Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės administratoriaus Jono Uselio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovų J. M., J. M. ieškinį atsakovui A. R. M. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja: bankrutavusi E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė, Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro notarė P. J.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nagrinėjant bylą teisme ieškovai ir atsakovas sudarė taikos sutartį, kuria susitarė pripažinti negaliojančia J. M. ir J. M. bei A. R. M. 2003-08-18 sudarytą 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį ir nustatyti, kad šis butas yra ieškovų bendroji jungtinė nuosavybė.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 140 str. 3 d., 290-292, 293 str. 1 d. 5 p. patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovų J. M., J. M. ir atsakovo A. R. M. civilinėje byloje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovų J. M., J. M. ieškinį atsakovui A. R. M. ir civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad patvirtina šalių pateiktą taikos sutartį, turinčią juridinę galią. Teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė pripažinti negaliojančia J. M. ir J. M. bei A. R. M. 2003-08-18 sudarytą 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį ir nustatyti, kad šis butas yra ieškovų bendroji jungtinė nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ieškovų J. M. ir J. M. bei atsakovo A. R. M. sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškino ir nenustatė teisiškai svarbių bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl 2003-08-18 dovanojimo sutarties, kuria ieškovai atsakovui (savo sūnui) padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia ir civilinę bylą nutraukė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai J. M. ir J. M. 2009-05-14 kreipėsi į teismą dėl 2003-08-18 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Šia dovanojimo sutartimi ieškovai minėtą butą padovanojo savo sūnui A. R. M., kuris šioje byloje yra atsakovas. Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad 2003-08-18 sudarė minėtą buto dovanojimo sutartį dėl akių, baimindamiesi, jog į šį butą gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, butas gali būti parduotas iš varžytynių. Į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta bankrutavusi E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė, kadangi bankrutavusios įmonės administratorius 2008-08-11 pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teisme dėl išieškojimo nukreipimo į įmonininko asmeninį turtą, iš jo ir į atsakovui nuosavybės teise priklausantį, dovanotą ginčo butą. Pagal bylos duomenis E. M. yra buvusi atsakovo A. R. M. sutuoktinė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir atsakovas sudarė taikos sutartį, kuria susitarė pripažinti 2003-08-18 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį negaliojančia ir nustatyti, jog šis butas yra ieškovų jungtinė nuosavybė. Trečiasis asmuo bankrutavusi E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė (administratorius nurodo, kad E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė yra bankrutuojanti, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog įmonė Vilniaus apygardos teismo 2009-07-02 nutartimi buvo pripažinta bankrutavusia) nesutiko, kad taikos sutartis būtų patvirtintina, prašė taikos sutarties netvirtinti. Pirmosios instancijos teismas taikos sutartį patvirtino, civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė neišsiaiškinęs, ar šalių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia viešojo intereso, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės kreditorių interesų, neatsižvelgęs į tai, kad E. M. privačiai gamybinei – komercinei įmonei yra iškelta bankroto byla, nenustatęs, ar yra visos sąlygos, kurioms esant šalių sudaryta taikos sutartis gali būti tvirtinama, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

CPK 42 str. 1 d. nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 str. 3 d. šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje, ši bylos šalių teisė negali būti paneigta. CPK 42 str. 2 d. nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Tai reiškia jog šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes patvirtinus ją bylos nagrinėjimas toliau nevyksta, byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d.). Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos tų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006). Kaip nustatyta aukščiau, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo bankrutavusi E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė nesutiko, kad būtų patvirtinta taikos sutartis, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria patvirtino taikos sutartį, nepasisakė ir nevertino trečiojo asmens argumentų dėl sutarties sąlygos, kuria ieškovų ir atsakovo sudaryta buto dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia, nustatyta, jog šis butas yra ieškovų bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. nuosavybės teisė į butą (daiktinė teisė) perduota ieškovams, reikšmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, kurios gali atsirasti patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

Trečiasis asmuo savo nesutikimą su taikos sutarties sąlygomis grindė tuo, jog E. M. privačiai gamybinei – komercinei įmonei yra iškelta bankroto byla, bankrutavusi įmonė buvo įsteigta A. R. M. ir E. M. esant santuokoje, abu buvę sutuoktiniai yra įmonės savininkai (įmonininkai), teisme yra nagrinėjamas bankrutavusios įmonės administratoriaus reikalavimas atsakovams A. R. M. ir E. M. dėl išieškojimo nukreipimo į įmonininko asmeninį turtą, t. y. į atsakovo A. R. M. ir E. M. asmeninį turtą, iš jo ir į ginčo butą, prašė bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui. Iš Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad santuoka tarp atsakovo A. R. M. ir E. M. buvo įregistruota 1986-08-15, nutraukta – 2007-09-24 sprendimu (b. l. 84). E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė įsteigta 1992-12-12, įmonei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2007-10-03 nutartimi (b. l. 110-111). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. R. M. 2003-08-28 dovanojimo sutarties pagrindu. Šiam butui yra taikytas areštas, apribota disponavimo teisė, įrašas galioja nuo 2007-05-22 (b. l. 54). Butui yra taikytas areštas AB „Turto bankas“ reikalavimams užtikrinti (b. l. 56-57). Ūkinio teismo 1996-10-29 sprendimu civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal Lietuvos akcinio inovacinio banko ieškinį atsakovui E. M. privačiai gamybinei – komercinei įmonei iš E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės priteista ieškovui 456 316,56 Lt skolos ir 22815,80 Lt žyminio mokesčio (b. l. 59-60). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad įmonė, buvusių sutuoktinių A. R. M. ir E. M. turtas, skola yra padalyti, viešajame registre nėra duomenų, kad įmonė asmeninės nuosavybės teise priklausė E. M., duomenų apie įmonės padalijimą A. R. M. ir E. M. nutraukiant santuoką. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalyta iš E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės priteista 456 316,56 Lt skola ir 22815,80 Lt žyminis mokestis, byloje nedalyvavo kreditorius AB „Turto bankas“ (Lietuvos akcinis inovacinis bankas), kurio interesus dabar atstovauja bankrutavusios įmonės administratorius. Šiuo metu bankrutavusi E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė buvo įsteigta A. R. M. ir E. M. santuokos metu. Atsižvelgiant į tai preziumuotina, kad bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės savininkai yra A. R. M. ir E. M.. Ši prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta. Nepaneigus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, darytina išvada, jog iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktiniams priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos aiškintinos kartu su CK normomis, įstatymų leidėjas, bankrutuojančios įmonės administratoriui suteikdamas teisę vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto, taip pat nustatė įmonės savininko sutuoktinio atsakomybę už bendras prievolės kreditoriams, todėl, nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad sutuoktinių turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, konstatuotina, jog jų turtas nebuvo atskirtas, todėl iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl administratoriui yra suteikta teisė pareikšti išieškojimą į abiem sutuoktiniams priklausantį turtą, o jo neužtekus – į asmeninį kito sutuoktinio turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-457/2008). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., CK 2.50 str. 4 d., už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai, tačiau šios aplinkybės prieš tvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį nebuvo išsiaiškintos. Jeigu teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006). Dėl to atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą, kad tik šalys gali susitarti dėl taikos sutarties sąlygų, kad apeliantas nenurodė jokios imperatyvios įstatymo normos, ar tai, jog viešasis interesas buvo pažeistas, nes pareigą patikrinti, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, turi teismas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ši byla yra teisminga bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata koreliuoja su CK 2.50 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Tai reiškia, kad kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla reikalavimas. Už individualios įmonės – neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – prievoles atsako ne vien tik įmonė, bet ir jos dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad individualios įmonės bankroto byloje atsakovas yra ne tik pati bankrutuojanti įmonė, bet ir įmonės savininkas, nes materialinės atsakomybės subjektas, be pačios įmonės, yra jos savininkas. Toks individualios įmonės bankroto bylos specifiškumas lemia ir tai, kad bankroto byloje gali būti sprendžiami ne tik įmonės kreditorių reikalavimų tvirtinimo bei tenkinimo, bet ir su įmonės savininkų turtu susiję ginčai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 3 p. administratorius įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat banke esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja. Pagal to paties įstatymo 14 str. 1 d. 1 p. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta įstatymo. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos aiškintinos kartu su CK 3.209, 3.88, 3.113 str. normomis, pagal kurias bankrutuojančios įmonės administratoriui yra suteikta teisė vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto, savininko sutuoktinis atsako už bendras prievoles kreditoriams, todėl pripažinus, kad sutuoktinių turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, konstatavus, kad turtas nebuvo atskirtas, iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl administratorius turi teisę pareikšti išieškojimą į abiems sutuoktiniams priklausantį turtą, o jo neužtekus – asmeninį kito sutuoktinio turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008). Kaip nustatyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad bankrutavusi E. M. privati gamybinė – komercinė įmonė, įmonės skolos buvo padalytos nutraukiant santuoką, įmonės savininkė yra tik E. M. ir tik yra atsakinga už įmonės skolas kreditoriams, santuokos nutraukimo byloje nedalyvavo sutuoktinių kreditoriai. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl išieškojimo nukreipimo į bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės įmonininkų turtą, kurį ieškovai J. M. ir J. M. siekia susigrąžinti nuosavybėn ir į kurį reikalavimus reiškia bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės kreditoriai. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog byla yra nagrinėtina bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, t. y. Vilniaus apygardos teisme.

Trečiojo asmens bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės administratorius J. Uselis 2010-04-13 Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirojo skundo papildymą. Atskirojo skundo papildymą atsisakytina priimti, kadangi įstatymas nenumato teisės papildyti atskirąjį skundą pasibaigus įstatymo nustatytam terminam apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pagal CPK 323, 338 str. pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama, todėl trečiojo asmens bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės administratoriaus J. Uselio atskirojo skundo papildymas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Trečiojo asmens bankrutavusios E. M. privačios gamybinės – komercinės įmonės administratoriaus Jono Uselio atskirojo skundo papildymą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.