- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- TS-5-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00032-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- P. Ž.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 91-248 netaikyti nuteistajam P. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis P. Ž. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 91-248 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą ir taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra teigiamai charakterizuojamas. Palaiko socialinius ryšius su tėvais, sūnumi, sugyventine. Jo laisvės atėmimo bausmės pakeitimas į lengvesnę – lygtinį paleidimą taikant intensyvią priežiūrą, jam padėtų gerinti socialinius ryšius, jis turėtų galimybę gyventi kartu su šeima. Skunde taip pat nurodė, kad jam turint ankstesnį teistumą, kurio metu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, jis jokių pažeidimų nepadarė, visas probacijos sąlygas įvykdė ir visų šių aplinkybių visuma įrodo, kad jis atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus lygtinio paleidimo taikymui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 91-248 nutarta netaikyti nuteistajam P. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi nors nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistajam būdingas nusikaltimo modelis, nuteistasis šiuo metu yra atlikęs minimalią bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Konstatuota, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis ateityje visuomenėje ir skatintų tik teigiamą jo elgesį.
P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, skirta bausme, paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.
Teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu skirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda.
Anksčiau teistas: Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 8 mėn. 1 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d.).
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu netaikyti nuteistajam P. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. lapkričio 28 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo P. Ž. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam P. Ž. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, P. Ž. nustatoma žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. kas šiuo atveju nėra nustatyta.
Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, P. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp kurių - sunkūs nusikaltimai, padaryti organizuotoje grupėje, taip pat yra ne kartą teistas, nuteistojo naujos nusikalstamos sudėtingėjo bei didėjo jų mastas, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, yra paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, mokosi specialybės, tačiau, sutiktina su Komisijos nutarime nurodytu argumentu, jog vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami net keturi P. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnis teistumas; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus P. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistajam, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai - ankstesnis teistumas; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, trūksta tvirtesnių moralinių įsitikimų, empatijos jausmo nukentėjusio asmens atžvilgiu, jis yra iš esmės savimi patenkintas bei nemato ką savyje galėtų keisti, savęs vertinimas ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis; nors geba įžvelgti tam tikras problemas, kurios paskatino jį nusikalsti praeityje, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs yra prieštaravimų, ne visas socialines situacijas vertina teisingai, jam trūksta empatijos jausmo, gebėjimo savo išgyvenamus jausmus atskirti nuo kitų asmenų jausmų, suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekė savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sumažėjo 6 svertiniais balais, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro 12 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Taip pat pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarime Nr. 91-248 netaikyti nuteistajam P. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam P. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Dėl to nuteistojo P. Ž. skundas dėl Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 91-248 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo P. Ž. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 91-248 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.