- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- ATP-924-843/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10507-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- L. F.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo, kuriuo L. F. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta 28 eurų bauda; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir L. F. skirta galutinė nuobauda – 868 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. birželio 26 d., apie 18.52 val., T. Narbuto g. – Konstitucijos pr., Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretimoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimu Nr. 1086 (toliau ir KET), 126 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, po ko, pažeisdama KET 220 punkto reikalavimą, numatantį, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino.
Šalies argumentai
L. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tikslu administracinio teisės pažeidimo byla, iškeltą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Skunde nesutinka su teismo darytomis išvadomis, teigia, kad teismas nebuvo nuoseklus aiškinant aplinkybes ir tiriant byloje visus įrodymus, klaidingai pasitikėjo nukentėjusiojo melagingais parodymais, kurie įtakojo pareigūną surašiusį protokolą.
Pažymi, jog ji nuosekliai teigė, kad negalėjo kliudyti kito automobilio jai inkriminuojamo eismo įvykio metu, nes ji, vairuodama transporto priemonę, ne tik nepajuto, tačiau dėl jos kaltės minėtas kontaktas su kitu automobiliu negalėjo įvykti. Be to, nukentėjusiojo automobilio pažeidimas buvo realiai nežymus, kas taip pat įrodo, kad susidūrimo ji nepajuto. Nutarime yra fiksuojama jos aiškinta situacija, kai darė posūkį iš Konstitucijos prospekto į kitą šalutinę gatvę. Tuomet teismas nutarime konstatavo, kad savo kaltės L. F. nepripažino, teismas vertino, kad jos parodymai yra paneigti bylos duomenų visuma ir nenuoseklūs. Tačiau apeliantė pažymi, jog jokių aiškių rodomų ženklų sustoti iš automobilio „Ford Focus“ nebuvo, o kitaip reaguoti į automobilio garsinį signalą bei besišypsančius žmones ji negalėjo, nes tai nėra pakankamai įtikinantys ženklai sustoti, t.y. jos veiksmuose nebuvo tyčios. Tokius jos parodymus patvirtino ir liudytojas A. D.. A. D. teismo posėdyje kategoriškai neigė, jog mėtęs iš važiavusio automobilio šiukšles ir pirštais rodęs nepadorius ženklus, tai nukentėjusiojo ir kartu su juo važiavusios keleivės prasimanymas, tikslu parodyti, kad jai ir A. D. buvo žinoma dėl automobilių susidūrimo. Teismo posėdyje aiškinant susiklosčiusią situaciją apie automobilių susidūrimo vietą nukentėjusysis ir jo liudininkė beveik vienodai aiškino jos aplinkybes, tačiau apie iš „VW Passat“ metamas šiukšles jų parodymai nesutapo, vienas parodė, kad buvo metamos kavinės „McDonald‘s“ popieriniai indai, kitas - plastikinis maišelis. Teismas deklaratyviai nurodė, kad neturi pagrindo netikėti D. G. parodymais, kurie atitinka G. S. parodymus bei jo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui duomenis.
Be to, ji turėjo ribotas galimybes dalyvauti įrodymų tyrime, nes jai nebuvo pateikta apžiūrėti teismo posėdyje D. G. braižyta autoįvykio schema, nebuvo pasiūlyta patvirtinti ar paneigti pagal šią schemą D. G. aiškintų aplinkybių.
Teismas nepatvirtino ir nepaneigė nukentėjusiojo iškeltų versijų apie tai, kad ji viršijo greitį, pradėjo lenkti jo vairuojamą automobilį ir jį kliudė, apie tai, kad stabdoma parodė nepadorų gestą, apie metamas šiukšles, apie tai, kad jis policijos pareigūnų laukė aikštelėje priešais PC „Europa“. Pažymi, jog eismo įvykis pagal pranešėją D. G. policijos pareigūnų buvo aprašytas įvykių registro duomenimis, tačiau pareigūnai teismo posėdyje nedalyvavo ir šis faktas, kaip ir apgadintų automobilių mastas, teisme nebuvo patvirtintas pareigūnų, o teismas minėtų aplinkybių neaiškino ir nenustatinėjo.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog ji teismo posėdyje paaiškino, kad yra 3 vaikų motina, vyresnioji dukra E. F. yra neįgali, ji nuolat vežioja vaikus į darželį, mokyklą, polikliniką ir kt., todėl laikosi KET reikalavimų, visada labai atsargiai vairuoja automobilį, kas patvirtina, kad dėl eismo įvykio nėra jos kaltės.
Nors byloje konstatuota, kad ji iš įvykio vietos pasišalino, tačiau ji nuvažiavo sąmoningai nesuprasdama įvykusio autoįvykio. Visiškai nelogiška pripažinti, kad ji iš įvykio vietos pasišalino siekdama išvengti administracinės atsakomybės, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, judrioje sankryžoje, kur pakankamai daug eismo dalyvių. Todėl tikėti, kad ji, padariusi eismo įvykį ir tai supratusi, net nepristabdžiusi ir nereaguodama į kito automobilio garsinį signalą, iš įvykio vietos nuvažiavo tyčia, siekdama išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino ginčijamo teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Analizuojant bylos duomenų turinį spręstina, kad byloje pagrįstai nustatyta administracinio teisės pažeidimų, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis bei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji požymiai. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad yra pagrindas konstatuoti jos tyčinę kaltę padarius ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje aprašytą veiką.
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės L. F. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais L. F. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžia teismo išvadas; visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme remiantis apeliaciniame skunde pateiktais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Apeliaciniame skunde ginčijant L. F. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nurodoma, jog nėra surinkta jos kaltės įrodymų, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. G. ir liudytojos G. S. parodymais. Nurodoma, kad ji nesuprato atsitrenkusi į kitą automobilį, o ženklai - automobilio „Ford Focus“ garsinis signalas bei jame besišypsantys žmonės - nėra pakankamai įtikinantys ženklai sustoti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdį bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenimis, rodančiais, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.
Nurodytus L. F. paaiškinimus, jog nėra jos tyčios dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: 2016-06-26 pranešimas apie eismo įvykį (b.l. 4), fotolentėlė ir 2016-07-20 transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas (b.l. 15-16), nukentėjusiojo D. G. ir liudytojos G. S. paaiškinimai (b.l. 7-8), jų parodymai teisme (b.l. 32-34), vyriausiojo patrulio Donato Kvaselio tarnybinis pranešimas (b.l. 3), taip pat nuteistosios L. F. ir liudytojo A. D. paaiškinimai (b.l. 13-14), iš dalies – jų parodymai teisme (b.l. 24-26). Šių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą.
Apeliacinio skundo argumentas, jog L. F. nesuprato atsitrenkusi į kitą automobilį, pripažintina jos gynybine pozicija ir sieku išvengti griežtos administracinės nuobaudos už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo D. G. ir liudytojos G. S. parodymais, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. F. ir liudytojo A. D. pripažino nenuosekliais. Liudytojas A. D. apklausiamas teisme aiškino, jog 2016-06-26, bevažiuojant su L. F., kelyje nieko neatsitiko, nors vėliau, atsakydamas į teisėjos klausimus, teigė, kad jiems sukant į žiedą, jie (automobilis „Ford Focus“) gal truputį palietė juos. L. F., teisme aiškinusi, kad ji jokio kontakto nepajautė, 2016-07-21 paaiškinime nurodė, jog jos vairuojamą automobilio dešinės pusės galinį šoną, važiuojant žiedu iš Narbuto g. į Konstitucijos pr., kliudė automobilis „Ford Focus“. Taigi, šių asmenų parodymuose yra esminių prieštaravimų, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas kontaktas buvo, tačiau jo nepajautė, ar kontaktas buvo, tačiau jį sukėlė D. G. vairuojamas automobilis, tačiau tokiu atveju nėra aišku, kodėl apie tai L. F. nepranešė policijos pareigūnams.
Nukentėjusysis D. G. ir liudytoja G. S. nuosekliai parodė, kad jie važiavo antrąja Narbuto gatvės juosta ir ja įsuko į žiedinę sankryžą, kai L. F. vairuojamas automobilis, važiuodamas Narbuto gatvės trečiąja juosta, įvažiavo į žiedinės sankryžos juostą ir taip kliudė ja važiavusį automobilį „Ford Focus“. Tai, kad L. F. suprato atsitrenkusi į nukentėjusiojo automobilį, patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir fotolentėlė, kuriuose fiksuoti apgadinti automobilio „Ford Focus“ priekinis sparnas ir bamperis, „VW Passat“ – galinis bamperis. Nustatyti apgadinimai yra braukiamojo pobūdžio, jų mastas leidžia spręsti apie realų kontakto juntamumą. Tai, kad smūgio būta stipraus ir juntamo, patvirtina ir nukentėjusiojo D. G., liudytojos G. S. parodymai, kurie teismo posėdžio metu pažymėjo, jog įvykus įvykiui mašiną supurtė, abu kontaktą pajuto, po jo buvo įjungtas garsinis signalas (L. F. patvirtino signalą girdėjusi). Minėtą aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojos parodymų pagrindu nustatytas L. F. keleivio tendencingas elgesys po kontakto. Taigi, nukentėjusiojo D. G. ir liudytojos G. S. parodymais, o taip pat kitais aukščiau paminėtais įrodymais pagrįstai nustatyta, kad L. F. 2016 m. birželio 26 d., apie 18.52 val., T. Narbuto g. – Konstitucijos pr., Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė gretimoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, po ko, iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pasišalino.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys jog nukentėjusiojo D. G. ir liudytojos G. S. parodymai nesutapo dėl neva iš „VW Passat“ metamų šiukšlių, vienas parodė, kad buvo metami kavinės „McDonald‘s“ popieriniai indai, kitas - plastikinis maišelis. Iš 2016-08-18 teismo posėdžio protokolo matyti, jog D. G. nurodė, jog buvo mėtytos šiukšlės, tačiau kokios – nedetalizavo ir teismas dėl jų kilmės klausimo neuždavė. Liudytoja G. S. parodė, jog po D. G. garsinio signalo buvo išmesta šiukšlė, kažkoks balto popieriaus lapo „gniužulas“, panašus į servetėlę. Esminių prieštaravimų, keliančių abejonių dėl minėtų asmenų parodymų patikimumo, aukštesnysis teismas nenustatė. Skunde kitos minimos aplinkybės, t.y., jog teismas nepatvirtino ir nepaneigė nukentėjusiojo iškeltų versijų, jog ji viršijo greitį, pradėjo lenkti D. G. vairuojamą automobilį ir jį kliudė, apie tai, kad stabdoma parodė nepadorų gestą, kad nukentėjusysis policijos pareigūnų laukė aikštelėje priešais PC „Europa“, reikšmės L. F. veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį neturi. Be to, iš vyriausiojo patrulio Donato Kvaselio tarnybinio pranešimo bei pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad D. G. laukia pareigūnų aikštelėje, esančioje Konstitucijos pr. 12, t.y. priešais PC „Europa“.
L. F. taip pat skunde teigia, jog jai buvo apribota galimybė dalyvauti įrodymų tyrime, nes nebuvo pateikta apžiūrėti teismo posėdyje D. G. braižyta autoįvykio schema, tačiau iš 2016-08-17 teismo posėdžio protokolo matyti, kad jai buvo išaiškintos asmens, traukiamo atsakomybėn, procesinės teisės pagal ATPK 272 straipsnį, tame tarpe ir teisė teikti paaiškinimus, pareikšti prašymus, susipažinti su bylos medžiaga bei kitos. Proceso metu ji šiomis teisėmis naudojosi. D. G. schemą braižė teismo posėdyje komentuodamas, L. F. dalyvaujant. Prašymo stebėti šį procesą iš arčiau ar po nubraižymo peržiūrėti schemą ji nepateikė, nors iš karto po to teikė atitinkamus savo paaiškinimus. Spręstina, kad L. F. procesinės teisės pažeistos nebuvo.
Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantė yra 3 vaikų motina, vyresnioji dukra E. F. yra neįgali, ji nuolat vežioja vaikus į darželį, mokyklą, polikliniką ir kt., todėl laikosi KET reikalavimų, visada labai atsargiai vairuoja automobilį, kas patvirtina, kad dėl eismo įvykio nėra jos kaltės, eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, judrioje sankryžoje, kur pakankamai daug eismo dalyvių, todėl ji neturėjo tikslo ir motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau pažymėtina, kad teismas negali numanyti visų įmanomų asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvų, taigi nėra jokio pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog tokių motyvų tikrai nebuvo. Asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvai gali būti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį vengimas, nenoras skirti laiko procedūroms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų motyvų.
Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad L. F. suprato atsitrenkusi bei apgadinusi kitą automobilį, tačiau, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išvažiavo iš įvykio vietos, t. y. pasišalino iš jos tyčia. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad yra konstatuoti visi tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymiai.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti remiantis L. F. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. F. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.