentų nemokėjo, nes buvo laikinai bedarbis, darbo neieškojo. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015-05-05, kurioje dirba iki šiol. Darbdaviui nepranešę apie alimentus, jų nemokėjo ir nemoka, nes gaunamos lėšos eina savo gyvenimui, savo reikmėms, nors turi galimybę mokėti, bent kiek. Mano, kad į jį turi kreiptis antstolis, kuris ir turi jam viską išaiškinti ir pradėti išskaičiuoti alimentus. Jis tikrai nesiruošia pats kreiptis į antstolį, kol jie patys nepasijudins. Jis tiktai niekur nesislapsto, su juo antstolis nebuvo susisiekęs. Jis aplamai nesupranta kodėl jis turi rūpintis alimentų mokėjimu, jis niekur nesislapsto, yra pasiekiamas, todėl mano, kad antstolis turi susisiekti su juo ir įstatymų nustatyta tvarka iš jo gaunamų pajamų atskaičiuoti protingą-teisišką dalį alimentams, bet to jis nepadarė ir nedaro. Ir nesupranta kodėl turėtų pranešti, kad kam yra įpareigotas mokėti alimentus. Jis tikrai nesiruošia pats kreiptis į antstolį kol jie patys nepasijudins. Todėl savo kaltę dėl dukros išlaikymo jis pripažįsta (t. 2, b.l. 30-31).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. P. parodė, kad 2014-01-09 Vilniaus rajono apylinkės teismas savo sprendimu išskyrė ją su buvusiu sutuoktiniu K. P. ir jam nustatė sprendimo 3-iame punkte nurodytus įpareigojimus dėl vaikų išlaikymo, o būtent - K. P. turi suteikti tokį išlaikymą nepilnamečiui vaikui - išlaikymą piniginėmis lėšomis - V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai nuo santuokos akto įrašo panaikinimo dienos iki pilnametystės jam priteista mokėti 400 Lt piniginė išmoka kas mėnesį. Buvęs vyras K. P. tuo pačiu sprendimu įpareigotas mokėti ne mažesnes nei 100 Lt/mėn. įmokas pagal investicinį gyvybės draudimą dukters V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-02-11. K. P. turi šį teismo sprendimą, yra pilnai susipažinęs. Jis nuo tos dienos laikėsi ir mokėjo išlaikymą iki 2014 m. gruodžio mėnesio, kai nustojo mokėti, nors kaip jai žinoma, turi pajamas, nes ir oficialiai dirba, turi mokėti ir kreditą ir turi mokėti išlaikymą dukrai, bet to specialiai nedaro. Į antstolį kreipėsi 2015-08-21, nes, kaip minėjo, nesulaukė jokio buvusio sutuoktinio išlaikymo jų dukros naudai. 2015 metais per dukros gimtadienį, ji buvo paimta savo senelės, buvusio sutuoktinio mamos kartu su jos tėčiu, kuris galimai ir nupirko gimtadienio dovanų - naujus rūbus. Daugiau 2015 metais buvęs sutuoktinis su dukra nebendrauja. Taigi, kiek jai žinoma, buvęs sutuoktinis K. P. gyvena taip pat (duomenys neskelbtini) ir yra mačiusi jį važiuojanti su automobiliu AUDI, modelio nepasakys su geltonais numeriais, kaip supranta tai taksi automobilis, su kuriuo galimai buvęs sutuoktinis ir dirba. Taigi prašo pripažinti ją nukentėjusiąją šiame tyrime, kur ji atstovaus savo mažametės dukros interesus, dėl to, kad buvęs sutuoktinis nevykdo jam priteistos prievolės- išlaikyti savo vaiką, nors, kaip minėjo, turi tam galimybes (t. 1, b.l. 94-95).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. P. parodė, kad jos buvęs sutuoktinis K. P., kuriam 2014-02-11 įsiteisėjo teismo sprendimas, pagal kurį jis privalėjo išlaikyti savo dukrą V. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos naudai mokant 400 litų piniginę išmoką iki dukros pilnametystės ir mokant dar 100 litų dukros naudai kas mėnesį pagal investicinį gyvybės draudimą, pagal jos ir jo žodinį susitarimą dengė priteistą jam sumą jo kredito dalies padengimui, nes jie iki santuokos nutraukimo buvo paėmę kreditą, kur reikėjo mokėti 950 litų kas mėnesį. Taigi K. P. dengė jos kredito dalį iki 2014 m. gruodžio mėnesio, nes vėliau jis tiesiog nustojo mokėti ir kreditą ir alimentus ir draudiminę įmoką ir visą kredito dalį padengė ji, tai yra jokių išmokų nuo 2014 m. gruodžio mėnesio buvęs sutuoktinis K. P. jai nepervedė. Ji nesikreipė iš karto į antstolius dėl alimentų, nes galvojo, kad K. P. gal mokės, tuo labiau, kad, kiek žinojo, jis buvo išvykęs į užsienį, grįžo 2015 metais, tikslios datos neatsimena, bet buvo dar šalta. Teko su juo susitikti 2015 m. gruodžio mėnesį pas notarą tvarkant dokumentus parduodant butą, nes nepajėgė viena mokėti kredito. Tai yra, kaip minėjo, K. P. nuo 2014 m. gruodžio nepervedė jokių piniginių lėšų. 2015 m. tiesiog nežinojo, kad galima iš karto kreiptis dėl alimentų ir, kad juos jau iš K. P. teistųsi antstolis. į antstolės D. P. kontorą kreipėsi 2015-08-21, žino, kad jie buvo uždėję areštą butui ir K. P. sąskaitoms, jai teko, net prašyti, nuimti areštą, kad parduoti butą, kurį pardavus, dar liko skola, kur ji pati ją turėjo sumokėti. Tai yra dar kartą patvirtina, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iš K. P. jokių piniginių lėšų negavo, jis nemokėjo jokių alimentų ir visai nesirūpino dukra V., tai yra nei pirko jai kažką, nei dovanojo, nei nebuvo paėmęs su savimi. Ji tik žino, kad K. P. oficialiai dirba ir nesupranta, kodėl niekas negali blokuoti ar kitaip padaryti, kad jis mokėtų alimentus. Kiek žino K. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Prideda dvi kopijas, įrodančias, kad jau 2014 m. gruodžio mėnesį kredito K. P. nemokėjo (t. 1, b.l. 98).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad į jos antstolių kontorą 2015-08-25 kreipėsi pilietė N. P. su prašymu vykdyti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusįjį 2014-02-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dėl jos buvusio sutuoktinio K. P. nepilnamečio vaiko išlaikymui. Vykdant išieškojimą, buvo siunčiami raginimai, tikrinama K. P. turtinė padėtis, užklausiami bankai. Buvo uždėtas areštas hipotekiniam turtui, kuris vėliau išieškotojos prašymu buvo nuimtas. Šiai dienai jokių piniginių lėšų iš K. P. nėra gauta. Turimais duomenimis K. P. paskutinė darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią buvo siunčiami raštai ir susisiekus su pačiu vadovu, pastarasis paaiškino, kad K. P. nedirba ir bus atleistas iš bendrovės. Sodros duomenimis matyti, jog K. P. pastoviai yra nedraudiminiame laikotarpyje. Skolininkas K. P. vykdomąja byla nesidomi, išlaikymo neteikia (t. 1, b.1. 102-105).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad skolininkas vykdomąją byla nesidomi, nebendradarbiauja su antstolė, visi skolininkui siunčiami dokumentai žinomais jo adresais - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) grįžo neįteikti. Buvo išsiųsti dokumentai ir adresu - (duomenys neskelbtini), bet dokumentai grįžo kaip neįteikti. Skolininko vardu registruotos banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų nenusirašė. Skolininko vardu nėra registruota nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Patvarkymas dėl skolininko išieškojimo buvo išsiųstas į skolininko darbo vietą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau išskaitymai nebuvo atlikti, kadangi skolininkas nuolat yra nedraudiminiame laikotarpyje. 2016-06-16 skolininkas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas, 2016- 07-01 vėl įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į darbovietę buvo išsiųstas, registro duomenimis, kurie pridedami, matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 yra nedraudiminis laikotarpis ir skolininko pajamos nurodomos nulinės (t.2, b.l. 22-24,25) Pridėtame LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenyse nurodyta, kad K. P. laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-07-31 pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 0 eurų (t. 2, b.l. 25).

2016-08-04 elektroniniu paštu gautas antstolės D. P. raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame pranešama, kad išlaikymo įsiskolinimas yra 2433,75 Eur. Skolininkas vykdomąją byla nesidomi, nebendradarbiauja su antstolė, visi skolininkui siųsti procesiniai dokumentai adresais: (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) grįžo neįteikti. Skolininko vardu registruotos banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų nenusirašė. Skolininko vardu nėra registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo buvo išsiųstas į skolininko darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau išskaitymai nebuvo atlikti, kadangi skolininkas nuolat yra nedraudiminiame laikotarpyje. 2016-06-06 skolininkas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas, 2016-07-01 vėl įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo į darbovietę išsiųstas. Išieškotojos naudai iš skolininko jokių piniginių lėšų nei kito turto išieškota nebuvo (t. 2, b.l. 20).

Iš pridėtų AB SEB banko sąskaitos išrašo kopijų matoma, kad 2014-11-26 N. P. sumokėjo 500 litų įmoką (t. 1, b.l. 99-100).

2015-08-21 N. P. atstovas advokatas J. Jasaitis pranešime nurodė, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 2).

2015-08-21 N. P. atstovo advokato J. Jasaičio pranešime nurodyta, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Nors yra sveikas, darbingas, galimai dirba nelegaliai. Priedai: advokato orderis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 20144-01-09 sprendimo kopija, Vykdomojo rašto kopija, 2015-08-21 prašymo antstolei kopija (t. 1, b.l. 1)

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-09 sprendimu tenkintas K. P. ir N. P. pareiškimas, panaikinta jų santuoka ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, kuria jie susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo: tėvas K. P. suteiks tokį išlaikymą nepilnamečiui vaikui: išlaikymą piniginėmis lėšomis - V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai nuo santuokos akto įrašo panaikinimo dienos iki pilnametystės bus mokama 400 lt (keturi šimtai litų) piniginė išmoka kas mėnesį. K. P. taip pat įsipareigoja mokėti ne mažesnes nei 100 (vieno šimto) Lt/mėn. Įmokas pagal investicinį gyvybės draudimą (draudimo liudijimas Nr. DD017918) dukters V. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai (t. 1, b.l. 9-12).

N. P. 2015-08-21 prašymo antstolei kopija, iš kurios matyti, kad N. P. pateikė vykdomąjį raštą dėl alimentų iš K. P. išieškojimo dukters V. P. naudai. Prašyme nurodyta, kad K. P. galimai dirba nelegaliai (t. 1, b.l. 13).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-22 vykdomajame rašte nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-02-11 (t. 1, b.l. 14-15).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-09-15 informacija apie K. P. draudžiamąsias pajamas nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos:

draudėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-04-23 iki 2014-04-30 draudžiamosios pajamos 682,45 litų, iš jų įmokų dydis 279,66 litų, nuo 2014-05-01 iki 2014-05-31 draudžiamosios pajamos 2196,36 litų, iš jų įmokų dydis 900,06 litai, nuo 2014-06-01 iki 2014-06-30 draudžiamosios pajamos 1100,93 litų, iš jų įmokų dydis 451,16 litai, draudėjas: (duomenys neskelbtini) nuo 2014-10-05 iki 2014-10-31 draudžiamosios pajamos 41,94 litų, iš jų įmokų dydis 0 litų, nuo 2014-11-01 iki 2014-11-25 draudžiamosios pajamos 541,67 litų, iš jų įmokų dydis 0 litų, (nedarbo draudimo išmokos); draudėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-11-26 iki 2014-11-30 draudžiamosios pajamos 8,19 litų, iš jų įmokų dydis 3,36 litai, nuo 2014-12-01 iki 2014-12-31 draudžiamosios pajamos 1754,50 litų, iš jų įmokų dydis 719,00 litų, nuo 2015-01-01 iki 2015-01-31 draudžiamosios pajamos 279,81 litų, iš jų įmokų dydis 114,67 litai, nuo 2015-02-01 iki 2015-02-17 draudžiamosios pajamos 87,79 litų, iš jų įmokų dydis 35,98 litai, draudėjas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-05-05 iki 2015-05-31 draudžiamosios pajamos 45,00 litų, iš jų įmokų dydis 18,44 litai, nedraudiminiai laikotarpiai: nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 draudžiamosios pajamos 0 litų, iš jų įmokų dydis 0 litų, nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 draudžiamosios pajamos 0 litų, iš jų įmokų dydis 0 litų, nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 draudžiamosios pajamos 0 litų, iš jų įmokų dydis 0 litų (t. 1, b.l. 18-20).

Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-03-16 rašte dėl K. P. nurodoma, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu Lietuvos darbo biržoje nėra registruotas. Laikotarpiu nuo 2014-10-22 iki 2014-11-25 K. P. buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriuje. Darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai (t. 1, b.l. 28).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2015-09-17 gautame rašte Dėl informacijos apie K. P. pateikimo nurodoma, kad K. P. nuo 2014-01-09 iki 2015-09-09 nebuvo/nėra įregistravęs juridinio asmens bei individualios veiklos pagal pažymą, ir neįsigijęs verslo liudijimų; mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą nemokėjo (t. 1, b.l. 30).

Nuo 2014-04-23 iki 2014-06-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-11-26 iki 2015-02-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-05 iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-05 iki 2015-05-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-07 iki 2015-05-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-14 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-18 iki 2015-05-18 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-20 iki 2015-05-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-25 iki 2015-05-25 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-27 iki 2015-05-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-09-08 iki 2015-09-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-09-28 iki 2015-09-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-05 iki 2015-10-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-12 iki 2015-10-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-19 iki 2015-10-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-26 iki 2015-10-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-11-02 iki 2015-11-18 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-01-04 iki 2016-01-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-02-01 iki 2016-02-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-02-05 iki 2016-02-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b.l. 31-36).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė K. P. darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad ji sudaryta 2014-11-25, darbuotojas pradeda dirbti 2014-11-26, atlyginimas - 8,19 litų už valandą, darbo sutartis nutraukta 2015-02-17, ir nurodė, kad šioje įmonėje jis dirbo nuo 2014-11-26 iki 2015-02-17 pakuotoju ir buvo komandiruotas į Olandiją, įmonę (duomenys neskelbtini), atleidimo priežastis - LR DK 127 str. 1 p. - pačiam prašant. Taip pat pateiktos pažymos apie priskaičiuotą iš išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas: 2014-11 priskaičiuota - 8,19 litų, iš jų išmokėta suma 7,37 litai, 2014-12 priskaičiuota - darbo užmokesčio - 1754,50 litų, kitų išmokų -2060,29 litų, viso per mėnesį -3814,79 litų, iš jų išmokėta 3639,33 litai, 2015-01 priskaičiuota: darbo užmokesčio 279,81 litas, kitų išmokų - 607,64 litų, viso 887,45 litai, išmokėta 857,47 litų, 2015-02 priskaičiuota: darbo užmokesčio 7,14 litų, už kasmetines atostogas - 80,65 litų, išmokėta 79,01 litas (t. 1, b.l. 38, 39, 40, 41).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė K. P. darbo sutartį, kuri sudaryta 2014-04-22 darbuotojas pradeda dirbti 2014-04-23, atlyginimas - 1300 litų per mėnesį, darbo sutartis nutraukta 2014-06-17 LR DK 107 str. 2 d., skliausteliuose nurodyta, kad darbuotojui netiko darbas. Taip pat pateikė duomenis apie darbo užmokestį (t. 1, b.l. 43, 44, 45).

Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsti keturi paklausimai, į kuriuos negauta atsakymų (t. 1, b.l. 46, 47, 48, 49) 2016-08-26 gautas raštas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašytas direktoriaus pavaduotojos J. G., kuriame nurodoma, kad K. P. bendrovėje įdarbintas 2015m. gegužės 5 d. taksi vairuotoju. Per šį laikotarpį dirbo nedaug, daug kartų ėmė nemokamas atostogas dėl susidariusių šeimyninių aplinkybių. 2016 m. birželio 6 d. buvo atleistas savo noru, tačiau 2016 m. liepos 7 d. vėl buvo priimtas toms pačioms pareigoms, mokant minimalų atlyginimą. Per dirbtą laikotarpį jam priskaičiuota 425,40 eurai, išskaičiuota 42,89 eurai, išmokėta 382,51 euras (t. 2, b.l. 17).

Nekilnojamojo turto registro 2015-09-07 duomenų banko išraše nurodyta, kad K. P. ir N. P. 2008-07-25 pirkimo - pardavimo sutartimi nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), įrašas registruotas 2008-07-28. Juridinis faktas: įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-09 sprendimas. Atitenka po ½ K. P. ir N. P.. Įrašas galioja nuo 2014-02-12 (t. 1, b.l. 52-53).

Antstolės D. P. 2015-09-03 rašte Dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad vykdomasis dokumentas gautas 2015-08-21. Skolininkui K. P. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Pridėta raginimo kopija, patvarkymo, priimti vykdomąjį dokumentą, kopija, vykdymo išlaidų paskaičiavimo lentelė. Matyti, kad raginimas ir patvarkymas K. P. išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 55, 56, 57, 58).

Antstolės D. P. 2015-03-09 lydraščiu pateikta vykdomosios bylos kopija, 32 lapai. Iš 2015-10-26 nurodymo kopijos matyti, kad iš K. P. penkių sąskaitų priverstinai nurašoma lėšų - 1671,29 eurų. Rašte nurodyta, kad išieškotojos naudai jokių piniginių lėšų nei kito turto išieškota nebuvo (t. 1, b.l. 60-92).

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad K. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-09 sprendimu nustatyta, jog K. P. privalo nepilnamečių vaikų – V. P. naudai iki pilnametystės mokėti 115,85 eurų (400,00 litų) išmoką kas mėnesį, taip pat K. P. įsipareigojo mokėti ne mažesnes nei 28,96 eurų (100 litų) per mėnesį įmokas pagal investicinį gyvybės draudimą (draudimo liudijimas Nr. DD017918) dukters V. P. naudai. Pats kaltinamasis pripažino padaręs šią veiką. Dėl lėšų stygiaus nemoka alimentų. Mokėjo kreditą, bet nemokėjo alimentų. Kurį laiką buvo bedarbis, todėl dėl lėšų stygiaus nemoka alimentų nuo 2015 m. pabaigos. Ankščiau negalėjo dirbti reikėjo išsilaikyti viską, gauti licenziją. Prieš pusantrų metų įsidarbino, po to vėl išėjo, vėl įsidarbino oficialiai. Atlyginimas mokamas grynais pinigais, antstolis galėjo nuskaityti. Buvo užsienyje, Olandijoje, gaudavo lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, kad 2014-11-26 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 2015-02-17, darbdaviui neminėjo, kad jam priteisti alimentai, jų nemokėjo, nes nenorėjo, nes reikėjo gyventi. Nuo 2015-02-17 iki 2015-05-05, kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ alimentų nemokėjo, nes buvo laikinai bedarbis, darbo neieškojo. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015-05-05, kurioje dirba iki šiol. Darbdaviui nepranešė apie alimentus, jų nemokėjo ir nemoka, nes gaunamos lėšos eina savo gyvenimui, savo reikmėms, nors turi galimybę mokėti, bent kiek. Nukentėjusiosios N. P. parodė, kad K. P. žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. N. P. patvirtino, kad K. P. mokėjo išlaikymą iki 2014 m. gruodžio mėnesio. Iš SoDros pateiktų duomenų matosi, jog kaltinamasis K. P. nuo 2014-04-23 iki 2014-06-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2014-11-26 iki 2015-02-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-05 iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-05 iki 2015-05-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-07 iki 2015-05-11 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-13 iki 2015-05-14 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-18 iki 2015-05-18 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-20 iki 2015-05-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-25 iki 2015-05-25 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-05-27 iki 2015-05-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-07-01 iki 2015-07-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-08-01 iki 2015-08-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-09-08 iki 2015-09-24 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-09-28 iki 2015-09-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-05 iki 2015-10-08 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-12 iki 2015-10-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-19 iki 2015-10-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-10-26 iki 2015-10-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-11-02 iki 2015-11-18 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-01-04 iki 2016-01-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-02-01 iki 2016-02-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-02-05 iki 2016-02-29 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamų. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, kad tėvai (tėvas ir motina) privalo imtis priemonių, kad uždirbtų pajamas tokio dydžio, kad galėtų patenkinti būtiniausius savo vaikų poreikius. Kreiptinas dėmesys, kad K. P. žinodamas apie savo pablogėjusią finansinę padėtį nesikreipė į teismą dėl alimentų sumažinimo. CK 3.201 str. 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus teismo sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuo 2014-11-26-2016-03-30 nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, nors ir dirbo, bet gana trumpus laikotarpius, dažniausiai po mėnesį ir iš darbo išeidavo savo noru, tačiau po trumpo laiko vėl įsidarbindavo toje pačioje įmonėje kur jam būdavo mokamas minimalus atlyginimas. Dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur gauna minimalų atlyginimą. K. P. jau ilgą laiką visiškai nesidomi savo vaiku ir nesistengia ne tik finansiškai, bet ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo. Teismas daro išvadą, kad K. P. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas dukters V. P. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Tokie K. P. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę K. P., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant K. P. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nesunkaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad K. P. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad K. P. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

K. P. kardomoji priemonė nepaskirta. Jam naujos kardomosios priemonės neskirti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas K. P. teismo buvo pripažintas būtinu (BK 51 str. 2 d.), nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str. teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią K. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.